Pirmieji Nėštumo Požymiai Po Apvaisinimo

Paprastai sužinojus apie nėštumą aplanko didžiulis džiaugsmas. Tačiau, praėjus euforijai, iškyla daugybė klausimų. Vienas jų - kaip tinkamai pasirūpinti dar negimusiu vaikučiu? Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui.

Ankstyvieji Nėštumo Požymiai

Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis. Kiekviena moteris skirtinga, kaip ir nėštumo pradžioje patiriami pirmieji nėštumo požymiai. Vienos moterys nejaučia nieko neįprasto, o kitos jau po keleto dienų nuo pastojimo neabejoja kad laukiasi. Aptarsime nėštumo pradžios požymius, kurie gali pasireikšti anksčiau, nei pastebėsite, kad nesulaukiate menstruacijų.

Fiziologiniai Pokyčiai

• Vėluojančios mėnesinės: Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą.
• Implantacinis kraujavimas: Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta. Tuo momentu, kai apvaisinta kiaušialąstė įsiskverbia į gimdos sienelę (7-tą ar 8-tą dieną po apvaisinimo), gali pasirodyti nežymių kraujo išskyrų. Jos gali būti tamsios spalvos, pats kraujavimas dažniausiai labai silpnas. Neretai moteris palaiko šias išskyras eilinėmis mėnesinėmis, kurios prasidėjo anksčiau ir baigėsi ne taip, kaip įprasta.
• Padažnėjęs šlapinimasis: Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
• Nuovargis: Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Jaustis labai pavargusiai pirmus nėštumo mėnesius yra normalu. Moteris gali jausti didžiulį nuovargį praėjus savaitei po apvaisinimo. Nuovargį sukelia padidėjęs hormono progesterono kiekis, taip pat padidėjusi kraujo gamyba ir sumažėjęs kraujo spaudimas pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Nuovargis paprastai sumažėja prasidėjus antrajam nėštumo trimestrui.
• Pilvo spazmai: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje.

Hormoniniai Pokyčiai

• Pykinimas ir vėmimas: Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija. Rytinis pykinimas yra vienas žinomiausių nėštumo simptomų. Jį patiria apie 70 procentų besilaukiančiųjų. Rytinis pykinimas pasireiškia dėl pasikeitusios hormonų pusiausvyros ir sulėtėjusios skrandžio ir žarnyno peristaltikos.
• Skonio ir kvapo pokyčiai: Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas. Vienas pirmųjų nėštumo požymių - skonio pojūčių pasikeitimas. Tai gali pasireikšti nenoru vartoti kai kurių maisto produktų ar netgi pasibjaurėjimu jais. Arba atvirkščiai - kaip didžiulis noras vartoti vienus ar kitus produktus dideliais kiekiais. Mėgstami kvepalai pradeda kelti pasibjaurėjimą ir šleikštulį. Erzina ir tampa nemalonūs kai kurių maisto produktų kvapai.
• Krūtų pokyčiai: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas. Krūtinė labai anksti reaguoja į hormoninius pokyčius, kurie lydi pirmąsias nėštumo dienas ir savaites. Krūtys, ypač speneliai, tampa skausmingi, prisilietimas sukelia nemalonų jausmą ir skausmą. Atsiranda spenelių pigmentacija. Krūtys šiek tiek paburksta.
• Nuotaikų kaita: Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės. Hormoniniai pokyčiai moters organizme gali sukelti nuotaikų svyravimus, emocinį nestabilumą.

Kada Atlikti Nėštumo Testą?

Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Ypač svarbu nedelsti, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi padidintos rizikos nėštumo istoriją - yra patyrusi persileidimą, Cezario pjūvį ar turėjusi kitų su nėštumu susijusių komplikacijų. Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra. Šį tyrimą paprastai atlieka nėštumą prižiūrintis gydytojas akušeris - ginekologas.

Nėštumo Savaitės

Nėštumo savaitė yra pagrįsta paskutinio mėnesinių data.

• 1-oji savaitė: Iškart po mėnesinių moters organizmas pradeda ruoštis apvaisinimui - brandina naują kiaušialąstę.
• 2-oji savaitė: Apytiksliai po dviejų savaičių kiaušidėse kiaušialąstė jau subrandinta, spermatozoidui prasiskverbus į kiaušinėlį įvyksta apvaisinimas. Susijungę kiaušinėlis ir spermatozoidas, dar vadinamas zigota, jau turi visą genetinę informaciją (pvz.: akių ir plaukų spalvą, ūgį, lytį ir pan.). Pusė informacijos gaunama iš mamos, o kita pusė - iš tėčio. Apvaisinta kiaušialąstė dalijasi ir keliauja kiaušintakiu gimdos link. Šiuo metu vaikelis yra iš 100 ląstelių sudarytas kamuoliukas.
• 3-ioji savaitė: Tęsiasi implantacija - kiaušinėlis galutinai įsitvirtina kraujo priplūdusioje, pastorėjusioje gimdos sienelėje. Moteris gali nežymiai kraujuoti.
• 4-oji savaitė: ILGIS apie 1 mm, beveik kaip aguonos grūdelis! Šios savaitės pabaigoje pradeda pulsuoti kraujagyslių lankai. Toje gimdos vietoje, kurioje į gimdos sieną įauga gemalo gaureliai, pradeda formuotis placenta, per kurią vyksta medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus. Taip pat atsiranda rankų, kojų, akių, uoslės ir burnos darinių bei ausies pūslelių užuomazgos. Placenta įsitvirtina gimdos sienelėje, toje pačioje vietoje, kur prisitvirtinęs ir gemalas.

Patarimai Partneriui

Nors dar keletą mėnesių nėštumo nesimatys, jūsų partnerė jau gali patirti ankstyvuosius nėštumo požymius - nuovargį, skausmingumą krūtyse, dažnesnį šlapinimąsi, sustiprėjusius skonio ir kvapo pojūčius. Pastebėsite, kad jos nuotaika stipriai svyruoja. Nepriimkite to asmeniškai. Išnaudokite pirmąsias nėštumo savaites pokalbiams, domėkitės, kaip ji jaučiasi. Dalykitės savo viltimis ir baimėmis - taip stiprinsite tarpusavio ryšį. Atvirauti verta - judviem tai bus labai svarbu ateinančiais sudėtingais, bet jaudinančiais nėštumo mėnesiais! Partnerystės kelyje jūsų laukia naujos patirtys. Jūs vienas kitam esate ne tik vyras ir moteris, bet abu esate vieno vaikelio tėvai.

žymės: #Nestumo

Panašus:

• Vaiko pinigai 2024 m.: kokia suma ir kaip gauti?
• Kiek dantų turi vaikas? Viskas, ką reikia žinoti
• Kiek priklauso alimentų vaikui: skaičiavimo principai ir teisiniai aspektai
• Kaip Išrinkti Tobulą Lauko Kombinezoną Kūdikiui Į Automobilinę Kėdutę – Patarimai ir Gudrybės
• 5 metų vaikui pučia pilvą: pagrindinės priežastys ir veiksmingi sprendimai