Ant rankų - sveikas naujagimis, vyras - namuose, pati - sveika ir gyva, tačiau liūdesio ašaros rieda upeliais. Tokia savijauta greičiausiai pažįstama daugeliui gimdžiusių moterų, o ją lydi dar ir kaltės jausmas, kad kai tarsi reikia džiaugtis, iš tiesų skęsti liūdesio jūroje ir nežinai, kaip išbristi.
Kas yra pogimdyvinė depresija?
Pogimdyvinė depresija yra tokia depresija, kuri pasireiškia apie 10-15 proc. moterų pogimdyviniame laikotarpyje. Tai yra vienas iš nuotaikos sutrikimų - depresija, atsiradusi pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai šis nuotaikos sutrikimas pasireiškia per pirmas 6 savaites po gimdymo. Tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo.
Simptomai
Įtarti, kad moteriai po gimdymo išsivystė depresija galima, jei ji jaučia stiprų liūdesį, nuotaikos svyravimus, nevaldomą veiksmingumą, jei yra sutrikęs miegas, pasikeitęs apetitas (padidėjęs ar sumažėjęs). Moteris gali jausti susierzinimą, pyktį, silpnumą, kaltę dėl savo jausmų, gali jaustis, jog neva negali pasirūpinti savo vaiku ar nuvertini save. Kartais jaučia baimę, kad gali sužaloti savo vaiką. Dažnai gali pasireikšti nerimas ar net panika. Jeigu tokie simptomai tęsiasi daugiau nei dvi savaites ir sutrikdo normalų kasdienį funkcionavimą, galima įtarti esant depresiją.
Dažniausi pogimdyvinės depresijos simptomai:
- Prislėgta nuotaika
- Bevertiškumo, kaltės jausmai
- Dideli apetito, svorio, miego pokyčiai
- Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam
- Energijos praradimas arba nuovargis
- Dėmesio koncentracijos sunkumai
- Nesidomėjimas anksčiau mėgtomis veiklomis
- Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą
- Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir/ar pasikartojančios mintys apie mirtį
Pogimdyvinė melancholija (Baby Blues)
Pogimdyvinės depresijos nereikėtų painioti su pogimdyvine melancholija, vadinamuoju „baby blues“, kuriai būdingi panašūs simptomai į depresijos, tik šie nebūna tokie stiprūs ir nesutrikdo asmens funkcionavimo. Melancholija nuo depresijos skiriasi tuo, kad melancholija iš esmės apsunkina, tačiau nesutrikdo bendro žmogaus funkcionavimo bei kontakto su kūdikiu, kaip kad nutinka depresijos atveju. Paprastai pogimdyvinė melancholija prasideda savaitę po gimdymo ir gali tęstis apie 2-3 savaites, ji praeina savaime.
Priežastys
Tikslios priežastys, kodėl išsivysto pogimdyvinė depresija, nėra žinomos. Tačiau žinoma, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys šios ligos atsiradimą, yra genetiniai, hormoniniai, psichologiniai bei įvairūs socialiniai stresą keliantys veiksniai.
Hormoniniai pokyčiai
Dideli estrogeno, progesterono ir kitų hormonų svyravimai laikotarpiu po gimdymo prisideda prie nuotaikų bangavimo. Moters organizmas šiuo pereinamuoju laikotarpiu susiduria su milžinišku endokrininės bei kitų sistemų krūviu, kuris daro moterį pažeidžiamą sutrikimams.
Stresas ir gyvenimo pokyčiai
Stresas ir aplinkos sąlygos labai prisideda prie depresijos pasireiškimo. Tėvai, kurie susiduria su neplanuotu nėštumu, finansiniais sunkumais, santykių krize, artimųjų mirtimis ar kitais stresą keliančiais įvykiais bei neturintys emocinės paramos sistemos gali jausti, kad viskas tarsi slysta iš rankų, prasmė dingsta, vienišumas apgaubia kasdienybę, kuri tampa vis labiau nepakeliama.
Gimdymo patirtis, trauminiai įvykiai
Nėštumas ir net ir pats sklandžiausias gimdymas yra stresinis įvykis moters kūnui bei psichikai, kuris pareikalauja didelių resursų. Gimstant kūdikis tampa atskiru žmogučiu, nebesujungtu virkštele su mama. Įvyksta simbolinis ir labai svarbus pirmasis atsiskyrimas. Deja, ne visi turime sklandžias praeities atsiskyrimų patirtis, šis didelis įvykis hormonų ir kitų pokyčių fone gali iškelti didelius jausmus ar netgi praeities traumas.
Rizikos veiksniai
Didesnė rizika susirgti pogimdyvine depresija kyla moterims, kurios yra sirgusios depresija ar nerimo sutrikimu. Pastebėta, jog dažniau suserga tos moterys, kurioms atliekama skubi cezario pjūvio operacija, taip pat tos, kurios nėštumo metu yra keletą kartų hospitalizuojamos.
Tyrimais atrasti veiksniai, kurie gali paskatinti pogimdyvinės depresijos išsivystymą:
- Neplanuotas ir/arba krizinis nėštumas
- Jaunas gimdyvės amžius (iki 21 m.)
- Kūdikio tėvo nebuvimas moters ir kūdikio gyvenime (vieniša motinystė)
- Nuolatinis stresas ir įtampa
- Vaikystės traumos bei patirtas smurtas
- Psichotropinių medžiagų vartojimas
- Partnerio smurtas
- Įvairios psichikos ir/ar somatinės ligos
Pogimdyvinė Depresija Vyrams
Taip, gali. Pogimdinė depresija vyrams pasireiškia tėčių nuotaikos ir elgesio pasikeitimais. Įprastai pasireiškia per pirmuosius metus po kūdikio gimimo arba vaikelio įvaikinimo bei dar prieš kūdikio gimimą. Depresija suserga maždaug apie 10 proc.
Kaip ji pasireiškia?
Vyrams, kaip ir moterims, po nėštumo gali keistis hormoninis fonas, ypač testosterono koncentracija, o tai gali turėti įtakos nuotaikai. Nerimas dėl tėvystės, naujos atsakomybės, finansiniai iššūkiai ir dideli gyvenimo pasikeitimai gali ūminti būklę. Bemiegės naktys, padidėję emocijų atlaikymo poreikiai šeimoje gali kelti iššūkius. O depresijos ar kitų sutrikimų epizodai praeityje gali būti svarbus veiksnys depresijos atsinaujinimui arba pradžiai šiame tranzitiniame gyvenimo laikotarpiu.
Simptomai vyrams
Kitaip nei moterų, vyrų depresijos išraiška dažniau būna pyktis nei liūdesys ar kaltė. Vyras gali skųstis nuovargiu, nerimu dėl finansų ir šeimos gerovės, tapti agresyvesnis, piktas, atsiribojęs. Kadangi pradžioje dauguma vyrų nejaučia tokio glaudaus emocinio ryšio su kūdikiu, kaip moterys, vyrui gali kilti jausmas, kad jis nereikalingas, atskirtas tarsi „už borto“. Vyrui gali kilti sunkumų ir emocinių iššūkių ir dėl natūralios moters bei kūdikio diados ir simbiozės. Vyrai labai dažnai slepia jausmus, vengia pasirodyti “nevyriški” ,“silpni” dėl to atsisako pagalbos, bando tai išspręsti vieni, gali bandyti “gydytis” alkoholiu ar kitomis medžiagomis ir taip stipriai pabloginti situaciją. Tuo tarpu moterys dažniau liūdi, tampa verksmingos, jaučia kaltę dėl buvimo nepakankamai gera mama, nerimą dėl pasikeitusio kūno ir gyvenimo ritmo, bejėgiškumą.
Kaip Įveikti Pogimdyvinę Depresiją?
Pastebėjus, kad jaučiatės blogai, svarbu kreiptis pagalbos į specialistą, su kuriuo bus galima rasti geriausią gydymo būdą.
Struktūra/dienos planas
Atsiradus naujam vaikeliui neretai struktūra ir dienos rutina visiškai prarandama. Tačiau, susiduriant su pogimdyvine depresija nuosekli, realistiška dienos rutina padeda sugrįžti į balansą ir geriau jaustis visų pokyčių akivaizdoje. Susidėliokite dienos planą su svarbiausiais jo uždaviniais, svarbu kad planas nebūtų perkrautas. Net paprasti dalykai tokie kaip išeiti į lauką, nusiprausti, išgerti kavos, nuosekliai juos įgyvendinant gali padėti pasijusti savimi ir mažais žingsneliais atrasti naują gyvenimo ritmą.
Judėjimas
Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, judėjimas gerina miegą, apetitą bei padeda pasijusti savimi. Nebūtina judėti tam tikru būdu, įrodyta, kad net kasdienis pasivaikščiojimas, šokis pasileidus mėgstamą muziką ar lengvi tempimo pratimai efektyviai gerina nuotaiką ir leidžia pasijusti geriau.
Mityba
Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo o ypač susiduriant su pogimdyvine depresija. Svarbu būtu atlikti ir kraujo tyrimus, pasitarus su gydytoju vartoti D vitaminą, Omega 3 bei kitus individualiai reikalingus papildus.
Lūkesčiai
Adekvatūs lūkesčiai sau yra ypač svarbūs. Būtų pražūtinga tikėtis, kad gimus vaikeliui spėsite padaryti tiek pat kiek ir anksčiau. Dažnai pasitaikantys nerealistiški lūkesčiai sau kaip mamai ar tėčiui prisideda prie psichologinės būsenos blogėjimo. Prisiminkite, kad užtenka būti pakankamai gera mama ar tėčiu, nereikia būti tobulu.
Artimųjų ir bendraminčių pagalba
Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais. Šiuo metu labai svarbu perleisti dalį atsakomybių vyrui, seneliams. Sakoma, kad vaiko auginimas yra viso kaimo užduotis. Nebandykite to padaryti viena/as. Artimieji gali prisidėti paprasčiausiai būdais: pažiūrėdami mažylį, leisdami išsimiegoti, užsakydami maisto, išplaudami grindis, apipirkdami, ar tiesiog pokalbiu, supratingumu ir savo buvimu šalia. Kartais būtent pastarojo reikia ir trūksta labiausiai. Labai naudinga bendrauti su kitais mažylius turinčiais tėveliais, kurie susiduria su panašiomis problemomis, aktualijomis, galima įsitraukti į tėvų bendruomenes.
Pogimdyvinės Depresijos Gydymas
Gydymo ir sveikimo laikas skiriasi priklausomai nuo depresijos sunkumo ir individualių poreikių. Pirmos eilės depresijos gydymas yra psichoterapija ir antidepresantai.
Psichoterapija
Pogimdyvinės depresijos gydymas psichoterapija yra efektyvus būdas, padedantis pažinti bei suprasti save ir spręsti emocinius iššūkius po gimdymo. Egzistuoja daug ir įvairių psichoterapijos krypčių.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET). Ši terapija padeda identifikuoti ir keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, kurie gali prisidėti prie depresijos.
- Psichodinaminė terapija siekia padėti pacientui suprasti gilesnius psichologinius konfliktus, kurie gali būti susiję su jų emociniu disbalansu. Tai gali padėti atskleisti pasąmoningus jausmus ar nesąmoningas mintis, kurios prisideda prie depresijos.
- Taip pat, gali būti naudinga porų terapija, ypač jei depresija kyla dėl santykių problemų. Porų terapija gali padėti gerinti komunikaciją ir tarpusavio supratimą.
Daugelis tyrimų patvirtina, kad ne metodai bei terapijos kryptis yra svarbiausias veiksnys paciento gijime, o būtent ryšys. Todėl labai svarbu rasti specialistą, kuris tinka būtent Jums.
Medicininiai gydymo būdai
Neretai sunkiau išreikšta pogimdyvinė depresija kaip ir kiti nuotaikų sutrikimai yra gydomi naujos kartos antidepresantais vadinamais selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI). Šie vaistai reguliuoja nuotaiką ir serotonino išsiskyrimą galvos smegenyse bei nesukelia stiprių šalutinių poveikių bei yra efektyvesni gydant depresiją nei anksčiau sukurti vaistai.
Alternatyvūs gydymo metodai
Pastaruoju metu vis daugiau medicinos bei terapijos profesionalų remiasi požiūriu, kad žmogus yra kompleksiškas ir nedalomas vienetas, todėl labai svarbus yra holistinis visapusiškas požiūris į sveikatą. Derinant psichoterapiją bei (jei reikalingas) medikamentinį gydymą, psichologinę sveikatą dar galima stiprinti kūno terapijos, biblioterapijos, grupinės terapijos, dailės terapijos, endobiogenikos, dvasinėmis praktikomis ir kitais metodais, kurie gali padėti rasti organizmo homeostazę, priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ir palaikyti gijimo kelyje. Įvairios save, savo savastį, gyvybinę energiją padedančios pajusti praktikos gali būti veiksmingos susiduriant su šiuo sutrikimu.
Ką Daryti, Jei Reikia Pagalbos?
Nedelsiant kreiptis pagalbos. Delsimas kreiptis gali kainuoti gyvybę, santykius bei komplikuotis į ilgalaikę depresiją.
Kur kreiptis pagalbos? Nemokamą pagalba teikiama:
- Poliklinikose Psichikos pagalbos centruose
- Moterų krizių centre
- Krizinio nėštumo centre
- Visuomenės sveikatos biuruose
Esant kritinei situacijai arba gręsiant pavojui gyvybei skambinti 112 arba vykti į priėmimą.
Mokamą pagalbą galite gauti privačiose klinikose bei kreipdamiesi į privačiuose kabinetuose dirbančius psichologus, psichoterapeutus bei psichiatrus.
Kartais pagalbos prireikia neatidėliotinai. Tokiu atveju svarbu kalbėtis su artimaisiais, nelikti vienai/am. Jei tokių šalia nėra - profesionalią emocinę pagalbą teikia nemokamos pagalbos linijos:
- Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. I-VII 9-13 val. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
- Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus. +370 699 80008, padeduaugti.lt ir ankstukai.lt
Artimųjų Palaikymas
Artimųjų palaikymas yra labai svarbus. Svarbu, kad artimieji išklausytų, skatintų kalbėti apie savo emocinę būklę, parodant, kad jiems rūpi. Atsisakytų kritikavimo, nuvertinimo, lyginimo su kitais, priekaištų. Padėtų buityje, net jeigu moteris ir neprašo konkrečios pagalbos. Paskatintų pasirūpinti savimi, skirti laiko sau, galbūt kviestų kartu užsiimti maloniomis veiklomis, paskatintų į jas įsitraukti. Padrąsintų kreiptis pagalbos į specialistus, padėtų kartu susirasti specialistą, ypač jei depresija sunki ar vidutinio sunkumo.
Pogimdyvinė Psichozė
Dar viena būsena, kuri labai pavojinga, nes kelia grėsmę mamos ir kūdikio sveikatai bei gyvybei - pogimdyvinė psichozė.
Žodis „psichozė“ reiškia realybės jausmo praradimą. Simptomai paprastai prasideda staiga per pirmąsias 2 savaites po gimdymo - dažnai per kelias valandas ar dienas. Rečiau jie gali išsivystyti praėjus kelioms savaitėms po kūdikio gimimo. Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas.
Psichozės simptomai:
- haliucinacijos - dalykų, kurių nėra, girdėjimas, matymas, užuodimas ar jutimas;
- kliedesiai - mintys ar įsitikinimai, kurie neatitinka realybės;
- maniakiška nuotaika - kalbėjimas ir mąstymas per daug arba per greitai, jausmas, jog esi „pasaulio viršūnėje“ arba „aukštai“;
- prasta nuotaika - depresijos požymiai, užsispyrimas ar ašarojimas, energijos stoka, apetito praradimas, nerimas, susijaudinimas arba miego sutrikimas;
- kartais maniakiškos bei prastos nuotaikos mišinys - arba greitai besikeičiančios nuotaikos;
- įtarinėjimas ar baimės jausmas;
- nerimas;
- jautimasis labai sutrikusiu;
- elgesys ne pagal charakterį/ žmogaus būdą.
Gydymas
Kaip ir kiekvienas gydymas, jis parenkamas pagal individualius niuansus. Pirmiausia, gydymas yra medikamentinis, reikalinga psichiatro priežiūra, stacionarinis gydymas ligoninėje, psichikos sveikatos centre, kur užtikrinama saugi, struktūruota, palaikanti aplinka. Šis pirmasis gydymo etapas gali trukti savaites ar mėnesius, priklausomai nuo simptomų ir atsako į gydymą. Po to naudinga pratęsti gydymą derinant medikamentinį gydymą ir ilgalaikę palaikomąją psichoterapiją.
Kada kreiptis medicininės pagalbos?
Pogimdyminė psichozė yra rimta psichinė liga, kuriai reikalinga skubi medicininė pagalba. Ji gali greitai pablogėti, o liga gali kelti pavojų motinos ir kūdikio saugumui. Pogimdyvinė psichozė yra laikina ir išgydoma su profesionalia pagalba, tačiau tai yra neatidėliotinas atvejis ir būtina nedelsiant gauti pagalbą.
žymės:
Panašus:
- Vaiko gimdymo atostogos: viskas, ką reikia žinoti apie išmokas ir trukmę
- Sodra nėštumo ir gimdymo atostogos: išmokos ir tvarka
- Neįtikėtini Būdai Sustabdyti Plaukų Slinkimą Po Gimdymo – Veikia Išbandyti!
- Vaikiški Šalikai: Įspūdingos Mezgimo Schemos ir Kūrybingos Idėjos Jūsų Mažyliui
- Erkinio Encefalito Simptomai Vaikams: Svarbiausi ženklai ir veiksmingos apsaugos priemonės