Kūdikio vaikščiojimas yra ypatingai laukiamas tėvelių etapas. Jų akyse vaikščiojantis kūdikis pagaliau tampa mažu vaikučiu. Mažyliui vaikštant, pasaulis jam atsiveria nauju kampu. Mokslinių šaltinių teigimu, vaikščiojimas skatina spartesnį pasaulio pažinimo, kalbos suvokimo ir socialinės raidos lavėjimą.
Kada kūdikiai pradeda vaikščioti?
Pradėti vaikščioti kūdikiai pradeda vidutiniškai nuo 12 mėnesių amžiaus. Šio įgūdžio įgijimo diapazonas yra gana platus, kadangi kūdikiai gali pradėti vaikščioti nuo 9 mėn., o norma pradėti vaikščioti laikoma net iki 18 mėnesių. Vaikščiojimo užuomazgas galime matyti jau pirmąjį kūdikio mėnesį.
Tiesa, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikio judėjimas yra paremtas primityviais refleksais. Pirmąjį mėnesį galime stebėti automatinį žingsniavimo refleksą, kuris pasireiškia kūdikiui esant vertikalioje padėtyje. Prilaikant mažylį ties šonkaulių lanku, suteikus pėdutėms atramą ir šiek tiek pasvėrus į priekį, tokioje padėtyje kūdikis pradeda pakaitomis dėlioti kojytes į priekį. Šis refleksas laikosi nuo pirmos dienos ir išnyksta mėnesio pabaigoje, nors gali laikytis ir iki pusantro mėnesio.
Kada pradėti statyti kūdikį?
Neretai tėveliai anksčiau laiko nori statyti savo kūdikius, tačiau svarbu žinoti, kad geriausia būtų išlaukti kol kūdikis pats pradės stotis. Iki septynių mėnesių statant kūdikį yra rizika, kad įsitemps klubo sąnario kapsulė ir raumenys supantys klubą (ir tikimybė, kad padidės raumenų tonusas). Specialistai rekomenduoja nestatyti kūdikių kol jiems nesukanka septyni mėnesiai. Visų pirma, kūdikis turi sustiprinti liemens kontrolę sėdėdamas ir tik vėliau, išlavinus liemens raumenis, jis pradės stotis.
Pirmieji bandymai atsistoti vyksta rankutėmis įsikibus į aukščiau esančius paviršius - lovytės virbus, sofą, kavos staliuką, laiptų pakopą, mamos kelį ar ranką - ir traukiantis rankutėmis visu kūnu į viršų. Tėveliai dažnai teiraujasi dėl pirmųjų atsistojimų, nes jų metu kūdikis dar nemoka pernešti kūno svorio ant pilnos pėdos ir dažnai stojasi ant pirštų. Taip yra dėl to, kad visas kūnas yra pasviręs į priekį, link atramos objekto. Čia tėveliai gali apglėbti kūdikio liemenį ir švelniai patraukti atgal, kad kūdikio kūno svoris pereitų ant pilnos pėdų atramos.
Atsistojęs kūdikis turėtų laikyti kūno svorį ant pilnos pėdos ir, jeigu tai neįvyksta per pirmąjį stojimosi mėnesį, būtų gerai kreiptis į kineziterapeutą. Jis įvertintų situaciją ir apmokytų, kokius pratimus taikyti kūdikiui.
Išmokęs stotis prie baldų, kūdikis po truputį pradeda žingsniuoti šonu pristatomuoju žingsneliu. Pradžioje jis žengia prisilaikydamas abiem rankomis, o vėliau jau tik viena ranka. Dar po kiek laiko, vaikutis prie baldų žengia nebe šonu, o tiesiai. Neilgai trukus, kūdikis atranda, kad gali prie baldų atsistojęs, stumdyti juos ir taip žingsniuoti į priekį.
Vaikštynės ar stumdukai?
Čia tėvams dažnai kyla klausimas ar naudoti vaikštynę? Vaikštynės kineziterapeutų laikomos žalingomis, nes kūdikis būna pasodinamas ir dažnai remiasi sulenktomis kojomis bei spiriasi pirštų galais. Pasak mokslinės literatūros, vaikštynė gali formuoti neteisingą eisenos modelį (vaikas gali pradėti vaikščioti ant pirštų galų) ir pradėta naudoti per anksti gali sukelti kojų deformacijas.
Priešingai nei vaikštynė, stumdukas gali būti naudingas lavinant vaikščiojimo įgūdį. Kūdikis išmoksta laikyti kūną tiesiai, mokosi stumdyti stumduką ne tik pirmyn, bet ir atgal bei į šalis. Taip mažylis mokosi keisti kryptį vaikštant.
Na ir galiausiai, iki savarankiško vaikščiojimo kūdikiui dar reikia išmokti stovėti be atramos, laikyti pusiausvyrą stovint, gebėti pernešti kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos. Kūdikiui svarbu pasitikėti savimi ir aplinka, dėl to tėveliai turi padėti kūdikiui, jį padrąsinti, paskatinti nebijoti žengti ir nebijoti kristi mokantis vaikščioti. Kūdikis turi kristi saugiai, t.y., ant sėdynės.
Kaip vedžioti kūdikį už rankučių?
Tėveliams dažnai kyla klausimas, nuo kada galima pradėti vedžioti kūdikį už rankučių. Tai daryti reikėtų tada, kada kūdikis rodo ženklus, jog yra pasiruošęs vaikščioti, t.y., stojasi prie baldų, eina palei baldus šonu, bando eiti priekiu, stumdyti baldus. Taip pat, svarbu žinoti, kaip vedžioti kūdikį. Anksčiau buvo įprasta kūdikį vesti pakeltomis rankomis, tačiau pasak traumatologų, taip vedžioti kūdikį yra nesaugu, nes atsiranda rizika alkūnės sąnario panirimui. Taigi mažylį vedžioti reikėtų apglėbus kūdikio riešus ir laikant rankas sulig kūdikio pečiais arba net žemiau. Taip kūdikis pats laikys savo svorį, pusiausvyrą ir žengs, laikydamas kūną tiesiau.
Pratimai, padedantys pasiruošti vaikščiojimui
- Pastatome kūdikį prie baldo (veidu į baldą), apglėbiame klubus ir švelniai siūbuojame pirmyn, atgal, į kairę, į dešinę.
- Pastatome kūdikį prie baldo (veidu į baldą), apglėbiame klubus, nukreipiame kūdikio dėmesį žemyn (su barškučiu ar kt.) ir švelniai traukiame atgal ir žemyn, kol kūdikio keliai susilenks ir jis pasieks tūpimo padėtį.
Patarimai ir rekomendacijos
- Nereikėtų pamiršti ir to, jog gali suveikti įpročio faktorius: su vaikštyne vaikštantys mažyliai, neturi noro „apsisunkinti save“, įdėti pastangų vaikščioti savarankiškai, t.y. be vaikštynės, kadangi tai gali padaryti be pastangų (nesunkiai) su vaikštynės pagalba.
- Patarčiau tėveliams visada atsiminti svarbiausią taisyklę (kurią galima pritaikyti ne tik vaikščiojimui, tačiau ir kitiems raidos etapams, kaip, pavyzdžiui, sėdėjimas), jog viskas turi vykti savo laiku, nereikia spartinti vaiko gebėjimų, jei jis dar tam per mažas.
- Dažniausiai tokio amžiaus vaikams pusiausvyra lavinama pasitelkiant žaidimus (pavyzdžiui įvairios variacijos su kamuoliu). Efektyviausi pusiausvyros lavinimo pratimai vaikams taip pat yra ėjimas tiesia ir netiesia virve ar linija, stovėti ant vienos atraminės kojytės ir pan. Didesnius vaikučius galima mokyti pasistiebti ant pirštų galiukų - kulnų.
- Rekomenduojama atsižvelgti į mažylio norus, t.y., jei vaikas rodo norą stotis bei eiti, reikėtų leisti jam tai daryti. Jei vaikelis „prašo“ tėvelių pagalbos, tokiu atveju tėveliai turėtų jam padėti, padrąsinti ir prilaikyti, tačiau, jei susidomėjimo nėra, nederėtų versti mažylio to daryti, antraip galime sukelti priešingą vaiko reakciją.
- Pagrindinės taisyklės yra tos, jog mažylį reikėtų prilaikyti už abiejų, o ne vienos rankytės (kadangi tokiu atveju mažylis gali pasisukti į vieną pusę, tad naudos ir pagalbos iš pamokėlės nebus). Prilaikant abi rankytes išsaugosite judesių simetriją, suteiksite pirmiesiems žingsniams stabilumo, užtikrinsite geresnę pusiausvyrą. Taip pat svarbu žinoti, jog prilaikydami žingsniuojantį mažylį patartina vengti rankyčių kėlimo į viršų, taigi jas laikykite maždaug krūtinės aukštyje (taip nepertempsite raumenukų).
Kada kreiptis į kineziterapeutą?
Mieli tėveliai, atkreipkite dėmėsį į žemiau pateiktas pagrindines motorinės raidos būkles, kurioms esant turėtumėte kreiptis į kineziterapeutą. Kodėl ne į pediatrą, neurologą, ortopedą ar kitą specialistą? Pirma, sutaupysite brangaus laiko, kadangi kineziterapeutas (profesionalas) įvertins vaiko motorinę raidą, patars, kaip ištaisyti esamą situaciją ir padėti kūdikiui.
- Pastebite, kad 3 mėnesių ir vyresnio amžiaus kūdikio raumenų tonusas yra padidėjęs, t.y.
- Pastebite, kad 3 mėnesių ir vyresnio amžiaus kūdikio raumenų tonusas yra žemas, t.y.
JEI Į NORS VIENĄ TEIGINĮ ATSAKĖTE TAIP, TUOMET KREIPKITĖS Į MANE. AŠ JUMS PADĖSIU. Jei dvejojate, padėsiu įvertinti esamą situaciją periodiškai.
Gulėjimas ant pilvo
Konsultuodama tėvus dėl kūdikio raidos, sulaukiu klausimų dėl gulėjimo ant pilvo: nuo kada galima jau guldyti ant pilvo? Kiek laiko laikyti ant pilvo? Kaip turi gulėti ant pilvo? Kada turi pakelti ir išlaikyti galvutę? Jei labai lošia atgal galvą, ar verta sunerimti? Ką daryti, jei virsta ant šono gulėdamas ant pilvo?
Didžiąją dalį pirmąjį savo gyvenimo pusmetį kūdikis turėtų praleisti ant pilvo. Juk pagal naujausias rekomendacijas dar gimdykloje naujagimis uždedamas mamai ant pilvo (ne krūtinės!), ir laukiama kol jis pats nušliaužia iki krūties ir pradeda žįsti.
Apibendrinant pirmųjų kūdikio metų gulėjimo ant pilvo dinamiką, tiek gulėjimas ant pilvo, sukimasis apie savo ašį, tiek šliaužimas padeda sustiprinti pečių juostos, ropojimas - dubens raumenis. Būtent ropojimas yra pradinis savarankiško vaikščiojimo pradžia, nes pečių juosta ir dubuo imituoja eisenos modelį, tik šiuo atveju horizontalioje padėtyje. Ropojimas skatina kūdikį mąstyti, priimti ir apdoroti informaciją. Juk norite, kad kūdikis būtų protingas, kūrybingas.
Kas lemia vaikščiojimo sutrikimus?
Mažylis jau turėtų vaikščioti kaip vienmetis kaimynų vaikutis, bet neina arba eidamas nuolat parpuola. Kodėl? Kas lemia vaikščiojimo sutrikimus?
- -10-11 mėn. kūdikis jau savarankiškai atsistoja ir gali pastovėti nesilaikydamas.
- - Maždaug 11 mėn. - Tarp 1 ir 1,5 m.
- - Maždaug per pusmetį nuo to laiko, kai savarankiškai žengė pirmą žingsnį, išmoksta gerai vaikščioti. Jam nebereikia stovėti išsižergusiam, bandyti išlaikyti pusiausvyrą rankomis, kad neparpultų. Eisena atrodo visiškai kitokia, nei pirmieji žingsniai, kuriuos mažiukas dėlioja išskėtęs kojytes, sulenkęs jas per kelius.
- - 2 m.
Svarbu: jeigu iki 1,5 m. mažylis nepradėjo gerai vaikščioti arba pradėjo vaikščioti, bet eisena nėra visavertė, t. y. Yra vaikų, kurie vaikščioti pradeda vėliau arba ir laiku, bet jų eisena niekaip netampa stabili. Jie nuolat kliūva, griūva, užsigauna, negali bėgti, jiems nepavyksta eiti ir apie tai negalvoti.
1. Pirmiausia mažylis turi išmokti valdyti savo viršutinę kūno dalį, išlaikyti jos pusiausvyrą. Kai mažą kūdikį laikote vertikaliai, jis iš pradžių svyruoja į visas puses, paskui išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, o vėliau jau sugeba sėdėti neparamstytas ir gali abiem rankomis ką nors dėlioti. Jeigu tėvai labai bijo kūdikį laikyti pusiau sėdomis, nešioti vertikaliai, tai trukdo jo raidai. Tokia tėvų hipergloba gali būti viena vaikučio raidos vėlavimo priežasčių. Reikėtų žinoti, kad pusiau sėdimoji padėtis kūdikiui yra natūrali nuo gimimo.
Jeigu kūdikis ilgai laikomas manieže, kuriame yra ribota galimybė judėti arba visą dieną sėdi vaikštynėje, gali vėluoti ir motorinė raida. Vaikštynė nieko bloga, jei naudojamos saikingai, nes ilgai joje būdamas mažylis gali svyruoti ir visada turi į ką atsiremti, jam nereikia išmokti kontroliuoti savo kūno pusiausvyrą.
2. Blogai vaikščioti, dažnai griuvinėti vaikas gali ir dėl vadinamųjų specifinių sutrikimų. Pavyzdžiui, mažylis blogai girdi arba mato. Jeigu neišsivysčiusi vidinė ausis, nėra pusiausvyros organo iš vienos pusės, tai atsiliepia vaiko vaikščiojimui. Taip pat blogai vaikšto vaikai, kurie blogai mato viena akimi ir neturi vadinamojo erdvinio, arba stereo-, matymo. Jie nuolatos užkliūna, parklumpa, susimuša.
3. Vaikščiojimas gali sutrikti ir dėl įvairaus lygio nervų sistemos sutrikimų. Pavyzdžiui, dėl nebrandžios nervų sistemos vėliau gali pradėti vaikščioti neišnešioti kūdikiai.
4. Blogai vaikščioti mažylis gali ir dėl įvairiausių motorikos sutrikimų, tai yra nervų, raumenų bėdų. Pavyzdžiui, gali būti pažeistos nugaros smegenys, periferiniai nervai ir raumenys. Jei bent vienoje šių vietų atsiranda pažeidimų, vaikas blogai vaikščios, klius, grius, nepaeis, vėlai pradės vaikščioti.
5. Vaikščioti gali trukdyti įvairios nervų ligos, pavyzdžiui, spinalinė raumenų atrofija, taip pat įvairios sąnarių ligos, pavyzdžiui, įgimta sąnarių displazija, raumenų atrofijos, kai raumuo nevisavertis. Arba raumuo visavertis, bet jo nepasiekia nervas.
6. Jeigu vaikas bijo vaikščioti, vis žiūri, kur stato koją, reikia pagalvoti ir apie tai, kad jam gali ką nors skaudėti.
7. Vaikai pradeda vaikščioti nevienodai greitai ir dėl skirtingų temperamentų. Vieniems reikia kuo aukščiau užlipti, kuo greičiau pabėgti nuo mamos, o kiti yra lėti iš prigimties ir atsargūs, todėl patys niekaip nesiryžta nulipti, pavyzdžiui, nuo šaligatvio, labai bijo pargriūti ir šimtą kartų pasitikrina prieš eidami nepažintu keliu ar išbandydami ką nors nauja.
Yra ir tokių vaikų, kurie, atrodo, jau visai neblogai žingsniavo, bet ėmė ir pargriuvo. Išsigando, užsispyrė ir toliau nežengia nė žingsnio. Tokio mažiuko nereikia versti vaikščioti, geriau ramiai palaukti, kol baimė praeis, o tai gali užtrukti ir mėnesį. Ateis laikas ir mažylis vėl ryšis išbandyti savo jėgas, pamatys, kad gali sėkmingai eiti. Susirūpinti reikia tuomet, kai kūdikis griūdamas smarkiai susitrenkia, kiekvienąkart bėgdamas parpuola arba jam „susipina” kojytės ir tokia būsena tęsiasi mėnesį nuo to laiko, kai mažiukas pradėjo vaikščioti.
Ar vaikštynės yra saugios?
Pirkėjų produktų saugumo komisija pripažino, jog mažylių vaikštynės sukelia daugiausiai traumų nei bet koks kitas kūdikiams skirtas žaislas Amerikoje. Dažniausiai su vaikštynėmis yra susijusios šios traumos: galvos sumušimai, kaulų lūžiai, dantų išmušimas, nudegimai, pirštų privėrimas ir netgi amputacijos ar mirtis! Nors šiais laikais gaminamos vaikštynės yra saugesnės, tačiau vis dar kelia pavojų ir yra visiškai nenaudingos kūdikio vystymuisi.
Teigiama, kad vaikai, kurie yra sodinami į vaikštynes, dažnai praleidžia tam tikrus vystymosi etapus (šliaužimą, ropojimą, stovėjimą neprilaikant). Yra paskaičiuota, kad kiekviena para, praleista vaikštynėje, atitolina kūdikio raidą maždaug trimis dienomis. Tačiau didžiausiai tėvų nuostabai, vaikštynės sukelia protinės raidos atsilikimą. Nustatyta, jog toks atsilikimas yra matomas netgi praėjus 10-čiai mėnesių po vaikštynės naudojimo! Kiti atlikti tyrimai pateikia duomenis, jog kūdikiai, kurie praleido nemažai laiko vaikštynėse nuo savo bendraamžių, vertinant jų vaikščiojimo raidą, atsiliko apie vieną mėnesį.
Vaikštynė dažniausiai yra apibrėžiama kaip „ apgaubianti sistema“, kuri padeda mažyliui mokytis vaikščioti į priekį. Kadangi gyvename XXIa. normalu, kad vaikštynių pasirinkimas, kaip ir kitų priemonių, gana didelis: nuo judrių vaikštynių (su ratukais), iki nejudrių, t.y. be ratukų. Šokliukai, kaip jau galima suprasti iš paties pavadinimo, yra priemonės orientuotos į šokinėjimą.
Amerikoje pediatrai kovojo už teisę uždrausti judrių vaikštynių naudojimą, taip pat įdomus faktas tas, jog Kanadoje jau gana ilgus metus vaikštynės, šokliukai yra negaminami ir netgi nereklamuojami. Iš medicininės pusės, tai nėra rekomenduojama, kadangi tiek atlikti tyrimai, tiek realūs atvejai su kuriais tenka susidurti darbe parodė, jog vaikučiai, kurie „augo“ su vaikštynėmis ar/ir šokliukais, dažniau turėjo sveikatos problemų (pvz.: „X“, „O“ kojų deformacijos, įprotis vaikščioti pirštų galiukais, vėliau tai gali sąlygoti Achilo sausgyslės sutrumpėjimą, kaulų deformacijas ir kt.).
Kūdikio raida yra nuosekli: pirmiausiai jis geba vartytis, sėdėti, ropoti, atsistoti, o vaikščiojimas yra tik paskutinis etapas. Kaip jau minėjau, vaikštynės funkcija yra ta, jog vaikas mokytųsi eiti į priekį, vadinasi, jei jau tėveliai nusprendė naudoti vaikštynę savo mažyliui, jis giežtai neturėtų būti jaunesnis nei 9 mėn amžiaus.
Ar stumdukai yra tokie pat pavojingi ir žalingi, kaip vaikštynės ir šokliukai?
Jei tėvelių tikslas yra parinkti priemonę, lavinančią ar skatinančią ėjimą į priekį, manau, jog stumdukas yra geresnis pasirinkimas, kadangi mažyliui, kuris vaikščioti dar tik pradeda, stumdomi daiktai yra labai naudingi, tik reikėtų atkreipti dėmesį, jog daiktų aukštis atitiktų mažylio ūgį.
Vaikščiojimas ant pirštų galiukų
Kai kurie vaikai vaikšto ant pirštų galiukų. Anot mamų, kartais tai būna tiesiog išdykavimas. Tačiau, problema gali būti rimtesnė. Kažkuri mamytė minėjo, jog gydytoja nustatė įtemptus achilus. Taip ir yra. Eina ant pirštų galų, sutrumpėja achilai, skauda blauzdos, todėl negali vaikščioti nestypčiodamas. Padeda tik kineziterapija ir nuolatinė. Važinėjam į sanatoriją, tai po jos būna pagerėjimas, ypač, jei tenka vasarą, tuomet vaikščiojimas basomis po pajūrio smėlį ir pakrantę labai achilus manikština. Kaip sanatroijoje sakė viena kineziterapeutė - mama turibūti ne mažiau pusę kineziterapeuto, mankšta mankšta ir mankšta namie. Tik taip neprogresuos problema. Kartais apleidžiam tuos reikalus, tai ir vėl viskas sugrįžta į savo vėžes.
Viena ergoterapeutė patarė leisti kuo dažniau vaikui vaikščioti basomis, taciau ant skirtingu pavirsiu: smelio, zoles, akmenuku, siurksciu ar grubletu pavirsiu. Kadangi dabar ziema, tai nei smelio, nei zoles nerasiu - vaiksto namie su basutemis. Jei pamatau, kad stiebiasi, sudraudziu ir...
| Amžius | Motoriniai įgūdžiai |
|---|---|
| 10-11 mėn. | Savaitankiškai atsistoja ir gali pastovėti nesilaikydamas |
| 11 mėn. - 1,5 m. | Žengia pirmuosius žingsnius |
| Apie 2 m. | Gerai vaikšto, eisena stabili |
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Pratimai nugarai nėštumo metu: stiprinkite raumenis ir mažinkite skausmą
- Sporto Pratimai Vaikams: Kaip Padaryti Juos Įdomiais?
- Efektyvūs fiziniai pratimai nėštumo metu, kurie palengvina gimdymą ir skatina jo pradžią
- Paternalizmas: Sužinokite, Kas Tai Ir Kaip Tai Veikia Jūsų Gyvenimą!
- Vladas Bagdonas: Įkvepianti biografija ir nepaprasta kūrybinė veikla