Ovuliacija - tai vienas svarbiausių moters menstruacinio ciklo etapų, kuomet subrendusi kiaušialąstė išsiskiria iš kiaušidės ir tampa pasirengusi apvaisinimui. Tai natūralus biologinis procesas, kuris vyksta maždaug ciklo viduryje ir yra esminis veiksnys moters vaisingumui. Tačiau, nors ovuliacija vyksta kiekvieną mėnesį, daugelis moterų ne visada tiksliai žino, kada ji įvyksta.
Kiekviena moteris gali jausti skirtingus ovuliacijos simptomus - kai kurios pastebi aiškius kūno pokyčius, o kitos gali visai nepastebėti jokių požymių. Ovuliaciją gali signalizuoti tokie simptomai kaip pilvo skausmas, padidėjęs lytinis potraukis, krūtų jautrumas ar net emociniai svyravimai.
Ovuliacijos mechanizmas: kaip ir kada ji vyksta?
Ovuliacija yra sudėtingas, tačiau itin tiksliai organizme reguliuojamas procesas, kuris vyksta kiekvieną menstruacinį ciklą. Paprastai ji įvyksta maždaug 12-16 nuo pirmosios mėnesinių dienos, tačiau tikslus laikas gali skirtis priklausomai nuo moters ciklo ilgio. Pagrindinį vaidmenį šiame procese atlieka hormonai - ypač liuteinizuojantis hormonas (LH) ir estrogenai.
Ciklo pradžioje didėjantis estrogeno kiekis skatina kiaušialąstės brendimą, o kai šis pasiekia aukščiausią tašką, organizmas staiga išskiria didelį kiekį LH. Tai vadinama „LH šuoliu“, kuris yra pagrindinis signalas, kad per artimiausias 24 valandas įvyks ovuliacija. Kai kiaušialąstė išsilaisvina iš kiaušidės, ji patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisinta spermatozoido.
Ši kelionė trunka apie 12-24 valandas - tai laikas, per kurį pastojimas yra labiausiai tikėtinas. Jei kiaušialąstė neapvaisinama, ji suyra ir išsiskiria per makštį menstruacijų metu.
Tačiau ovuliacija nėra vien tik fizinis procesas - ją gali paveikti daugybė išorinių ir vidinių veiksnių, tokių kaip stresas, hormonų disbalansas, svorio svyravimai ar net miego trūkumas. Dėl šios priežasties vienoms moterims ovuliacija vyksta reguliariai, o kitoms gali būti nenuspėjama. Žinodamos, kaip vyksta ovuliacija, moterys gali ne tik tiksliau planuoti nėštumą, bet ir geriau suprasti savo sveikatą bei galimus hormonų svyravimus.
Kitas žingsnis - išmokti atpažinti signalus, kuriuos organizmas siunčia ovuliacijos metu. Aptarkime, kokie simptomai gali rodyti, kad kiaušialąstė jau pasiruošusi apvaisinimui.
Dažniausi ovuliacijos simptomai: kaip atpažinti vaisingiausias dienas?
Kai kurios moterys gali iš karto atpažinti artėjančios ovuliacijos požymius, o kitos - nepastebėti jokių akivaizdžių pokyčių. Tačiau yra keletas pagrindinių simptomų, kurie signalizuoja, kad organizmas ruošiasi išleisti kiaušialąstę:
- Gimdos kaklelio gleivių pokyčiai. Vienas iš pirmųjų ovuliacijos požymių - pasikeitusi gimdos kaklelio gleivių konsistencija. Artėjant ovuliacijai, estrogeno lygis organizme kyla, o tai skatina gleivių gamybą. Jos tampa skaidrios, tamprios ir slidžios - primena žalią kiaušinio baltymą. Tokios gleivės palengvina spermatozoidų judėjimą gimdos link.
- Skausmas pilvo apačioje. Kai kurios moterys ovuliacijos metu jaučia lengvą skausmą pilvo apačioje ar spazmus, dažniausiai vienoje pusėje. Jis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Šis skausmas atsiranda, kai kiaušidės paleidžia kiaušinėlį.
- Bazinės kūno temperatūros pokyčiai. Bazinė kūno temperatūra - tai ramybės būsenoje matuojama kūno temperatūra, kuri ovuliacijos metu pakyla maždaug 0,3-0,6°C. Tai atsitinka dėl progesterono lygio padidėjimo.
- Padidėjęs lytinis potraukis. Ovuliacijos metu daugelis moterų pastebi padidėjusį lytinį potraukį. Tai susiję su hormonų pokyčiais (estrogeno padidėjimu). Be to, kai kurios moterys šiuo metu jaučiasi patrauklesnės, o jų oda tampa skaistesnė ir švytinti - tai natūrali organizmo reakcija į vaisingąjį laikotarpį.
- Krūtų jautrumas ir pilnumo jausmas. Dėl hormoninių svyravimų ovuliacijos metu gali padidėti krūtų jautrumas, jos gali tapti pilnesnės ir kiek skausmingos. Šis simptomas atsiranda dėl didėjančio progesterono kiekio ir gali tęstis iki pat mėnesinių.
- Emociniai pokyčiai. Hormoniniai svyravimai gali turėti įtakos emocinei būsenai - ovuliacijos metu kai kurios moterys jaučiasi energingesnės, laimingesnės ar net labiau pasitikinčios savimi. Tačiau kai kurioms gali pasireikšti ir priešingas poveikis - didesnis dirglumas ar jautrumas.
- Pilvo pūtimas. Dėl estrogeno lygio padidėjimo organizme gali kauptis daugiau skysčių, o tai gali sukelti lengvą pilvo pūtimą. Nors šis simptomas nėra pats ryškiausias, kai kurios moterys pastebi, kad ovuliacijos metu jų drabužiai tampa šiek tiek ankštesni.
BKT matavimo metodika
Išmokti taisyklingai matuoti BKT ir registruoti jos reikšmes tereikia 1-2 dienų.
Matavimo vieta
BKT matuojama vienoje iš trijų vietų:
- po liežuviu,
- makštyje,
- tiesiojoje žarnoje.
Matuojant po liežuviu BKT kiek žemesnė, nei kitose dviejose vietose, tačiau BKT pakilimo skirtumas visais atvejais yra toks pats.
Daugeliui moterų BKT patogiausia matuoti po liežuviu, tačiau jei dažnai būna užgulta nosis ir/ar miegodama moteris kvėpuoja per burną, geriau BKT matuoti makštyje.
Negalima keisti matavimo vietos to paties ciklo metu.
Matavimo laikas
BKT matuokite kasdien tiksliai tuo pačiu metu vos pabudusi (nusistatykite žadintuvą), tebegulėdama lovoje. Dėl cirkadinio (paros) ritmo dieną kūno temperatūra kiek pakyla, naktį - pakrenta. Todėl, jei matuosite vėliau, BKT bus aukštesnė, jei anksčiau - žemesnė. Leistina matavimo laiko paklaida - iki 30 min., tačiau geriau vengti ir jos.
Matuokite BKT tuo pačiu metu ir savaitgaliais, ypač ankstyvosios nevaisingosios fazės ir vaisingosios fazės metu. Vėlyvosios nevaisingosios fazės metu tai nėra labai svarbu (ilgiau naudodama NŠP šiuo laikotarpiu galėsite iš viso ilsėtis nuo BKT matavimo).
Pradėkite matuoti BKT kiekvieno ciklo 5-ąją dieną (kol mokotės ir jei pasirinkote matavimo vietą - po liežuviu, galite pradėti matuoti nuo pirmosios mėnesinių dienos).
BKT verčių korekcija, kai matuota nelaiku
Nepavykus BKT pasimatuoti laiku, galima BKT vertę mėginti koreguoti:
- pavėlavus 1 val. iš BKT vertės reikia atimti 0,1oC, pavėlavus 1,5 val. - 0,15oC, 2 val. - 0,2oC ir t.t. (pirmasis pusvalandis nelaikomas koreguotina paklaida),
- pasimatavus peranksti 1 val., prie BKT vertės reikia pridėti 0,1oC, pavėlavus 1,5 val. - pridėti 0,15oC, 2 val. - pridėti 0,2oC ir t.t. (pirmasis pusvalandis nelaikomas koreguotina paklaida).
Tačiau moterys labai nevienodai jautrios matavimo laiko skirtumams - vienoms toks koregavimas būtinas, kitoms BKT beveik nepriklauso nuo matavimo laiko. Bet kuriuo atveju tikslumas nukenčia.
Ką daryti, jei ovuliacija nevyksta?
Jei ovuliacija nevyksta reguliariai arba visai nepasireiškia, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta tam tikri hormoniniai ar sveikatos sutrikimai. Pagrindinės ovuliacijos stokos priežastys gali būti policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), skydliaukės disfunkcija, per didelis stresas, staigūs svorio pokyčiai arba per intensyvus fizinis aktyvumas.
Taip pat kai kurioms moterims ovuliacija gali nevykti po kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimo - organizmui gali prireikti kelių mėnesių, kad atstatytų natūralų ciklą.
Jei įtariate, kad ovuliacija nevyksta, svarbu atidžiai stebėti savo menstruacinį ciklą, tikrinti kūno siunčiamus signalus ir, esant poreikiui, naudoti ovuliacijos testus. Jeigu ciklas nereguliarus arba mėnesinės visai dingsta, verta kreiptis į ginekologą ar endokrinologą - gydytojas gali rekomenduoti hormoninius tyrimus, ultragarsinį tyrimą ar kitus diagnostinius metodus, kurie padės išsiaiškinti problemos priežastį.
Ovuliaciją galima skatinti keičiant gyvenimo būdą: sveika ir subalansuota mityba, streso mažinimas, pakankamas miegas ir saikinga fizinė veikla gali padėti organizmui atkurti natūralų ciklą. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, kuris padeda subalansuoti hormonų veiklą ir paskatinti ovuliaciją.
Svarbiausia - neignoruoti ovuliacijos sutrikimų, nes jie gali turėti įtakos ne tik vaisingumui, bet ir bendrai moters sveikatai.
Ovuliacijos testai - kam jie skirti ir kaip naudoti?
Ovuliacijos testai yra patikimas būdas nustatyti vaisingiausias ciklo dienas ir tiksliau suplanuoti nėštumą ar geriau suprasti savo menstruacinį ciklą. Šie testai nustato liuteinizuojančio hormono (LH) lygio šuolį šlapime, kuris įvyksta likus 24-36 valandoms iki ovuliacijos.
Tai reiškia, kad teigiamas testas rodo, jog ovuliacija netrukus įvyks, ir tai yra geriausias metas planuoti lytinius santykius, jei siekiama pastoti.
Norint gauti tiksliausius rezultatus, ovuliacijos testus rekomenduojama pradėti naudoti likus kelioms dienoms iki numatomos ovuliacijos, geriausia - kasdien tuo pačiu metu. Testo juostelė panardinama į šlapimo mėginį, o rezultatas vertinamas pagal spalvos intensyvumą - jei testinė linija yra tokia pat ryški arba ryškesnė nei kontrolinė, LH lygis yra aukštas, ir ovuliacija turėtų įvykti per artimiausias 12-36 valandas. O jei ovuliacijos testai nuolat nerodo LH šuolio, tai gali būti ženklas, kad ovuliacija nevyksta - tokiu atveju verta kreiptis į gydytoją, kad būtų išsiaiškintos priežastys.
Natūralus šeimos planavimas
Moksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas - daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Moteris gali pastoti per 1 parą - tiek laiko subrendusi kiaušialąstė būna gyvybinga.
Vaisingas laikas neapsiriboja tik 24 valandomis, kai kiaušinėlis yra pasiruošęs apvaisinimui, o apima ir keletą dienų prieš ovuliaciją. Spermatozoidai gali gyventi iki 7 dienų moters organizme.
Bazinė temperatūra (BT)
Bazinė temperatūra (toliau BT) - kūno temperatūra ramybės būsenoje, atspindinti kiaušidžių veiklą. Ciklo metu ji kinta, o pagal temperatūros kaitą galima nustatyti, kada vyksta ovuliacija ir kada laukti menstruacijų. Per menstruacijas BT krenta ir žema išsilaiko iki ovuliacijos - dažniausiai ne aukštesnė nei 36,6. Per vaisingas dienas kai kurioms moterims BT gali nukristi keliomis laipsnio padalomis.
Įvykus ovuliacijai, po 1-4 dienų BT pakyla ir pakilusi laikosi (gali svyruoti, bet neturėtų kristi iki pirmai ciklo fazei būdingos temperatūros) iki kitų menstruacijų pradžios. BT turi pakilti bent 0,2 laipsnio, palyginti su šešiomis paskutinėmis žemos BT dienomis, ir tokia išsilaikyti bent 3 dienas - tada laikoma, kad ovuliacija tikrai įvyko. BT pradeda kristi porą dienų prieš menstruacijas arba joms prasidėjus. Jei pastojama, BT turi pakilti daugiau nei 37º ir tokia laikytis visą nėštumą.
Normalus pakilusios BT periodas (nuo įvykusios ovuliacijos iki menstruacijų) laikomas 10-16 dienų. Kiekvienai moteriai šis periodas būna vienodo ilgio kiekvieną ciklą, svyruoja nebent porą dienų, o pirmoji ciklo dalis (iki ovuliacijos) gali skirtis kiekvieną mėnesį. Temperatūrą patariama matuoti mažiausiai 3 mėnesius, t.y. keletą ciklų.
BT reikia matuoti iškart po prabudimo, dar neatsikėlus iš lovos, nevalgius ir negėrus. BT rekomenduojama matuoti tuo pačiu termometru visą matavimo laiką. Temperatūrą rekomenduojama matuotis 7 min. kiekvieną dieną toje pačioje vietoje: po liežuviu, tiesiojoje žarnoje arba makštyje.
BT gali būti pakilusi nuo streso, nuovargio, lytinių santykių iš vakaro, net ir labai nedidelio kiekio alkoholio, kelionių, miego režimo pakeitimo, ligos. Jei BT pakilusi pirmoje ciklo dalyje, kai ji turėtų būti žema, gali rodyti uždegimą. Kai kurioms moterims ir pirmoje ciklo dalyje BT visąlaik būna aukštesnė nei 36,6, svarbu, kad tarp pirmos ir antros ciklo dalies būtų bent 0,2 skirtumas.
Gimdos kaklelio gleivės
Gimdos kaklelis yra padengtas sekretą gaminančių epitelio ląstelių sluoksniu, kuris turi apie 100 gleives gaminančių mažų nišų. Jose skirtingu ciklo metu, priklauso nuo kiaušidžių išskiriamų hormonų bei jų kiekio, gaminasi skirtingos gleivės. Gleives gaminančios ląstelės, dengiančios nišų paviršių, kasdien išskiria apie 20-60 mg tirštų gleivių ciklo nevaisingų fazių metu ir apie 600 mg gleivių vaisingos fazės metu.
Vaisingos gleivės kurių išskyrimą nulemia estrogenai, skiriasi savo išvaizda, struktūra bei funkcijomis. Tai besikeičiančios gleivės. Jos yra šarminės pH, todėl spermatozoidai gali išlikti gyvybingi jose net iki 6 dienų. Gleives, kurių išskyrimą lemia progesteronas, yra tirštos, rūgštinės pH. Jos yra tirštos ir nekintamos išvaizdos.
Esant nevaisingoms dienoms, prieš ovuliaciją gleivių nebūna, jaučiamas netgi sausumas. Esant nevaisingoms dienoms, po ovuliacijos - gleivės baltos, lipnios, taip pat jaučiamas sausumas. Vaisingomis dienomis gleivės būna tąsios, slidžios, skaidrios, panašios į žalią kiaušinio baltymą.
Vaisingos gleivės yra labai svarbios, nes tik jose gali išgyventi ir sulaukti ovuliacijos vyro lytinės ląstelės. Šis metodas taikomas tuomet, kai dėl nereguliarių mėnesinių negali būti naudojamas kalendorinis metodas, taip pat nesant galimybei taikyti temperatūros metodą (liga, aplinkos pasikeitimas, stresas, alkoholis ar kt.). Taip pat dažnai naudojamas kartu su šiais metodais.
Bazinės kūno temperatūros (BKT) grafiko interpretavimas
Normalaus ovuliacinio ciklo BKT grafikas yra dvifazis - iki ovuliacijos (folikulinėje ciklo fazėje) BKT laikosi sąlyginai žema, po jos (liuteininėje fazėje) - pakyla per 0,2-0,4oC ir tokia išlieka iki ciklo pabaigos.
Įvykus ovuliacijai plyšusio folikulo vietoje susidaro geltonkūnis, kuris tuojau ima gaminti santykinai didelius progesterono kiekius. Progesteronas veikia periferines kraujagysles, o jose kraujo cirkuliacijos pokyčiai sukelia nedidelį BKT pakilimą (ilgą laiką buvo manyta, jog progesteronas tiesiogiai veikia termoreguliacijos centrą).
Paminėtina, jog BKT pakilimo dydis yra individuali kiekvienos moters savybė - tyrimai parodė, jog didesnis BKT šuolis nebūtinai reiškia aukštesnę progesterono koncentraciją.
Jei kiaušialąstė neapvaisinama, ciklo pabaigoje suirus geltonkūniui progesterono koncentracija bei BKT krenta ir prasideda mėnesinės. Jei pora pastoja, progesterono gamybą iš geltonkūnio perima besiformuojanti placenta ir BKT išlieka aukšta visą nėštumą. Taigi daugiau nei 17 dienų aukšta BKT ir nesulauktos mėnesinės leidžia spėti apie nėštumą.
Estrogenai, priešingai nei progesteronas, BKT ne kelia, o palaiko ją žemą. Šis jų veikimas nėra tiek ryškus, kiek progesterono, tačiau irgi pastebimas - apie 30 proc. ciklų prieš BKT pakilimą stebimas nedidelis jos kritimas, sutampantis su estrogenų koncentracijos piku prieš ovuliaciją.
Ultragarsinis kiaušidžių monitoringas, stebint folikulo augimo dinamiką, įrodo, kad daugelyje ciklų ovuliacija įvyksta prieš BKT pakilimą. Klasikiniu atveju BKT staigiai pakyla iškart po ovuliacijos, bet kartais tai užtrunka daugiau nei vieną dieną.
Retais atvejais BKT pakilimas užfiksuojamas dar iki ovuliacijos, tačiau tai tik valandų, o ne dienų skirtumas, kurį tikriausiai lemia prieš pat ovuliaciją staiga kritusi estrogenų koncentracija. Taigi BKT pakilimas yra įvykusios ovuliacijos indikatorius.
BKT metodo privalumai
- Tai objektyviausias NŠP metodas, leidžiantis ne spėti ar prognozuoti, o interpretuoti objektyvius matavimus, padedantis moteriai pažinti ir lyginti su BKT kaip atskaitos tašku kitus vaisingumo ženklus.
- Į BKT stebėjimą gali būti įtraukiamas ir sutuoktinis (paduoti ar iš vakaro šalia lovos padėti termometrą, užrašyti jo rodmenis).
- Metodas vertingas nustatant kiaušidžių funkcijos sutrikimus, nevaisingumo priežastis.
- BKT užsilaikius pakilimo fazėje ilgiau nei 17 dienų yra pagrindo spėti, jog moteris nėščia.
- BKT metodas, kaip savarankiškas metodas, yra vienas efektyviausių iš visų šeimos planavimo būdų.
BKT metodo trūkumai
- Metodas praktiškai neinformatyvus poroms, siekiančioms nėštumo, nes pakilus BKT dažniausiai jau vėlu pradėti kūdikį.
- Ribotas metodo pritaikymas netipinėse situacijose: po gimdymo, premenopauzėje, po hormoninių kontraceptikų vartojimo - kai ovuliacijos itin nereguliarios.
- BKT metodas, taikomas kaip savarankiškas metodas, reikalauja labai ilgo susilaikymo nuo lytinių santykių - vaisingoji fazė skaičiuojama nuo pirmosios mėnesinių dienos iki patvirtinto BKT pakilimo.
Matavimo trukmė
Matavimo trukmė priklauso nuo termometro tipo:
- Gysidabrinį termometrą matuojant pažastyje ar burnoje reikia laikyti 5 minutes;
- Gysidabrinį termometrą matuojant makštyje ar rektaliniu būdu reikia laikyti 3 minutes;
- Elektroninį termometrą reikia laikyti iki kol nuskamba signalas.
BKT matavimas yra svarbus įrankis moters reprodukcinės sveikatos stebėsenai. Stebėdamos ir registruodamos savo BKT, moterys gali geriau suprasti savo menstruacinį ciklą, nustatyti ovuliacijos laiką ir planuoti nėštumą arba jo išvengti.
Apibendrinimas
Ovuliacija - tai ne tik biologinis reiškinys, bet ir reprodukcinės, hormoninės bei bendros sveikatos indikatorius. Išmokti ją suprasti - reiškia geriau pažinti save.
žymės:
Panašus:
- Clearblue skaitmeninis ovuliacijos testas: Padidinkite savo šansus pastoti!
- Geratherm Ovu Control Ovuliacijos Testas: Patikimas Būdas Planuoti Šeimą
- Ovuliacijos testai: atsiliepimai, kaip naudoti ir ar veikia?
- Andrius Tapinas: Įdomiausia biografija, kūrybos paslaptys ir asmeninio gyvenimo faktai
- Neįtikėtini Kelių Sąnarių Skausmo Nėštumo Metu Priežastys ir Efektyviausi Gydymo Būdai