Privatūs paslaugų tiekėjai Lietuvoje užima labai svarbų vaidmenį ikimokyklinio ugdymo sistemoje. Dabartiniu laiku privatus verslas skverbiasi ir į tokias sritis, kurios kažkada buvo laikomos tik valstybine kompetencija. Šios ugdymo įstaigos taps puikia alternatyva valstybinėms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Jų pagrindiniu privalumu turėtų tapti aukštesnė teikiamų paslaugų kokybė.
„The British School of Vilnius“
Visai neseniai sostinėje atsidariusi tarptautinė mokykla „The British School of Vilnius“ siūlo ugdymo programas vaikams jau nuo 2 metų. Norint čia patekti, visų pirma reikės užpildyti prašymo formą ir sumokėti 100 eurų. Toliau seka stojimo mokestis, kuris užtikrina vietą darželyje ar mokykloje - 1000 eurų. Tiesa, šį mokestį viena šeima moka tik vieną kartą.
2 metų vaikams šios mokyklos lankymas puse dienos atsieis metams 7800 eurų (650 eurų per mėnesį), 3 metų vaikams visą dieną - 13200 eurų (1100 eurų per mėnesį) per metus, 4 metų - 14700 eurų, 5 metų - 16200 eurų. Kaip teigia mokyklos atstovai, ši ugdymo įstaiga vadovaujasi požiūriu, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir smalsus iš prigimties, todėl gali pasiekti aukštų rezultatų. Daug dėmesio čia kreipiama į pozityvius santykius.
Vaikas mokomas būti stiprus ir nepriklausomas, mylimas savo tėvų ir pedagogų. Anot mokyklos, didelį vaidmenį čia atlieka aplinka, kuri turi padėti vaikui vystytis ir mokytis. Čia ugdomos asmeniniai, socialiniai ir emociniai aspektai. Kiekvienoje grupėje daugiausiai čia yra 12 vaikų. Juos ugdo viena mokytoja ir viena mokytojos padėjėja. Visos mokytojos yra kvalifikuotos Didžiosios Britanijos pedagogės.
Darželyje visi vaikai mokosi lietuvių, ispanų kalbų, muzikos. Taip pat yra didelis pasirinkimas popamokinės veiklos. Darželinukams yra tiekiami pietūs ir užkandžiai.
Vaikų darželis „Vaikystės sodas“
Dar vienas privatus darželis - „Vaikystės sodas“. Čia per mėnesį teks pakloti 527 eurus, papildomai už visą maitinimą (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs ir vakarienė) per mėnesį išeina apie 130 eurų. Vienkartinis stojamasis mokestis kainuoja 420 eurų.
Vienas išskirtinumų šiame darželyje yra tai, kad vaikai yra ugdomi mišraus amžiaus grupėse. Kaip rašoma darželio tinklalapyje, vaikas natūraliai neauga vienodo amžiaus žmonių grupėse. Ir šeimoje, ir ugdymo įstaigoje, ir vėliau gyvenime jį sups skirtingo amžiaus žmonės. Mišraus amžiaus grupė suteikia daugiau galimybių stebėti aplinkinius ir ugdyti platų spektrą kompetencijų.
Vaikai vystosi skirtingu tempu, tad ikimokykliniame amžiuje itin svarbus individualizavimas. Kasdien bendraudamas su įvairaus amžiaus vaikais, vaikas turi daugiau galimybių užsiimti veikla, kuri atitinka jo lygį bei susirasti jam tinkančius, jį papildančius draugus.
Privataus darželio „Vaikystės Sodas“ ugdymo programa pagrįsta autorine dr. Austėjos Landsbergienės kontekstinio ugdymo programa, Tarptautinio Bakalaureato programa, Tarptautine pradinio ugdymo programa, Reggio Emilia programa, Švedijos nacionaline ikimokyklinio ugdymo programa, H.Gardnerio ir L. Vygotskio edukologinėmis idėjomis bei naujausiais moksliniais tyrimais.
Privataus darželio „Vaikystės Sodas“ ugdymo programa remiasi 4 kolonomis: raštingumas, gamtos mokslai, emocinis intelektas ir matematika bei IT.
Tarptautinis montesori darželis
Dar vienas dėmesio vertas darželis tai Tarptautinis montesori darželis Vilniuje. Čia ugdomi įvairių tautybių vaikai, kurių amžius nuo pusantrų iki 7 metų. 1,5-3 metų vaikams kaina mėnesiui kainuoja 600 eurų su maitinimu, 3-6 metų vaikams - 550 eurų. Vienkartinis stojimo mokestis - 300 eurų, papildomai kasmet už ugdymo priemones reikia sumokėti 200 eurų.
Vilniaus montesori vaikų darželyje yra dvi darželio grupės 3-7 metų vaikams ir viena 1,5-3 metų lopšelio grupė. Čia vadovaujamasi dr. Marijos Montessori sukurta ugdymo filosofija ir stengiasi įgyvendinti šios garsios pedagogės metodus. Šio metodo esmė - išugdyti mokymosi džiaugsmą.
Visas ugdymas čia padalintas į penkias pažinimo sritis:
- Praktinio gyvenimo pratimai - vaikai mokosi atlikti daugybę namų ruošos darbų, pvz.: užsirišti batus, paserviruoti stalą, plauti indus ir pan.
- Pojūčių lavinimo pratimai - vaikai ugdosi visus pojūčius, pvz.: regos, lytėjimo, klausos, svorio, temperatūros, uoslės, skonio, stereognostinio pojūčio. Visos juslės yra lavinamos montesorinių priemonių pagalba.
- Matematika- gausybė matematinių ugdomųjų priemonių ir žaidimų padeda vaikams išmokti kiekių formavimą, skaičius, skaitmenis, pagrindines matematines funkcijas.
- Kalbos ugdymas - šiurkščių raidelių bei nešiojamo raidyno pagalba vaikai greičiau pradeda pažinti raides, įsisavina taisyklingą raidžių rašymo kryptį. Klasėje gausu žodyną laivinančių ugdomųjų priemonių.
- Pasaulio pažinimas (biologija, geografija, istorija, menai) - vaikai turi galimybę dirbti su Lietuvos gyvūnų ir augalų klasifikavimo kortelėmis, pasaulio vėliavomis, gaubliais, dėlioti pasaulio ar žemynų žemėlapius, dirbti su įvairiais kalendoriais ir laikrodžiais. Švęsdami nacionalines ir kultūrines šventes vaikai kalbasi su auklėtojomis apie istoriją ir tradicijas.
Darželių tinklas „Mažųjų valdos“
Kitas sostinės darželių tinklas „Mažųjų valdos“ - taip pat nėra iš pigiųjų. Stojimo mokestis šeimai kainuoja 400 eurų, o kiekvieną mėnesį teks pakloti po 550 eurų už ugdymą, papildomai - už maistą.
Kaip teigiama jų tinklalapyje, šiuose darželiuose vaikai ugdomi pagal autorinę Renatos Lazdin harmoningos raidos ugdymo metodiką. Jos esmė - skirti vienodą dėmesį visiems trims elementams: protui (intelektinis ugdymas), „širdžiai” (emocinis) ir kūnui (fizinis).
I pakopos (2-3,5 m. vaikai) grupėje yra 11 vaikų (jais rūpinasi lietuvė auklėtoja ir pakaitomis ispanakalbiai/anglakalbiai/rusakalbiai auklėtojai, bei auklėtojų padėjėja), II pakopoje yra iki 15 vaikų ir 2-3 auklėtojos (priklausomai nuo dienos veiklų), vyriausiųjų grupėje būna iki 20 vaikų ir 2-3 auklėtojos (priklausomai nuo dienos veiklų). Pastaroji grupė daugumai pamokų dalinasi į dvi mažesnes grupes. Prie šių specialistų su vaikais nuolat dirba muzikos ir matematikos mokytojai, gimnastikos treneriai ir psichologė.
Tiesa, šiuose darželiuose nėra būrelių - kalbos, muzika, matematika, dailės saviraiška, lauko pedagogika ir žygiai, gimnastika, išvykstamoji edukacija - suvokiami kaip baziniai kiekvieno vaiko poreikiai.
Anot vadovės, maistui čia taip pat skiriama daug dėmesio. „Ekologiškas maistas, gaminamas pagal naujausias sveikatingumo rekomendacijas, šviežiam maistui naudojant vietos ūkininkų produkciją. Valgiaraštyje nėra dešrelių. Vaikai noriai valgo ne tik mėsos maltinukus, bet ir tokį maistą, kaip burokėlių kotletukai, avinžirnių troškinys. Tėvams pageidaujant galima rinktis ir vegetarišką maitinimą ar maitinimą alergiškiems vaikams, profilaktiškai ligų metu atsisakyti pieno. Net namuose rekomenduojame mažinti cukraus kiekį, nevartoti konservantų“, - pasakojo darželio vadovė.
Darželis „Aukštyn kojom“
Kitas sostinės darželis „Aukštyn kojom“ siūlo ugdymo programą, už kurią teks sumokėti 420 eurų per mėnesį, papildomai - vienkartinis stojamasis mokestis 300 eurų.
„Mūsų darželis remiasi pozityvaus ugdymo bei demokratiškumo principais. Mums ypač svarbu, kad vaikai mėgautųsi savo vaikyste, augtų laisvi, ugdytųsi pagarbą kitam, suvoktų, jog visuomet turi pasirinkimo laisvę ir jaustų atsakomybę dėl savo priimtų sprendimų. Taip pat didelį dėmesį skiriame vaikų literatūrai. Nuo pirmųjų metų „Aukštyn Kojom“ darželyje iki tol, kol iškeliauja į mokyklą, vaikai perskaito apie 200 knygų!“ - pasakojo darželio vadovė Aurėja Maslauskė.
Anot jų, dar vienas svarbus aspektas - kad čia vyrauja suaugusiųjų ir vaikų lygybė, taigi jie mokosi suprasti ką reiškia abipusė pagarba. Sprendžiant kasdienius klausimus visų balsai yra lygūs, taigi vaikai nuo mažų dienų mokosi ne tik būti tolerantiškais, išklausyti draugą ir priimti įvairias mintis ar idėjas, bet drąsiai dalintis savo mintimis bei jas argumentuoti.
Grupes sudaro nuo 10 iki 15 vaikų. Su viena grupe visuomet dirba du pedagogai. Darželyje siūlomi tokie būreliai kaip šachmatai, sportas, anglų kalba, muzika, teatras, programavimas.
„Bendradarbiaujame su puikiais maisto tiekėjais, jie visuomet stengiasi atsižvelgti į vaikų poreikius. Maistas plataus raciono, šviežias, skanus ir sveikas. Taigi vaikų mityba subalansuota, kupina reikalingų maistinių medžiagų, vitaminų ir reikiamo kiekio mineralų. Be to, jei vaikas turi alergijų maisto produktams - yra galimybė turėti individualų meniu“, - apie maistą pasakojo darželio vadovė.
Kaip vieną didžiausių savo išskirtinumų jie įvardijo knygas. „Visos veiklos ir projektai remiasi Vaikų literatūra. O kad vaikai geriau suprastų knygos kontekstą ir matytų ne tik „didelį paveikslą“, bet pastebėtų ir smulkmenas, taikome interaktyvaus skaitymo metodiką, kitaip tariant, į pagalbą pasitelkiame skaitymo strategijas bei minčių žemėlapius. Net pačių mažiausiųjų grupėse pedagogai kasdien skiria laiko interaktyviajam skaitymui.
Skaitydami istorijas padedame vaikams ugdytis pažinimo, komunikavimo bei menines kompetencijas, motyvuojame atskleisti savo kūrybiškumą, lavinti vaizduotę. Be to skaitymo metu vaikai mokosi sisteminti informaciją, taip pat susipažįsta su herojais, iš jų semiasi idėjų, mokosi gyvenimiškų pamokų, vertybių ir susipažįsta su pasauliu“, - pasakojo pašnekovė.
Privatus darželis Klaipėdoje
Nors privatūs darželiai uostamiestyje nėra tokie populiarūs kaip Vilniuje, tačiau pastebima tendencija, kad jų populiarumas vis auga. Greičiausiai taip yra, kad žmonės, kurie gyvena apylinkėse dirba Klaipėdoje ir savo mylių ugdymui yra pasiruošę rinktis mieste veikiantį darželį.
Kadangi Klaipėdos darželiai yra pasiekiami ne visiems atvykusiems, papildomų paslaugų ugdymui tenka ieškoti privačių darželių sąraše. Ugdymo paslaugos Klaipėdos nuo lopšelio-darželio iki mokyklinio ugdymo nėra naujiena ir privačiame darželyje.
Kiekvienas privatus darželis Klaipėdoje privalo sudaryti tam tikrų amžiaus grupių ugdymo programą, pasitvirtinti ją ir tik tada laukti leidimo teikti tokias paslaugas. Todėl atvykstantys į Klaipėdos miestą tėveliai, kurie ir mažylį nori leisti į vietinė darželį ieško privačių.
„Mažasislicejus.lt“ - privatus darželis Klaipėdoje
Radome privatų darželį prie jūros. Nors galima tvirtinti, kad visi darželiai Klaipėdoje randasi prie jūros, vienas yra išskirtinis. Jis randasi Melnragėje, netoli kopų ir tik keli žingsniai nuo jūros. Tai privatus darzelis Klaipedoje mazasislicejus.lt. Tad papildomą naudą vaikams be ugdymo, galima įsivaizduoti.
Mazasislicejus.lt - privatus darzelis Klaipedoje praplečia tėvų galimybes. Kadangi darželis mazasislicejus.lt yra privatus, ugdymo paslaugas teikia pagal individualią patvirtintą programą. Nusigręžiant dėl išlaidų darželiui reikia įvertinti ir gėrį, kurį pakaučia ne tik tėvai, bet kitaip pradeda elgti ir Jūsų mažylis.
Ką siūlo mazasislicejus.lt?
- Privačiame darželyje mazazislicejus.lt yra siūlomos ugdymo paslaugos kelioms vaikų amžiaus grupėms. Tai nuo 3 iki 4 metų ir nuo 5 iki 6.
- Pamokos prasideda tik nuo 9 valandos, nors darželis Klaipėdoje, savo duris atveria 7:30. Iki pagrindinių užsiėmimų vaikai žaidžia, daro mankštą ir taip bando “pabudinti” asmenines savybes. Jos pamokose leis greičiau ir smagiau įsisavinti visą pateikiamą informaciją.
- Darbą, privatus darželis baigia 18 valandą ir uždaro visas duris. Tačiau esant tėveliams poreikiui, kad ir šeštadienį būtų laisvesni nuo mažylių priežiūros, darželis mazasislicejus.lt siūlo priimti jų pasiūlymą.
Kadangi darželis yra privatus, jis siūlo didesnį dėmesį Jūsų vaikams. Mažos vaikų grupės padidina pedagogo individualų dėmesį kiekvienam vaikui. Toks vaikų ugdymas darželyje leidžia vaikams pateikti daugiau medžiagos neapkraunant jų papildomais krūviais. Mokymas vyksta pažaidimų metu, todėl žinios praplečiamos, atnaujinamos ir įtvirtinamos kur kas lengviau.
Privatus darželis mazasislicejus.lt yra įsikūręs netoli jūros. Žaidimai ir įvairūs renginiai vyksta kopose, prie jūros. Grynas, drėgnas ir jūros druskų prisotintas oras stiprina vaikų imuninę sistemą. Vaikai serga rečiau arba nustoja sirgę. Ko daugiau vaikams galima palinkėti, tik stipraus imuniteto. Todėl privataus darželio mazasislicejus.lt galėtų būti geriausias pasirinkimas Jūsų vaikui Klaipėdoje.
Šeštadieninė mokyklėlė darželyje
Darželis skelbia šeštadieninius konkursus, sueigas ir kitus užsiėmimus ne tik į Klaipėdą atvykusiems, bet ir vietiniams mažiesiems klaipėdiečiams. Tėveliams, kurie ieško privataus darželio savo mažyliams naudinga žinoti, kad mazasislicejus.lt siūlo atvykti ir į šeštadieninę mokyklėlę. Ji prasideda nuo 10 valandos ir tęsiasi iki 13 valandos. Per tas kelias valandas galėsite susitvarkyti buitinius klausimus ir nudirbti darbus namuose, kurių nespėjate darbo dienomis.
Užsiėmimų metu, vaikai plečia įvairių šakų žinias, vyresni įtvirtina jas. Pamokas veda kompetentingas pedagogas, todėl vaikai lavina intelektą ir plečia savo asmeninius bei socialinius bendravimo įgūdžius. Geru oru, pamokėlės vedamos prie jūros. Todėl vaikų imunitetas yra stiprinamas tobulėjimo metu.
Ikimokyklinio ugdymo ištakos Lietuvoje
Šiandien veikiantys privatūs ir valstybiniai darželiai turbūt nė patys nenumano, kokie jie panašūs į savo pirmtakus - XX a. pradžios visuomenė į vaikų lavinimą žiūrėjo taip pat atsakingai, kaip ir šių dienų tėvai. Šimtmečius ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo reikalai Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse buvo palikti šeimai, o konkrečiau - motinoms (išskirtiniais atvejais - guvernantėms). Anksčiau vaikai mokėsi iš tėvų, nes motinos būdavo namuose, todėl jie galėdavo padėti buityje ir, stebėdami ir atkartodami suaugusiųjų veiksmus, lavindavo elementarius įgūdžius.
Prasidėjus modernizacijai, dirbantiems tėvams iškilo naujų socialinių iššūkių, nes jie nebeturėjo galimybių visapusiškai ugdyti vaikų, aktyvesnis gyvenimo ritmas pasiglemždavo didesnę dienos dalį. Kai abu tėvai išėjo į darbą, atžalos liko vienos, todėl teko leistis į vaikų priežiūros ir saugumo garantijos paieškas. Vis dažniau imta diskutuoti, kad ir ikimokyklinio amžiaus vaikams reikalingas profesionalus ugdymas ir priežiūra.
Vaikų darželių atsiradimas XX a. visuomenėje turėjo padėti tėvams spręsti iškilusias vaiko priežiūros problemas, suteikti kokybišką švietimą ir diegti bendrąsias moralės normas. Vaikų darželiai tapo „dirbtine šeima“, kuri nesiekė pakeisti ar išstumti tėvų iš vaikų auklėjimo. Dėl to jų veiklos nereikėtų vertinti kaip neigiamos modernėjančios visuomenės pasekmės, atsiradusios tik dėl išaugusio vartojimo ar emocinio tėvų ir vaikų ryšio trūkinėjimo.
Išsiaiškinę, kaip XX a. trečiame ir ketvirtame dešimtmetyje atrodė vaikų darželiai, kokie vaikai juos lankė, kokioje aplinkoje jie buvo ugdomi ir kas ten dirbo, galėtume geriau pažinti ir platesnę to meto visuomenę.
Vaikų darželių sistemos Tarpukario Lietuvoje
Tarpukario Lietuvoje populiarūs ir visuotinai pripažinti buvo trys vaikų pedagogikos grandai: Friedrichas Fröbelis (1782-1852), Ovide‘as Decroly (1871-1932) ir Maria Montessori (1870-1952). Būtent jų idėjomis vadovavosi Lietuvoje besikuriantys vaikų darželiai. Šie vaiko ugdymo ir švietimo idėjų autoriai suprato, kad ekonominiai ir socialiniai žmonių ryšiai turi įtakos ir šeimos vidiniam gyvenimui. Vaikų darželio idėjos autoriumi laikomas Fröbelis.
Jis įsivaizdavo vaikus kaip augalus, kurie savo dienas leidžia sode, yra prižiūrimi ir puoselėjami auklėtojo, atliekančio sodininko vaidmenį. Fröbelis manė, kad mokslas ne tik padeda žmogui tapti mąstančia, protinga asmenybe, bet ir skatina laisvą dieviškąją savimonę. Jo idėjomis tarpukariu rėmėsi „Lietuvos vaiko“ darželiai. Decroly vaiko ugdymo metodas buvo sukoncentruotas tenkinti vaiko poreikius. Jo pagrindinė mintis: „Gyvenimo mokykla per gyvenimą“.
Tokias nuostatas palaikė žydiški vaikų darželiai. Maria Montessori sukūrė visame pasaulyje gerai žinomą vaikų ugdymo sistemą, kurią iki šių dienų taiko privačios ir valstybinės vaikų ugdymo įstaigos. Ji teigė, kad „vaiko atradimas“ yra esminis jo ugdymo proceso veiksnys. Montessori idėjos paskatino kurtis netradicinius vaikų ugdymo darželius.
Remiantis šiomis teorinėmis idėjomis, Lietuvoje sistemingas ir kryptingas 3−6 metų vaikų švietimas suaktyvėjo nuo XX a. trečio dešimtmečio, o ketvirtame dešimtmetyje įvyko vaikų darželių tinklo plėtra. Paskutiniais nepriklausomybės metais vaikų darželius lankė daugiau nei 6 tūkst. vaikų, kuriuos prižiūrėjo 214 auklėtojų. Lietuvoje kasmet per mėnesį vidutiniškai buvo įsteigiami 2-3 darželiai, kurie galėjo priimti apie tūkstantį vaikų.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymu užsiėmė įvairios draugijos ir pavieniai asmenys, o nuo ketvirto dešimtmečio prie šios veiklos prisidėjo ir Lietuvos valstybė. 1938 m. Konstitucijoje galime įžvelgti didesnį valstybės dėmesį ateities kartoms. Joje nėra vartojamas terminas „vaikų darželis“, bet, be mokyklų, yra minimos auklėjimo įstaigos, kurias gali steigti atskiri asmenys, draugijos, organizacijos, Bažnyčia ir tikybinės organizacijos, o šių auklėjimo įstaigų darbą prižiūri Lietuvos valstybė.
Pažymėtina, kad 1922 ir 1928 m. konstitucijos nevartojo termino „auklėjimo įstaiga“, todėl tik ketvirto dešimtmečio pabaigoje įvykusios permainos yra savotiškas lūžis. 1936 m. buvo išleistas „Vaikų darželių ir aikštelių įstatymas“, kuris susistemino visą ikimokyklinės įstaigų veiklą. Valstybė pažadėjo savo apsaugą ir rūpestį, bet kartu pateikė taisykles, kurių laikymasis buvo privalomas norint įsteigti ir vadovauti vaikų darželiams. Taip Lietuvos Respublika ėmė kontroliuoti visą vaikų darželių tinklų veikimo mechanizmą.
1939 m. išėjusios „Vaikų darželiams steigti ir laikyti taisyklės“ keitė ankstesnes taisykles. Naujuose nurodymuose buvo pažymėta, kad be Švietimo ministerijos leidimo Lietuvos teritorijoje negali veikti joks vaikų darželis. Kaip matyti, priešmokyklinis vaikų ugdymas iš privačia iniciatyva pradėto judėjimo vis labiau tapo finansiškai ir teisiškai priklausomas nuo valstybės.
Ketvirto dešimtmečio antroje pusėje pradėtas ir sistemingas, Švietimo ministerijos taisyklėmis paremtas ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogų ugdymas. Auklėtojų pedagoginiam parengimui skirta daug dėmesio, o darželių savininkai buvo atsakingi už savo darbuotojus, kuriems laiku turėjo mokėti atlyginimus ir suteikti privalomas socialines garantijas. Po 1936 m. įstatymo išleidimo ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūra galėjo užsiimti tik tie asmenys, kurie išklausydavo mokymo programas.
Norint įgyti vaikų darželio auklėtojos specialybę, reikėjo baigti šešias gimnazijos klases. Buvo manoma, kad auklėtoja privalo turėti ne tik gerą išsilavinimą, bet ir puikią sveikatą, mokėti bendrauti su vaikais ir jų tėvais. Vertingiausiomis būdo savybėmis laikytos nuoširdumas, rūpestingumas ir atjauta.
Auklėtojas rengė „Lietuvos vaiko“ draugija, Šv. Vincento Pauliečio draugija, Ronė Rozentalienė ir Marija Varnienė. Per metus kursus vidutiniškai baigdavo apie 60−70 studenčių. Vaikų darželių auklėtojų kursuose dėstė garsūs to meto mokslininkai, menininkai ir kultūros veikėjai.
Tradicinis ugdymas: „Lietuvos vaikas“
Visuomenė ikimokyklines vaikų lavinimo įstaigas priėmė teigiamai − jos tapo reikalingos ir paklausios, pirmiausia tarp miestų gyventojų, ypač dirbančių tėvų. „Lietuvos vaiko“ draugija buvo didžiausia vaikų darželių sistemos dalis, kuri pirmą darželį atidarė 1925 m. ir savo veiklą plėtė iš centro į periferiją.
Draugijos centro valdyba puikiai suprato, kad norint lyderiauti šalyje, vien sunkaus darbo neužteks, todėl naudingų ryšių ieškojimas tapo jos veiklos dalimi. Palaikydama gerus santykius su aukščiausiais valstybės pareigūnais ir jų antrosiomis pusėmis, taip pat puikiai sutardama su to meto verslo elitu, draugija daug lengviau plėtė savo tinklą visoje Lietuvoje, steigdama darželius ir mažesniuose šalies miesteliuose. 1940 m. organizacija išlaikė 70 lietuviškų vaikų darželių.
„Lietuvos vaiko“ draugija savo įstatuose teigė esanti nepartinė tautinė švietimo ir kultūros draugija, kurios užduotis - rūpintis vaiko fiziniu ir moraliniu auklėjimu. Kaip minėta, šie darželiai daugiausia vadovavosi Fröbelio idėjomis. Auklėtojos vaikus turėjo ugdyti atsižvelgdamos į jo pedagoginius nurodymus, pavyzdžiui, griežtą vaiko dienotvarkę.
Apskritai draugijos veikla buvo nukreipta ne tik į vaikų ugdymą, bet ir į labdaros teikimą mažiausiems Lietuvos piliečiams. 1939 m. jos veikloje darbavosi 468 žmonės, o jos valdomas turtas buvo įvertintas daugiau nei puse milijono litų. Išlaikyti vieną darželį draugijai kainavo apie 19 tūkst. litų per metus, o vieną vaiką - 27 litus per mėnesį.
Metinį draugijos biudžetą lemdavo keletas veiksnių: vaikų skaičius darželiuose, valstybės rentos dydis ir paaukotos lėšos, todėl jis kasmet kisdavo ir nebuvo pastovus. Finansinį aprūpinimą draugijos darželiai gaudavo iš narių mokesčio, loterijų, rinkliavų, knygų leidimo, pramogų (šventinių renginių, pokylių), subsidijų iš miesto valdybos ir verslo bendrovių paramos. Švietimo ministerija skirdavo lėšų darželių auklėtojų algoms, taip pat sumokėdavo už vaikų mokslo priemones. Socialinės apsaugos skyrius nepasiturinčius tėvus atleisdavo nuo vaikų darželio mokesčio.
Nors „Lietuvos vaiko“ darželiai veikė sėkmingai, vidinė draugijos veikla kėlė įtarimų Vidaus reikalų ministerijai, todėl, kurį laiką stebėjusi finansines ataskaitas, ji 1940 m., prieš draugijos gyvavimo pabaigą, nušalino organizacijos pirmininkę Mariją Nemeikšaitę, kuri buvo įtariama sukčiavimu.
Netradicinis ugdymas: montesoriškas vaikų darželis
Tarpukariu oficialus ir licencijuotas Montessori idėjomis paremtas ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėjimas prasidėjo 1931 m., kai asmenine iniciatyva ir mažai kieno suprasta Marija Varnienė Kauno Trakų gatvėje buvusiame savo bute atidarė pirmą oficialų montesorišką vaikų darželį. Tam reikėjo gauti pačios idėjos autorės Montessori leidimą, nes ji kontroliavo savo sukurtos sistemos sklaidą pasaulyje. Norėdama dirbti pagal šią vaiko ugdymo metodiką, Varnienė 1930 m. išklausė pedagoginius kursus Romoje, kur dėstė pati Maria Montessori.
Panašus:
- Kaip atskirti privačius senelių globos namus nuo valstybinių: svarbiausi skirtumai ir patarimai
- Kaip Išsirinkti Geriausią Privataus Vaikų Lopšelį: Vertingi Patarimai ir Tikri Atsiliepimai
- Privatūs Vaikų Darželiai Vilniuje: Išsamus "Kvaksius" Apžvalga – Kodėl Tai Geriausias Pasirinkimas Jūsų Vaikui?
- JYSK vaikiškas staliukas: patogus ir funkcionalus pasirinkimas
- Ar Tikrai Verta Vaiką Kelti Į Vyresnę Grupę Darželyje? Ekspertų Atsiliepimai Ir Naudingi Patarimai