Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Seime priimtas ir prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas toliau kelia aistras.

Priežastys ir argumentai

Projektą dėl embrionų šaldymo registravo 57 Seimo nariai - didžioji dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, taip pat keli konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai.

Šioms pataisoms pasipriešino dalis akušerių ir ginekologų, ragindami leisti įsigalioti jau priimtam liberalesniam pagalbinio apvaisinimo variantui.

Medikų viešai paskelbtame pareiškime teigiama, kad embriono apsauga argumentuojamos pataisos sukels problemų nevaisingoms poroms ir kai kuriais atvejais neleis susilaukti sveikų palikuonių.

Tokią poziciją viešu laišku išsakė ir apie trisdešimt pacientams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų.

Teikėjai aiškinamajame rašte tvirtina, jog nuo sausio įsigalioti turintis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas „neužtikrina adekvačios embriono apsaugos, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui“, neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus.

Projektu siūlyta nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo metu būtų sukuriama tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų, kad būtų išvengta pakartotinio moters stimuliavimo hormonais, iniciatoriai siūlo šaldyti kiaušialąstes.

Seimas birželį jau buvo priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame numatė, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų.

Tokio reglamentavimo šalininkai teigė norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami.

Prezidentė įstatymą vetavo, teigdama, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę.

Politikų pozicijos

R.Karbauskis pareiškė, kad atsiima embrionų šaldymo draudimo pasiūlymą.

Pasak „valstiečių“ lyderio, šiandien bus įregistruotos pataisos, kuriose bus numatoma, kad vaikas, gimęs po pagalbinio apvaisinimo, turės teisę sužinoti apie savo biologinius tėvus, embrionų išvežimas į užsienį, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalaus gydymas, bus draudžiamas, lytinių ląstelių donorystė negalės būti komercinių sandorių objektas.

Pagalbinio apvaisinimo metu sukurti embrionai galės būti naudojami tik pagalbiniam apvaisinimui, sunaikinti jų nebus galima.

„Šios pataisos leidžia tikėtis, kad išlaikydami embrionų šaldymo metodą, mes išlaikysime pakankamą pagarbą, kaip mokslo yra įrodyta, besivystančiai gyvybei.

Tikriausiai toks sprendimas nebesulauks nei veto, nei kitų prieštaravimų.Jeigu po šio pakeitimo mes ir toliau girdėsime tuos argumentus, kad mes esame atsilikę, tokiu atveju, iš karto pareišiu, kad tie, kurie po šių pataisų toliau prieštaraus, yra suinteresuoti, embrionų prekyba ir nieko daugiau“, - rėžė R.Karbauskis.

Pasiteiravus, ar R.Karbauskis galėjo atsitraukti, nes neįveiktų veto. Jis atsakė, kad nesunkiai būtų įveikę: „Aš nenoriu šito įrodinėti, nes nebereikia to įrodinėti.

Šitą temą pabandė padaryti ideologine, nors ji grynai mokslinė.

Jei jūs perskaitysite, kokios pateiktos mokslininkų išvados, tai tokiu atveju kaltinti mus ideologija būtų labai keista, nes mokslininkų išvados labai vienareikšmės - kaušialąsčių šaldymas efektyvesnis būdas negu embrionų šaldymas“, - sakė R.Karbauskis.

R.Karbauskis tvirtino, jog atsiimti pataisą paskatino ne galimas prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, nes, pasak „valstiečių“ vadovo, jis Seime būtų įveiktas.

Viena projekto autorių, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė sako, kad siūlomas sprendimo variantas yra teisingiausias šiuo momentu, visuomenei nepasiruošus pritarti draudimui dėl embrionų šaldymo.

„Aš tas pataisas rengiau ir manau, kad tai teisingas sprendimas esamu momentu, nes, viena vertus, mes apsaugome embrioną, draudžiame jį naikinti, ir labai aiškiai sakome, kad lauksime, kol visuomenė bus pajėgi priimti ir medikai bus pasiruošę kiaušialąsčių šaldymui“, - žurnalistams Seime sakė A.Širinskienė.

Mokslininkų nuomonės

Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėja prof. Angelija Valančiūtė teigia, kad tokius teiginius ji vertina kaip visuomenės ir Seimo narių klaidinimą: „Ir šaldant embrionus, ir kiaušialąstes stimuliacija yra visiškai tokia pati, ir tiek pat kiaušialąsčių, tiek embrionų vienu metu sukuriama tiek, kiek jų pavyksta sukurti.

Vienu atveju užšaldomi embrionai, o kitu - kiaušialąstės.

Yra keli pagalbinio apvaisinimo būdai - sukuriant vieną, du ar tris embrionus, o kitas - paimant iš moters organizmo kiaušialąstes.

Taip kad tai su stimuliacijų skaičiumi ir dažnumu neturi nieko bendro.

Tačiau LSMU Histologijos ir embriologijos katedros vedėja, prof. A. Valančiūtė teigia, kad apie tai, jog kiaušialąsčių šaldymui reikėtų daugiau kaštų, niekur nėra girdėjusi, o kalbos apie didesnę riziką ir daugybinių nėštumų tikimybę stebina, nes Lietuvoje klinikos, kurios atlieka šias pagalbinio apvaisinimo procedūras, kurių dauguma yra privačios, ir šiandien implantuoja du arba dažniausiai tris embrionus, tuos, kurie lieka, užšaldydami.

Visų šių pavojų - daugiavaikių nėštumų ir rizikos gimdyvės ar vaisiaus sveikatai - yra abiem atvejais.

Priimto įstatymo šalininkai teigia, kad jis, drausdamas lytinių ląstelių donorystę, užkerta kelią nuo vėžio pasveikusiems žmonėms susilaukti vaikų, tačiau profesorė tikina, jog čia susiduriame su švietimo problema, kai susirgę žmonės nėra informuojami apie galimybę užšaldyti savo lytines ląsteles prieš gydymą ir vėliau turėti savo vaikų.

„Reikėtų, kad sergančius žmones kas nors orientuotų ir juos šviestų apie šiuolaikines technologijų galimybes - gydytojai turėtų pasidomėti žmonių noru turėti vaikų ir prieš gydymą rekomenduoti jiems užšaldyti savo lytines ląsteles, kurios vėliau suteiktų galimybę turėti savo vaikų.

Žmonės nevaisingi tampa ne dėl vėžio, bet dėl spindulinio gydymo ar chemoterapijos, todėl jie turėtų būti informuojami apie tokią galimybę prieš gydymą.

Tam reikalingas gydytojų onkologų aktyvesnis įsitraukimas“, - teigia prof. A.

Tačiau pagalbinio apvaisinimo, anot profesorės, negalima vadinti gydymu, nes tai yra tik pagalba tam tikru momentu porai susilaukti vaikų: „Pagalbinis apvaisinimas neištiria ir nepagydo pačios priežasties, kodėl porai nepavyksta susilaukti vaikų.

Teisingiau būtų sakyti, kad tai yra tiesiog pagalba.

O gydymas yra tuomet, kai detaliai ištiriamas moters ir vyro organizmas, ir bandoma įveikti konkrečią priežastį, nes ne visada poros iš tiesų būna nevaisingos.

Labai dažnai tai padeda ir net nereikia pagalbinio apvaisinimo“, - dalijasi prof. A.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėja prof. A. Valančiūtė sako, kad prieš kelerius metus žinia, jog poroms, negalinčioms susilaukti vaikų, iškart siūloma pagalbinio apvaisinimo procedūra, o ne patariama ieškoti nevaisingumo priežasties ir ją gydyti, ją labai nustebino.

„Teko dalyvauti didelio masto tarptautinėje konferencijoje, kurioje sužinojau, kad daug kur tiesiog iškart yra siūloma pagalbinio apvaisinimo procedūra, o ne išsamus organizmo tyrimas ir tikrosios nevaisingumo priežasties ieškojimas bei gydymas.

Tikriausiai niekas nedrįstų ginčytis, kad visi embriologijos vadovėliai rašo, jog embrionas yra gyvybė nuo pat apvaisinimo momento, nuo pat embriono prasidėjimo.

O šią mintį kažkodėl labai keistai bandoma pripiršti tik Bažnyčiai - neva tai jos teiginys ir tik ji palaiko gyvybės nuo pat jos prasidėjimo idėją.

Tačiau užtektų atsiversti kokius keturis labai gerai pasaulyje žinomus vadovėlius, iš kurių mokosi medikai visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, ir ten iškart rasite tokį sakinį.

Be to, visi gydytojai, kurie dabar tvirtina, jog šį teiginį sugalvojo Bažnyčia arba kad tik ji tam pritaria, kažkada, atsiimdami diplomą, yra prisiekę Hipokratui, sakydami, kad prisiekia saugoti žmogaus gyvybę nuo jos prasidėjimo iki natūralios mirties.

„Man yra tekę girdėti, kad poros tikisi arba jas kas nors klaidingai bando įtikinti, jog embrioną galima pagydyti, tačiau tai netiesa - to padaryti neįmanoma.

Embrioną galima tik išmesti.

Tarkime, atrinkai embrioną, kuris neturi kažkokio geno, manai, kad jis yra tobulas, o „netinkamus“ išmetei.

Tačiau gimusiam vaikeliui, kuris neturės to vieno geno pažeidimo, galbūt vėliau išryškės koks nors kitas.

Tad tikrai nėra šimtaprocentinės garantijos.

Be to, ir etiniu-moraliniu požiūriu tokia genų atranka nėra gerai.

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA), susipažinusi su spalio 12 d. Seimo posėdyje teikiamu Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimų projektu Nr. Pabrėžiame, kad siūlomos įstatymo pataisos kelia daug etinių dilemų ir klausimų, kurie reikalauja rimtų diskusijų visuomenėje.

Siūlomi pakeitimai neišdiskutuoti nei su bioetikais, nei su teisininkais, nei su kitais ekspertais.

Visuomenės nuomonė ir protestai

Antradienį prie Seimo maždaug 30 žmonių piketavo prieš embrionų šaldymą, o popiet prie parlamento akciją rengia liberaliojo varianto šalininkai, kurie pasisako, jog įstatymas nebūtų keičiamas.

Liberalų partija šiandien 13 val. prie Seimo organizavusi protesto akciją, vis tiek kviečia protestuoti.

Akcijos organizatoriai kviečia visus dalyvius kviečiame su savimi atsivežti šios akcijos simbolį - tuščius vaikiškus vežimėlius.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymai Seime

Trečiadienį Seimas svarstys Prezidentės veto dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo.

Trečiadienį Seimas svarstys Prezidentės veto dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo.

Pasak pagalbinio apvaisinimo procedūros Lietuvoje pradininkės, Vaisingumo centro direktorės, gydytojos akušerės-ginekologės G. Bogdanskienės, geriau nebūtų jokio įstatymo, nei toks, koks dabar pakibęs iki Seimo rudens sesijos.

Butkevičius. „Nediskutavome šituo klausimu“, - po politinės tarybos teigė premjeras Algirdas Butkevičius.

Tvarkos ir teisingumo frakcijos nario Kęsto Komskio teigimu, „tvarkiečiai“ yra linkę nepritarti prezidentės veto ir palikti įstatymą tokį, koks jis buvo priimtas Seime.

„Mes esame tokios pat nuomonės, kad tas įstatymas turi būti toks, koks yra“, - kalbėjo K. Komskis.

žymės:

Panašus: