Skaudu pripažinti, bet vaikelio gimimas kartais tampa poros skyrybų priežastimi. Apie tai, kaip keičiasi poros santykiai sulaukus šeimos pagausėjimo, tinklaraštį mamosmamoms.lt kurianti Brigita Ercė diskutuoja su psichologe Rasa Vaicekauskiene.
Kodėl taip nutinka?
Psichologė Rasa Vaicekauskienė teigia, kad kiek porų - tiek skyrybų priežasčių. Taip pat ji mano, kad vaiko gimimas pats savaime netampa skyrybų priežastimi, greičiau tik atskleidžia ir paaštrina iki tol egzistavusias santykių problemas. Panašiai kaip odontologas po apžiūros įvardina taisytinus dantis, taip ir susidūrus su rimtesniais iššūkiais pasirodo tam tikros santykių „skylės“.
Kadangi retas turim lūkestį, kad dantys nereikalaus priežiūros ar niekada neges, per daug nesistebėdami ir nesipriešindami renkamės juos taisyti ar dėmesingiau prižiūrėti. Dažnai santykių atžvilgiu turime kitokį įsivaizdavimą. Šiandieninė kultūra, socialinės medijos bei į amžinos ir besąlygiškos meilės išsiilgusius žmones orientuota industrija leidžia tikėti, kad santykiai turi vykti savaime, gali būti tobuli ir turi padaryti mus laimingus.
Nenuostabu, kad norim greito ir gero rezultato čia ir dabar, o kai taip nenutinka, dažnai smarkiai nusiviliame ir priimame tai, kaip ženklą, kad kažkas su mumis iš esmės negerai - juk turėtų būti lengviau. Susilaukusi vaiko dažna pora išgyvena didesnę ar mažesnę krizę, lydimą sunkių nerimo, įtampos, grėsmės, nesaugumo, pasimetimo, nevilties išgyvenimų, kai įprasti poros veikimo būdai ar turimi resursai nebeveikia.
Kitaip tariant, santykis, kuris iki šiol sėkmingai gyvavo savaime, staiga nebevyksta ir pradeda reikalauti sąmoningų pastangų, tam tikro persiorientavimo. Tokie pokyčiai, ypač jei jie netikėti ir niekaip nederantys su itin aukštais lūkesčiais, gali labai išgąsdinti ir kelti norą pabėgti.
Visgi, krizė kartu reiškia ir galimybę. Skirtingose kalbose tai puikiai atsiskleidžia - graikų kalboje šis žodis reiškia posūkio vietą, lūžio tašką, hebrajų - vietą, kurioje atsiranda nauja gyvybė, kinų - grėsmę ir galimybę vienu metu. Santykių krizė neišvengiamai yra pokytis, permaina, kai įprasta gyvenimo tėkmė yra pertraukiama, o tas pertrūkis nėra nei malonus, nei lengvas. Tačiau savyje ji neša ir begalinį transformacijos, augimo, brandos potencialą.
Rinktis juo pasinaudoti - drąsu, nes darbas ne iš lengvųjų, bet apdovanojimas - vertas dėmesio. Manau, daugelis giliai širdy turim troškimą pasenti kartu, tik ne visada pagalvojam, kad kelias jo link grįstas sąmoningais, kartais visai nelengvais pasirinkimais.
Intymumo trūkumas ir jo pavojai
Susilaukus vaikelio bent pirmus mėnesius pasimatymams laiko atrodo visai nebelieka. Kokybiško dėmesio vienas kitam skiriame taip pat mažai. Nenuostabu, kad nukenčia ir intymus poros gyvenimas. Dar daugiau - auginant kūdikį moterims dažnai net netrūksta ir nesinori intymumo. Dėl to jos neretai išgyvena kaltę, jaučiasi nepakankamos, nerimauja dėl santykių ar net bijo, kad bus paliktos.
Psichologės teigimu, klausti apie tai, kokie pavojai slypi už intymaus gyvenimo apleidimo, yra labai svarbu, tačiau dažnai nutylima tema. Baisu pripažinti sau, ką jau kalbėti apie savo nuogąstavimų išsakymą garsiai. Susiduriam su tam tikru paradoksu, kuomet taip retai minima tema tampa bene kertiniu kriterijumi, vertinant asmeninius santykius.
Dažnai tai, ar mylimės, kiek kartų mylimės, nesąmoningai priimame kaip tam tikrą pasitenkinimo santykiais rodiklį. Todėl visai nenuostabu, kad intymumo trūkumas gąsdina, kelia nerimą ir asocijuojasi su santykių problemomis, už kurias didžiąją dalį atsakomybės prisiima moterys.
Dažnai kaltė kyla tik kaip antrinis jausmas, skirtas sukontroliuoti situaciją tam, kad neįvyktų kažkas blogo. Neretai po ja slepiasi įvairios baimės. Verta savęs paklausti - ko bijau? Gal baisu, kad santykyje nebeliks aistros? Gal bijau, kad mane paliks? Arba kad dabar taip bus visada? Kad meilės baigėsi? Jas įvardinus, pasidalinus su partneriu baimės tarsi subliūkšta - praranda didžiąją dalį savo energijos ir mūsų nebevaldo.
Susilaukus mažylio, moters kūnas taip pat dirba neįtikėtiną darbą, kurdamas jųdviejų ryšį. Trumpai tariant, evoliuciją moterį tam tikra prasme saugo nuo intymumo tam, kad padėtų rūpintis kūdikiu ir apsaugotų nuo per ankstyvo nėštumo. Šiam tikslui kūnas pajungia visą hormoninę sistemą: po gimdymo moters organizme ženkliai krenta estrogeno lygis, o žindant sparčiai gaminasi pieno gamybą stimuliuojantis ir dar labiau estrogeną mažinantis prolaktinas.
Negana to, smegenis užtvindo meilės hormonas oksitocinas, kuris tiesiu taikymu kreipiamas mažylio link (partnerio nenaudai). Nežinau, ar verta priminti, kad be šių fiziologinių procesų mama dar budi 24/7, gamina pieną, nuolat liečia, glosto, bučiuoja, nešioja ir pati yra liečiama kūdikio. Nenuostabu ir netgi labai normalu dienos pabaigoje norėti susiglausti, susisukti, pailsėti nuo nepertraukiamo fizinio kontakto.
Turbūt nieko nenustebinsiu sakydama, kad intymumas turi būti malonus ir negali vykti per prievartą. Verčiamas tai daryti kūnas ne tik nepadėkos, bet dar labiau įsitemps, užsisklęs ir reikės daug laiko, švelnumo sau ir kantrybės vėl pelnyti jo pasitikėjimą. Bet kokia prievarta santykyje kelia kur kas reikšmingesnį pavojų nei atviras pripažinimas, kad tam dabar nesu pasiruošęs, neturiu resursų ar tiesiog nenoriu.
Tai išsakius ir priėmus galima žengti tolimesnį žingsnį ir drauge klausti, kaip kartu galėtume pasikviesti aistrą į savo santykį. Verta turėti galvoje ir tai, kad intymumas nėra vien seksas. Yra daug kitų būdų patirti artumą su savo partneriu. Kai kada nugaros pakasymas, kojų masažas, ilgas apkabinimas, rytinis bučinys gali reikšti kur kas daugiau ir įnešti į santykius taip trokštamos aistros. Situacijos dramatiškumą išsklaido ir suvokimas, kad tai yra tik etapas. Tarpusavio santykiai nėra statiški. Atvirkščiai - jie cikliški, nuolat kintantys, vieną sezoną keičia kitas ir tai yra puiku - vadinasi, gyvenimas vyksta.
Pagrindinės taisyklės norint išlaikyti gerus tarpusavio santykius gimus vaikeliui
Turbūt vienintelė taisyklė yra ta, kad nėra jokių taisyklių. Porų santykiai paskutiniais dešimtmečiais išgyvena reikšmingą pokytį. Ilgą laiką viskas buvo labai paprasta ir aišku - šimtametės tradicijos, religija buvo nustačiusi taisykles, kaip vyras turėtų bendrauti su žmona, o žmona su vyru, vaikai su tėvais, tėvai su vaikais.
Nereikėjo priiminėti sprendimų, kas bus pagrindinis šeimos maitintojas, kieno karjera svarbesnė, kas kelsis naktį maitinti vaiko ar gamins valgyti. Išsilaisvinę iš šių taisyklių mes susikūrėm neribotų pasirinkimų ir galimybių pasaulį, bet už šią laisvę mokame tam tikrą kainą - dėl visko turime susitarti tarpusavyje. Tai nėra taip paprasta - nesam pratę ir dar nelabai mokam tą daryti.
Visgi, vien nusiteikimas ir pasirengimas atvirai komunikuoti poroje yra vienas iš esminių tvarių santykių garantų. Komunikacijos svarba tampa ypač akivaizdi porai susidūrus su iššūkiais - vienas iš dalykų, kurį gimus vaikui pastebi poros - kaip niekada akivaizdūs partnerių asmenybiniai skirtumai. Dažnai tie skirtumai, kurie santykių pradžioje buvo įsimylėjimo ir susižavėjimo priežastis, pradeda kaip niekada erzinti ir tampa konfliktų priežastimi.
Jau vien tai, kaip skirtingai reaguojam į tą mažą, gležną būtybę, gali ne tik stulbinti, bet ir gąsdinti. Laisvas, spontaniškas, kūrybingas partneris staiga pasidaro pernelyg nerūpestingas, neatsakingas, netvarkingas, o planuojantis, paskaičiuojantis, rūpestingas - nuobodus ir pernelyg nuspėjamas. Gali kilti abejonė, ar apskritai tą žmogų pasirinkom.
Visgi, tikėtina, kad pasirinkome būtent tą - mūsų pasąmonė būdama be galo išmani subtiliai kreipia mus link to, ko mums trūksta. Ji tarsi kuria magnetinę trauką tarp priešingų tam tikros savybės polių taip suteikdama šansą su savo antrąja puse patirti juos abu. Čia slypi ir dalis atsakymo - užuot išsigandus minėtų skirtumų, galima bandyti ieškoti būdų, kaip jie galėtų mus papildyti.
Gebėjimas toleruoti ir vertinti kitoniškumą labai augina ir praturtina santykį. Verta prisiminti ir tai, kad prieš dalinantis meile, dėmesiu ir švelnumu su kitu, turime jo turėti patys - iš tuščio neįpilsi. Šioje vietoje atsiranda vietos kūrybiškumui, klausiant savęs, kas yra tie dalykai, kurie pripildo, leidžia sugrįžti į save, bent trumpam pamiršti „mamiškas“ ir „tėviškas“ atsakomybes.
Dažnai tam puikiai pasitarnauja išėjimas iš namų - masažui, su drauge kavos, pažiūrėti krepšinio varžybų, į kiną. Kartais reikia visai ne daug, kad sugrįžtum visai kitoks - šviežias, lengvesnėmis mintimis. Svarbu turėti ir bendrų ritualų - pavyzdžiui, pirmąjį mėnesio šeštadienį kartu tik dviese pasimėgauti vėlyvaisiais pusryčiais. Ritualus sunkiau pasiglemžia buitis, o laikas dviese primena, kad esame kur kas daugiau nei tik tėvai.
Galiausiai, pasitenkinimą santykiais ir savo partneriu dažnai didina suvokimas, jog vienas žmogus negali suteikti to, ką galėtų suteikti skirtingi socialiniai šaltiniai. Tikėtis, kad partneris bus ir prasmės, ir aistros, ir gilaus ryšio, ir savirealizacijos šaltinis būtų ir nesąžininga, ir nerealistiška. Atradus skirtingų būdų patirti intymumą, draugystę, artimą ryšį galima išlaisvinti santykį nuo nerealistiškų lūkesčių ir patirti daugiau pilnatvės.
Patarimai šeimoms, svarstančioms skyrybas
Norėtųsi pasakyti, kad jos nėra ir neturėtų būti vienišos. Ne tik dėl to, kad tūkstančiai kitų porų išgyvena panašius iššūkius, bet ir dėl to, kad jos neturėtų jų spręsti vienos. Susidurti su rimtais iššūkiais, ar svarstyti galimybę skirtis yra normalu - nereikėtų išsigąsti panašių minčių ir pasvarstymų.
Santykių krizė nereiškia, kad pora yra silpna, nesusitvarko su iššūkiais. Krizė yra sveiko žmogus, tad ir sveikos poros reakcija į labai svarbų, reikšmingą įvykį. Dar daugiau - stipri pora nėra ta, kuri nepalūžta, nesuklumpa - tai tik išbandymų nepatikrinta pora.
Turbūt vienas esminių momentų yra tai, ką nusprendžiame su šiais sunkiais išgyvenimais daryti - savo kančioje likti vieniems tol, kol nebegalėsime ilgiau kentėti, ar išdrįsti paprašyti pagalbos ir ieškoti naujų, galbūt iki šiol nepažintų būdų kurti visavertiškus, pasitenkinimą teikiančius santykius.
Esant abipusiam norui ir apsisprendimui, pasitelkus profesionalo - psichologo, psichoterapeuto - pagalbą krizinės situacijos stiprumą galima paversti jūsų santykį keičiančia ir atnaujinančia jėga.
Statistika apie miego trūkumą ir skyrybų riziką
Gero miego ekspertė Sigita Žilinskienė detalizuoja, kad statistika liudija apie šiuo laikotarpiu padidėjusią skyrybų riziką.
Statistika byloja - naujagimių tėvai praranda iki 6 mėnesių miego per pirmuosius dvejus metus po kūdikio gimimo. 80 proc. tėvų teigia, jog vaikelio miego įpročiai paveikia jų pačių miego kokybę. 67 proc. sako dėl miego trūkumo sunkiau susitvarkantys su kasdienėmis užduotimis. 20-30 proc. mamų, susilaukusių pirmagimių, užklumpa pogimdyminė depresija. Nuo 60 iki 70 proc. porų patiria santykių problemas. Ir pirmaisiais metais po kūdikio gimimo tam didelę įtaką turi miego trūkumas.
Kitas tyrimas detalizuoja šią situaciją. 35 proc. tėvų kalba apie santykių su partneriu prastėjimą dėl nuolatinių kūdikio prabudimų. Taip pat statistika nurodo, jog 1 iš 5 porų išsiskiria per pirmuosius 5 metus po vaiko gimimo. Viena to priežasčių tampa tas pats miego trūkumas bei vis didėjanti įtampa. Miego trūkumas taipogi sumažina gebėjimą spręsti konfliktus. Pavargę žmonės linkę greičiau prarasti kantrybę, sunkiau susikaupti, valdyti emocijas. Tai tampa labai rimta problema.
Miego trūkumo įtaka sveikatai
Duomenys byloja, jog 35 proc. suaugusiųjų miega mažiau nei 7 valandas per naktį. Tai didina tiek įtampą santykiuose, tiek konfliktų dažnį. Miegantiesiems mažiau nei 6 valandas gresia 48 proc. didesnė tikimybė susirgti širdies ligomis, 15 proc. patirti insultą, 55 proc. nutukti.
Kai blogai išsimiegama, ryte norisi nesveiko, saldaus maisto. Toks poreikis kyla iš būtinybės gauti energijos. Taip suvartojama daug cukraus. Taigi nuo miego kokybės sveikatos būsena priklauso tiesiogiai. Tai turi įtakos netgi tokių ligų kaip Alzhaimeris ar vėžiniai susirgimai atsiradimui.
Miego trūkumas veikia žmogaus gebėjimą susikoncentruoti. Tad miegantieji mažiau nei 6 valandas gali 70 proc. dažniau patirti nelaimingus atsitikimus darbe. Būtent todėl labai svarbu kontroliuoti darbo valandų kiekį. Mažiau nei rekomenduojamą 8-10 valandų kiekį miegantį paauglį, o taip elgiasi 70 proc. jų, tai taipogi veikia neigiamai. Visa tai pasireiškia prastesnių rezultatų pasiekimu, elgsenos pokyčiais, kylančiais konfliktais.
Net ir sergant vienomis ar kitomis ligomis, pakoregavus miego įpročius, galima sušvelninti ar netgi išspręsti kilusią problemą. Pailsėjęs, atsigavęs organizmas lengviau susitvarko su tuo, kas jį puola, yra pajėgus išsivalyti susikaupusius toksinus, regeneruoti visą kūną. O štai keturias naktis labai prastai miegojęs arba išvis nemiegojęs, jau turėtų būti laikomas pavojingu, kadangi tuomet žmogus tampa visiškai neprognozuojamas.
Miego metu vyksta labai daug įvairių procesų. Pavyzdžiui, dienos metu surenkama įvairi informacija, naktį ji paskirstoma, kad būtų tinkamai panaudota. Neišmiegojus pakankamai tai neįvyksta. Todėl ir girdime tokias studentų kalbas: „Visą naktį mokiausi, ryte nieko nebeprisimenu.“ O štai tinkamai pakoregavus miego įpročius rezultatai džiuginantys.
Tėčio vaidmens svarba
Vaiko auginimas tikrai nėra vien mamos reikalas, būtina įtraukti ir tėtį, neatstumti jo. Reikia suprasti, kad svarbu tėčiui pagelbėti: visiems apsikabinti, dalytis meile, dėmesiu. Tuomet ir pats vyras bus linkęs įsitraukti į šį procesą. Labai reikšminga kalbėtis, aptarti susiklosčiusią situaciją, išsakyti, ką aš jaučiu, kaip jaučiuosi vienu ar kitu aspektu. Tiesiog būtina prašyti pagalbos. Ir tėčiai tikrai rūpinasi. Esu susidūrusi su begale tokių pavyzdžių, kai būtent jie kreipiasi norėdami padėti žmonai ar ją susigrąžinti, išsaugoti santykius.
Kaip atrasti tinkamus sprendimus?
Informacijos apie galimus sprendimus tikrai yra labai daug. Vis dėlto ne visoms šeimos pavyksta ją apdoroti tinkamai. Juk jau po kelių bemiegių naktų, kognityvinės mūsų funkcijos ima trikti. Statistika nurodo, kad 98 proc. šeimų, kurios naudojosi profesionalia pagalba, taip pat ir įvairiais miego mokymais, rastais internete, praneša apie pagerėjusį ne tik vaikų miegą bei mažesnį stresą namuose, bet ir atgyjančius santykius (kai vaikams miegant, skiriama pakankamai laiko savo partneriui). Pačios miego programos ne tik pagerina vaiko miego kokybę. Jas taikant tėvų streso lygis sumažėja apie 70 proc. Taip išvengiama santykių problemų, suartėja šeima.
Atraskit tą žmogų, kuriuo išties pasitikėtumėt (ar tai būtų močiutė, teta, draugė, o gal auklė). Atsisakykite savų įsitikinimų: kaip aš paprašysiu pagalbos; ką pagalvos kiti; būtinai reikia su viskuo susidoroti pačiai. Perlipkite per savo gėdos ar kaltės jausmus. Nustokit sau kenkti. Priimkite pagalbą.
Praleiskite bent valandą drauge - išeikit pavakarieniauti, pasivaikščioti susikibę už rankų. Puoselėkite savus santykius. Toji valanda nieko nesugriaus, o pagalbininkas tikrai gebės tinkamai pasirūpinti jūsų mažyliu. O štai, kai jūs grįšite atsikvėpę, dovanoję viens kitam dėmesį ir švelnumą, grįšite pas vaikelį visai kitokie. Būsite ramesni, atgavę daugiau pusiausvyros. O kaip sakoma, rami mama - rami šeima ir miegas daug geresnis.
Visuomet yra išeitis. Svarbu nepasiduoti ir tikrai rasite sau tinkamą pagalbos būdą.
Skyrybos ir vaikai
SKYRYBOS. Kuomet du žmonės šeimoje nusprendžia pasukti skirtingais keliais, dažniausiai abiem iškyla labai svarbus klausimas: “Kaip skyrybos paveiks mūsų vaikus?” Tai vienas iš labiausiai emociškai slegiančių klausimų tiek priimant sprendimą dėl skyrybų, tiek jau joms įvykus. Ko gero vienpusiško atsakymo į šį klausimą nerasime, kadangi skyrybų procese dalyvauja tėvai ir vaikai turintys skirtingą požiūrį ar supratimą apie tuos pačius dalykus.
Prasidėjus skyrybų procesui tėvai pirmiausiai turėtų atsigręžti į save. Vienas svarbiausių faktorių, apibūdinančių vaikų savijautą skyrybų metu ar po jų yra tai, kaip jo tėvai ir kiti artimieji tuo metu elgiasi. Tėvai turėtų rūpintis savimi tiek emocine, tiek socialine bei finansine prasme. Rūpintis savimi emociškai reiškia, kad tėvai turi pripažinti daugybę juos užplūdusių jausmų. Tai nėra lengva.
Jie gali jausti pyktį, susirūpinimą, kaltę, nesaugumą, depresiją, baimę, gali jaustis vieniši ir praradę savitvardą. Kartais tėvai jaučiasi nuvylę savo vaikus ir ima abejoti savo saviverte. Taip pat gali atsirasti įvairių neracionalių baimių ir fantazijų, pvz.: kad vaikai nustos juos mylėti. Šie visi jausmai nuolat maišosi ir tai yra normalu ir natūralu.
Labai svarbu suprasti, kad kol jaučiamas užslėptas pyktis, nusivylimas ar kiti panašūs jausmai sutuoktiniui, šiuos jausmus reikia atskirti nuo savo, kaip tėvų vaidmens. Kartais tai lengviau pasakyti nei padaryti, tad pakliuvus į tokių jausmų pinkles reikėtų nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos. Tai būtų didelė parama tiek vaikui tiek tėvams susigaudyti savo jausmuose. Juk vaikai myli abu tėvus ir jiems reikia išlaikyti stiprų ryšį su abiem iš jų (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas skriaudžiamas).
Priėmus skyrybų sprendimą ilgam pokalbio su vaiku atidėlioti nereikėtų. Dažnai tėvai bando išvengti šios skausmingos žinios pranešimo, ypač kai vaikai dar yra nedideli, galvodami, kad vaikas dar per mažas tai suprasti. Kartais net atsitinka taip, kad vienas iš tėvų tiesiog išeina vaikui miegant. Tuomet vaikas jaučiasi paliktas ir apleistas.
Tam, kad vaikas jaustųsi saugus, jam reikalinga kuo konkretesnė informacija apie pasikeitimus jo gyvenime. Vaikai turi žinoti tiesą, nesvarbu kokia skaudi ji bebūtų. Paliktas nežinioje jis gali šiuos dalykus įsivaizduoti daug baisiau nei yra iš tiesų, jaustis kaltas ir išduotas. Vaikams reikia žinoti tėvų skyrybų priežastį, tam, kad jie neimtų dėl to kaltinti savęs.
Labai svarbu vaikui papasakoti kaip jo gyvenimas atrodys po skyrybų, užtikrinti, kad jis bus mylimas abiejų tėvų (jei tai yra tiesa). Tėvai turi būti sąžiningi su vaikais jei jie nežino atsakymo į vieną ar kitą vaiko klausimą. Taip pat reikia suprasti, kad nėra nei blogos nei geros reakcijos į tokią žinią. Vienas vaikas gali reaguoti galybe klausimų, kitam klausimai iškyla daug vėliau. Emocinė vaikų reakcija taip pat gali būti skirtinga. Vaikas gali verkti, gali tylėti, gali būti ir pykčio protrūkių. Norint padėti vaikui, reikia priimti bet kokią vaiko reakciją kaip natūralų reiškinį. Išklausyti kaip jis jaučiasi, stengtis nevertinti jų jausmo kaip blogo ar gero, pabandyti jį suprasti.
Kartais tėvams sunku teisingai elgtis. Tam gali trukdyti kaltės jausmas ir baimė prarasti vaikų meilę. Siekdami išvengti šių neigiamų jausmų tėvai gali nenoriai kalbėti su vaikais apie skyrybas. Tai gali būti trumpos, neaiškios užuominos. Dažnai formuojasi “neigimo koalicija”, kai ir tėvai ir vaikai neigia skyrybų svarbą vaiko gyvenime. Toks neigimas atima iš vaiko galimybę laiku pergyventi neigiamus jausmus ir toliau tęsti savo gyvenimą. Jei vaikas atvirai neparodo savo neigiamų jausmų, jam padėti yra daug sunkiau.
Kitas būdas tėvams išvengti savo kaltės dalies- perdėti ją ant kito. Tokiu atveju vienas iš tėvų gali lengvai pakelti savo vaikų neigiamus jausmus, nes tikisi juos nukreipti į sutuoktinį. Pvz.: tėvas gali klausti vaiko :” Ar nori, kad aš išeičiau?” ir kai vaikas verkdamas purto galvą, sakyti: ”Pasakyk savo mamai, kad tu nenori prarasti savo tėčio”. Toks kaltinimas vaikus gniuždo. Jie negali atsisakyti nei vieno iš tėvų.
Kartais norėdami išvengti kaltės ir atsakomybės tėvai slepia nuo vaikų skyrybų faktą. Vaikas visuomet jaučia, kad kažkas yra ne taip, tačiau negali paklausti, o jo fantazijos apie galimus paaiškinamus gali būti daug baisesnės už realybę. Baimė, vienatvė, pasimetimas yra neišvengiami jausmai tokioje situacijoje. Tikėtina, kad toks vaikas, būdamas suaugęs stengsis kontroliuoti mylimą žmogų, bijodamas jį prarasti. Skyrybų fakto nuo vaiko slėpimas yra netinkamas elgesys.
Vaikui labai reikalinga parama ir supratimas iš suaugusiųjų pusės. Ir vėl gi, labai svarbu, kad kiekvienas iš tėvų prisiimtų savo dalį atsakomybės dėl skyrybų ir dėl vaikų patiriamo skausmo. Sąmoningas atsakomybės suvokimas yra ne tas pats, kas kaltės jausmas, kuris lyg ir teigia, kad mes neatsakingi ar blogai besielgiantys.
Nereikėtų nustebti, jei pasirodytų, kad vaikas šią žinią priėmė ypač lengvai. Neigimas ir nepasitikėjimas yra labai vaikams būdingos reakcijos. Viena iš vaikų baimių - įsitikinimas, kad jie padarė kažką netinkamo, kas sukėlė tėvų skyrybas. Jie gali prisiminti paskutinį kartą kai nepaklausė tėvų - (nepasiklojo lovos ar nevalgė pietų). Dar viena vaikų baimė yra “prarasti” abu tėvus. Vaikai supranta, kad vienas iš tėvų nebegyvens drauge su jais. Jiems reikia nuolatinio patvirtinimo, kad jais bus rūpinamasi, kad tėvai jų nepaliks.
Vaikai nesiliauja fantazavę, kad jų tėvai neišsiskirs, kad vieną dieną jie vėl bus drauge. Jiems yra per sunku priimti realybę, kad tėvų sąjunga baigta. Reikia nuolat kalbėtis su vaiku, kartojant, kad tėvai kartu nebegyvens. Vaikas gali manipuliuoti tėvais, siekdamas tėvų susitikimų bendram laiko praleidimui ar pokalbiams, tikėdamasis taip vėl sugrąžinti gerus tėvų santykius.
Vaikai, taip pat kaip ir suaugę dėl skyrybų patiria didžiulį skausmą, todėl svarbu leisti jiems liūdėti. Kai mes matome, kad vaikas verkia, nes ilgisi išėjusio tėčio ar mamos, nereikėtų jo raminti sakant “viskas bus gerai” ar “mama greitai grįš”. Vaikui reikia suaugusiojo supratimo ir patvirtinimo, kad jo skausmas ir ilgesys yra normalūs ir priimtini jausmai, kad bet kokios emocijos, ar tai būtų ašaros ar pyktis (tinkamai išreikštas) yra priimtinos ir geros. Jam svarbu matyti ir suprasti, kad ir suaugęs liūdi taip pat kaip ir jis. Taigi, suaugusieji turi leisti vaikui išgyventi visas emocijas, tačiau taip pat labai svarbu, kad tėvai neleistų vaikams manipuliuoti susidariusia situacija.
Dažnai, jausdami kaltę dėl skyrybų, tėvai leidžia vaikui nedaryti vienų ar kitų pareigų ar ignoruoja elgesio problemas. Bet kokio amžiaus vaikams, gyvenantiems kartu su tėvais ar atskirai su vienu iš tėvų, reikalingos aiškios elgesio ribos. Kūdikio amžiuje, jausdamas tėvų dirglumą ir nervingumą vaikas gali taip pat būti neramus, liautis stengtis užmegzti emocinį ryšį su tėvais.
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Kaip Vaiko Charakteristika Darželyje Padės Sklandžiai Pereiti Į Mokyklą – Pavyzdys Ir Patarimai
- Neįtikėtinos Dovanų Rinkinys Idėjos Vaikams – Atraskite Geriausius Patarimus!