2019-ais metais juo buvo pagerbta neuromokslininkė Urtė Neniškytė. Šiandien kalbame apie mokslininkės karjerą, iššūkius ir galimybes Lietuvoje.
Apdovanojimai ir Įvertinimai
- Praėjusiais metais jūs pelnėte Moterims moksle apdovanojimą, kuriuo buvo pagerbtos tuomet Baltijos šalių mokslininkės. Dabar buvote pastebėta tarptautiniu mastu. Ką Jums reiškia šie įvertinimai?- Man buvo labai netikėta, kai sužinojau, kad laimėjau būtent šį pasaulinį apdovanojimą. Kadangi konkurse dalyvauja mokslininkės iš daugiau negu 110 šalių ir konkurencija tikrai yra didžiulė. O dar turint galvoje, kad iki šiol nėra laimėjusi nė viena atstovė iš Latvijos ir Estijos, tai man buvo tikrai labai netikėta, kad toks dėmesys buvo parodytas Lietuvai antrą kartą per gana trumpą laiką. Kadangi ši programa Lietuvoje vyksta, jeigu neklystu, 6 ar 7 metus, labiausiai džiaugiuosi dėl to, kad galėjau atstovauti Lietuvą šiame konkurse ir būtent prisidėti prie Lietuvoje vykdomo mokslo garsinimo pasaulyje. Aišku, tai nėra mano vienos darbas, tai yra visos komandos darbas, visos nanotechnologijų ir medžiagotyros centro, meno, technikos, kolegų darbas, nes mes visi dirbame kartu.Moterų Padėtis Moksle Lietuvoje
Pakalbėkime apie patį apdovanojimą, kuris yra skirtas moterims moksle. Tai yra viena iš temų, apie kurią dažnai yra kalbama, kad galbūt moterų moksle yra mažiau, jos turi mažesnes galimybes, sunkiau yra suderinti socialines atsakomybes. Kokios, jūsų vertinimu, yra sąlygos Lietuvoje siekti karjeros ir taip pat motinystės?Ši programa buvo pradėta įgyvendinti dėl to, kad bendrai pasaulyje moterų mokslininkių skaičius siekia maždaug apie 33 proc. Tai reiškia, kad dauguma mokslininkų yra vyrai. Taip nutinka todėl, kad moterys dažniau susiduria su stereotipais, joms tenka socialinė atsakomybė, ypač sukūrus šeimą. Aš manau, kad Lietuvoje mes turime tikrai geras sąlygas daryti mokslinę karjerą. Naujausiais „Eurostato“ duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje yra net 63 proc. moterų mokslininkių. Todėl moterų mokslininkių atlygis būna šiek tiek mažesnis. Tačiau egzistuoja ir kita pusė, kad moterys mokslininkės vis dar rečiau yra skiriamos į aukštesnes, vadovaujančias pareigas.Sąlygos Lietuvoje siekti karjeros ir motinystės
Biochemikė sakė, kad šis susirgimas susijęs su vėlyvesniu smegenų genėjimu, kuris vyksta paauglystėje. Štai biochemijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė sėkmingai derina mokslą ir motinystę.Mokslininko darbas yra ir gyvenimo būdas, nes grįžęs namo vis tiek galvoji, kaip ką padaryti, pakeisti, idėjos nuolat sukasi galvoje, bet netrukdo ir nevargina. Tik kai visada esi įsitraukęs ir tau tai malonu, gali būti geras mokslininkas, - tvirtino pašnekovė. - Visgi naujos kartos mokslininkai žino, kad reikia turėti hobį, į kurį galima nukreipti mintis, kai eksperimentas nesiseka. Dauguma sportuoja, bėgioja, šoka, užsiima kita neprotine veikla.
Apibendrinant, Urtė Neniškytė yra puikus pavyzdys, kaip galima sėkmingai derinti mokslinę karjerą ir motinystę Lietuvoje. Jos pasiekimai ir įvertinimai įkvepia kitas moteris siekti aukštumų moksle ir įrodo, kad Lietuva gali didžiuotis savo mokslininkėmis.
žymės:
Panašus:
- 10 Dažniausiai Užduodamų Darbo Pokalbio Klausimų Darželio Auklėtojoms – Pasiruoškite Sėkmei!
- Kaip Kalbėtis su 3 Metų Vaikais apie Vandens Svarbą: Įdomus Pamokos Planas
- Neįtikėtinos Mokslininkų Rekomendacijos: Iki Kokių Mėnesių Maitinti Kūdikį?
- Vitamino D norma kraujyje kūdikiui: svarbu žinoti!
- Kiek kartų maudyti kūdikį: patarimai tėvams