Oda - tai pats didžiausias žmogaus organas, kurio paviršiaus plotas yra ~2 m2. Ji sveria 3-4 kg ir tai sudaro ~6-7 proc. kūno masės. Odos paviršius yra švelniai rūgštus - pH 4,7.
Kūdikių ir vaikų odos epidermis (viršutinis odos sluoksnis) yra plonesnis, todėl oda greičiau pažeidžiama, yra jautresnė nei suaugusiųjų, prakaito ir riebalų liaukos veikia silpniau, oda pralaidesnė, ją labiau veikia saulės spinduliai. Dėl visų šių priežasčių oda greičiau pažeidžiama ir labiau linkusi išsausėti.
Naujagimių odos būklių diagnozavimui dažniausiai pakanka duomenų iš paciento apžiūros ir tėvų apklausos. Visoms šioms odos būklėms būdinga tai, jog jos yra normali naujagimio organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, todėl dažniausiai nereikalauja specifinio gydymo ir praeina savaime. Svarbu teisingai jas atpažinti ir nesumaišyti su reikalaujančiomis gydymo būklėmis.
Kas yra prakaito bėrimas?
Prakaitinis bėrimas - tai savaime praeinanti, laikina odos būklė, kurią sukelia ekrininių (prakaito) liaukų užsikimšimas. Prakaitinė yra savaime praeinanti, laikina odos būklė, kuri atsiranda dėl prakaito liaukų užsikimšimo. Kaip jau sufleruoja ligos pavadinimas, didžiausia tikimybė prakaitinei atsirasti yra tada, kai žmogus suprakaituoja. Šitoks bėrimas gali atsirasti tiek vaikams, tiek ir suaugusiems.
Prakaitinės priežastys
Prakaito liaukos latako paburkimas ar užsikimšimas - tai pagrindinė prakaitinės bėrimo priežastis. Kai odos ląstelės (korneocitai) gauna per daug drėgmės, jie patinsta ir užspaudžia minėtą lataką. Be to, jį užkimšti gali ir negyvos odos ląstelės.
Visi veiksniai (tiek išorės, tiek ir vidaus), kurie sukelia prakaitavimą, gali lemti ir prakaitinės atsiradimą. Pati dažniausia prakaitinės priežastis ir yra buvimas karštoje, drėgnoje aplinkoje. Dažnai bėrimas pasireiškia persikrausčius gyventi į tropikų klimatą, ir, organizmui pripratus prie aplinkos, greitai sugyja.
Mokslinėje literatūroje aprašyti atvejai, kuomet prakaitinė atsirado pacientui, vartojančiam izotretinoiną (vaistą, skirtą aknės gydymui), bei doksorubiciną. Tam tikrų vaistų vartojimas taip pat gali sukelti bėrimą.
Prakaitinės tipai ir simptomai
Visos šios formos skiriasi sukeliamu bėrimu bei histologinio tyrimo metu nustatomais odos pakitimais.
Paviršinė prakaitinė
Bėrimas atsiranda, nes epidermio viršutiniame (ragėjančiame) sluoksnyje užsikemša prakaito liaukos latakas. Būdingas išbėrimas paviršinėmis, 1-2 mm dydžio skaidriomis pūslelėmis, primenančiomis vandens lašus. Pūslelės tarpusavyje gali susilieti. Kadangi jos yra paviršinės, gali lengvai plyšti ir nesukeldamos išreikšto uždegimo. Taigi paraudimas paviršinei prakaitinei nebūdingas.
Pūslelės būna pakankamai išplitusios, dažniausiai išberia galvą, kaklą, viršutinę liemens dalį (vaikams ir suaugusiems). Bėrimas nesukelia niežėjimo ar kito nemalonaus pojūčio.
Paviršinė prakaitinė atsiranda praėjus kelioms dienoms (ar savaitėms) pabuvus karštoje aplinkoje, ir praeina per kelias valandas (ar kelias dienas).
Raudonoji prakaitinė
Raudonoji prakaitinė atsiranda dėl prakaito liaukos užsikimšimo epidermyje, nors gali siekti ir tikrąją odą. Kadangi prakaitas pradeda tekėti į šonus, vystosi odos uždegimas aplink lataką. Bėrimas pasireiškia raudonomis 2-4 mm dydžio papulėmis, tačiau gali būti ir pūslelių ar netgi pūlinukų. Fone stebimas odos paraudimas. Svarbu pastebėti, kad bėrimas nesusijęs su plauko folikulu.
Naujagimiams raudonoji prakaitinė būdingiausia odos raukšlėse - kakle, pažastyse, kirkšnyse, o suaugusiems ši liga pažeidžia tas vietas, kur oda trinasi su rūbais - viršutinę liemens dalį, skalpą, kaklą, linkius. Veido, delnų ir padų neberia.
Priešingai negu kitos prakaitinės rūšys, raudonoji prakaitinė sukelia odos niežėjimą, netgi gėlimą, kurį dar labiau pablogina prakaitavimas. Tiesa, išbertos sritys neprakaituoja.
Gilioji prakaitinė
Gilioji prakaitinė atsiranda tada, kai prakaito liaukos latakas užsikemša ties epidermio ir tikrosios odos jungtimi. Ši prakaitinė pasireiškia tada, kai prieš tai jau yra buvę keli raudonosios prakaitinės epizodai. Kadangi prakaitas prasisunkia į aplinkinius audinius, odoje matomas bėrimas rausvomis ar odos spalvos, standžios tekstūros, 1-4 mm dydžio papulėmis, kurios nėra susijusios su plauko folikulu. Liga būdingiausia suaugusiems, ir labiausiai beria liemens sritį.
Prakaitinės diagnostika
Prakaitinė diagnozuojama remiantis būdingais odos pažeidimais bei įvertinus prakaitavimo faktą. Apžiūros metu nustačius skaidrias smulkias pūsleles be odos uždegimo požymių, diagnozuojama paviršinė prakaitinė.
Eriteminės papulės, pūslelės ar pūlinukai, nesusiję su plauko folikulu patvirtina raudonosios prakaitinės diagnozę.
Prakaitinė skiriama nuo kitų odos ligų, o ypač tų, kurios pasireiškia smulkiomis pūslelėmis, pūlinukais. Tam kartais atliekami ir kiti tyrimai, pvz., mikrobiologinis pasėlis nuo odos, odos nuograndų mikroskopija.
Prakaitinės gydymas
Pagrindinis gydymo būdas - vengti veiksnių, kurie sukelia pagausėjusį prakaitavimą. Raudonoji prakaitinė sugyja tada, kai nutraukiamas ją provokuojantis veiksnys (įvykus aklimatizacijai, pasveikus nuo karščiavimą sukėlusios ligos, pradėjus nešioti orui ir vandeniui laidžius rūbus). Visgi ši prakaitinės forma linkusi kartotis.
Kortikosteroidų tepalai gali būti skiriami, kai pacientą, sergantį raudonąja prakaitine, vargina odos niežėjimas. Šie vaistai skiriami 1- 2 savaites.
Kitos naujagimių odos būklės
Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybines eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo.
Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami.
Neretai pasitaiko ir baltieji spuogai (milija). Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo.
Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).
Dažnos odos problemos kūdikiams
- Naujagimių aknė: Būdinga apie 20% visų naujagimių ir neturi šeimyninio polinkio. Dažniausiai naujagimių aknė išryškėja 3-iąją gyvenimo savaitę. Gydymui užtenka kasdienio prausimo švelniu muilu ir vandeniu, taip pat rekomenduojama vengti tepalų, aliejų ir losjonų.
- Kūdikių aknė: Tai kitas nozologinis vienetas, t.y, ne ta pati liga, kaip naujagimių aknė. Ji pasireiškia 3-4-ą gyvenimo mėnesį. Klinikiniai simptomai panašūs į naujagimių aknės, tik kiek sunkesni - būdingi komedonai, uždegiminės papulės ir pūlinukai, kartais veidelyje formuojasi mazgai.
- Naujagimių akropustuliozė: Tai gerybinė, pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti naujagimių odos būklė. Jai būdinga lėtinė eiga (priešingai negu daugumai kitų naujagimių odos būklių).
- Miliumai: Tai balti „spuogeliai“, kurie atsiranda dėl keratino ir riebalų sankaupų plauko folikule.
- Toksinė naujagimių eritema: Būdinga net 31-72% išnešiotų naujagimių, o neišnešiotiems pasitaiko rečiau. Šiai naujagimių odos būklei būdingas bėrimas daugybinėmis raudonomis dėmelėmis ir papulėmis (1-3 mm dydžio), kurios greitai virsta pūlinukais ant paraudusio pagrindo.
Odos priežiūros patarimai kūdikiams
- Tinkama higiena: Labai svarbu ir teisingai parinktos sauskelnės. Jas reikia rinktis pagal kūdikio svorį ir amžių, dažnai keisti, ypač pirmąjį mėnesį, - kas 2 valandas.
- Oro vonios: Net ir šaltuoju metų laiku stenkitės kasdien kūdikį palaikyti nuogu užpakaliuku. Raskite namuose šilčiausią vietelę (vonią, virtuvę) ir ten vaikučiui leisti pabūti nuogam kelias minutes. Ideali oro vonios trukmė - 10-20 min.
- Drėkinimas: Emolientai - tai odos priežiūros priemonės, kurios intensyviai drėkina odą ir atkuria barjerinę funkciją. Jie taip pat pasižymi niežėjimą ir uždegimą raminančiomis savybėmis. Emolientai tepami net tada, kai nėra bėrimų, ne mažiau kaip 2 kartus per dieną.
- Vengti alergenų: Jei gydytojas alergologas diagnozavo alergiją maistui, nevartoti tų maisto produktų, jei yra diagnozuota alergija aplinkos ar kontaktiniams alergenams - vengti kontakto su jais.
žymės:
Panašus:
- Vaiko berimas nuo prakaito: priežastys, gydymas, prevencija
- Vaiko bėrimas dėmėmis: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Bėrimas kūdikiui ant veido: priežastys, gydymas ir prevencija
- Atskleisti Masturbacijos Nėštumo Metu Paslaptys: Mitai, Faktai ir Svarbiausi Patarimai
- Vaikiškos krepšinio aprangos dydžiai – kaip išsirinkti patogiausią ir pirkti internetu be rūpesčių!