Daugelis turime tėvus, senelius, kurie, sulaukę brandaus amžiaus, pasiligoję ir likę vieniši, laukia mūsų dėmesio. Tačiau jų globa gali pareikalauti ne tik pakeisti dienotvarkę, bet ir atsisakyti darbo. Lietuvoje veikia ne viena senelių globos įstaiga, tačiau ar joje teikiamos kokybiškos sveikatos paslaugos, tinkamas požiūris į seną žmogų? Ar nebūsime pasmerkti visuomenės, atidavę tėvą ar motiną į „ubagyną“?
Du keliai
Lietuvoje pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo organizatoriai yra savivaldybės. Teisės aktai numato, kad kiekviena savivaldybė turi vertinti ir analizuoti gyventojų socialinių paslaugų poreikius, pagal kuriuos ji nustato paslaugų teikimo rūšis, finansavimo poreikį. Atrodo nėr paprasčiau - telieka kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir paprašyti senam tėvui globos. Tačiau nelengva ryžtis apgyvendinti jį „valdiškuose“ slaugos namuose, kai žiniasklaidoje mirga antraštės: „Aukcione parduodami globos namai su visais seneliais“, „Senelių namai išviliojo paskutinius pinigus“, „Aklas senelis liko be turto ir be pinigų“ ir pan. Kyla klausimas - kas geriau: ar uždaryti brangiausią mus užauginusį žmogų bute ir atiduoti už jo slaugą visus uždirbtus pinigus, ar rizikuoti ir atiduoti jį į globos namus?
Jei pasirinksite antrąjį variantą, žinokite, kad slaugos namai - tai ne anksčiau vadinti „ubagynai“ ir ne visuose jų atima globotinių turtą.
Kaip savuose namuose
Pernai patvirtintame Socialinių paslaugų įstatymo projekte yra naujovė - įstatymu įteisinamas socialinių paslaugų įstaigų, teikiančių socialinę globą, licencijavimas. Kartu reglamentuojama centralizuota socialinių paslaugų teikimo, organizavimo kokybės priežiūra, vertinimas ir kontrolė, kurią vykdo Socialinių paslaugų priežiūros departamentas. Ši naujovė suteikia palankias sąlygas kurtis privatiems senelių namams, kuriuose orientuojamasi į gerokai aukštesnius standartus, senyvo amžiaus asmenų priežiūros kokybę.
Vienas pavyzdžių - pernai rudenį atidaryti Smalininkų senjorų namai Jurbarko rajone. Pasak šių namų direktoriaus Gintauto Navicko, jų įsteigti namai negali būti vertinami vien kaip verslas, nes ši veikla neatsiejama nuo socialinio darbo, bendravimo, gebėjimo suprasti vyresnio amžiaus žmogų. Ant Nemuno kranto įsikūrusiuose šiuolaikiškai įrengtuose namuose senjorai gyvena vienviečiuose ar dviviečiuose kambariuose. Jiems (taip pat ir neįgaliesiems) pritaikyti dušų ir vonių kambariai, liftas, erdvus valgomasis, biblioteka - atrodo, viskas apgalvota iki smulkmenų tam, kad gyventojai pasijustų it savuose namuose. Šiuose namuose ištisą parą budi profesionalios slaugytojos, kiekvieną gyventoją prižiūri apylinkės šeimos gydytojas. Kiekvienas gyventojas turi mobilų pultelį, kuriuo gali bet kada išsikviesti namų darbuotoją.
Kaip kilo mintis toli nuo didžiųjų miestų atidaryti nemažai investicijų pareikalavusius senelių namus? - klausiu pašnekovo. Direktoriaus atsakymas nuoširdus ir paprastas - jis pats susidūrė su senų tėvų priežiūros problemomis. „Išvažiavome su žmona trumpam pailsėti į šiltus kraštus. Tačiau po poros dienų susirgo ir jos, ir mano mama. Atsimenu, kokia nuolatinė įtampa tvyrojo tų atostogų metu - buvome nei pakarti, nei paleisti“, - prisiminė G.Navickas. Grįžus sutuoktiniams, kilo idėja steigti nedidelius senelių priežiūros namus, juolab kad darbo juose patirties turėjo žmona.
Ką sako kainos?
Kreipimosi tvarka į privačius Smalininkų Senjorų namus panaši kaip ir į valstybinius. Kaina už įprastą globą šiuose namuose - 1590 litų per mėnesį, o tiems, kuriems reikalinga intensyvi priežiūra ir slauga, - apie 2000 litų. Reikalingiems globos kainų skirtumą kompensuoja savivaldybės.
Asmenys, nepajėgiantys įmokų sumokėti patys, bet norintys apsigyventi šioje įstaigoje, turi pirmiausia kreiptis į savo seniūniją ar savivaldybės socialinės paramos skyrių. Pateikus reikiamus dokumentus ir užpildžius prašymą, skyriaus darbuotojai atvyks į namus ir ištirs poreikį gyventi senelių namuose. Tarybai nusprendus, asmuo siunčiamas į pasirinktus senelių namus, savivaldybė moka skirtumą tarp asmens gaunamos pensijos (jos paimama tik 80 proc.) ir Senjorų namų įkainio. Pakankamai lėšų turintys senjorai visą sumą gali mokėti patys (ar artimieji). Įmokai jie gali paskirti pensiją, slaugos pašalpą, jei tokia turima, o likusią dalį gali sumokėti artimieji ar vaikai. Tokiu atveju galima iškart kreiptis į pačius Senjorų namus, dokumentų per savivaldybes tvarkyti nereikia. „Negalime priimti tik sergančiųjų psichinėmis ligomis ir nepriimame asocialių asmenų“, - primena Senjorų namų vadovas.
Tiesa, įsikurti Smalininkuose gali ne tik nuolat čia gyvensiantys senjorai, bet ir asmenys, kuriems reikia globos vienai ar porai dienų, savaitei ar mėnesiui.
Gyvenimo kaina Senjorų namuose labai panaši į valstybės išlaikomų globos namų kainas, o daug kur valstybiniai įkainiai ir didesni, tačiau sąlygų ir priežiūros kokybės, pasak gyventojų, nesulyginsi.
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Neįtikėtini vaikų skrandžio ligų simptomai, kuriuos privalote atpažinti iš karto!
- Neįtikėtina Muzikos Galia Nėštumo Metu: Kaip Ji Pagerina Motinos Ir Kūdikių Sveikatą