Jau dešimt metų Lietuvoje veikia vadinamieji gyvybės langeliai, į kuriuos tėvai anonimiškai gali atiduoti savo naujagimius. Valstybė džiaugiasi, kad per šį laikotarpį pavyko išgelbėti ne vieną dešimtį vaikų, kurie vėliau yra sėkmingai įvaikinami.
Kas yra gyvybės langelis?
Gyvybės langelis - speciali kapsulė pastato sienoje, kur galima anonimiškai palikti vaiką, o šis atsidurs medikų globoje. Pirmasis gyvybės langelis atidarytas 2009 m. lapkritį Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Tai speciali kapsulė, į kurią, pravėrus langelį iš laukujės pastato pusės, įdedamas kūdikis. Tuomet gimdymo namų personalą pasiekia signalas, kad įstaigą aplankė nauja gyvybė. Medikai apžiūri kūdikį, įvertina jo būklę, praneša policijai ir miesto ar rajono vaiko teisių apsaugos skyriui.
Gyvybės langelių statistika Lietuvoje
VTAT duomenimis, nuo 2009 iki 2019 m. gegužės mėnesio gyvybės langelyje palikti 64 vaikai.
Per visą gyvybės langelių gyvavimo laiką juose palikta trisdešimt kūdikių. Statistika tokia: pirmaisiais metais paliktas tik vienas kūdikis, antraisiais, 2010 m., - dvylika, 2011-aisiais - keturi, 2012 m. - šeši, pernai - septyni kūdikiai.
Nuo 2009 metų metų gyvybės langelių dėka buvo išgelbėti 78 naujagimiai. Didžioji dalis jų vos 1-3 dienų amžiaus. Vien per paskutinį mėnesį gyvybės langeliuose buvo palikti keturi kūdikiai. 2019 metais tokių vaikų buvo keturi, o užpernai - trys.
Praėjusią savaitę Vilniaus gyvybės langelyje buvo rasta berniukas - pirmasis šiemet Vilniuje. O per beveik aštuonerius metus nuo langelio įsteigimo, čia rasta 12 mergaičių ir 10 berniukų.
Pirmasis gyvybės langelis mūsų šalyje įkurtas prieš aštuonerius metus. Tai vieta, kurioje mamos palieka savo kūdikius... Galbūt nė nepažvelgusios į savo vaiko veidą, o gal su didžiausiu širdies sopuliu? To niekada nesužinosime, kaip ir palikti vaikeliai niekuomet nepažinos savo tėvų...
Šiandien Lietuvoje tokių langelių - jau aštuoni: minėtasis Vilniuje, du Kaune (Krikščioniškuosiuose ir Prano Mažylio gimdymo namuose), po vieną Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Šiaulių moters ir vaiko klinikoje, Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose, Marijampolės ligoninėje ir Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Vaikų palikimo priežastys
Pandemija, karantinas, ekstremali situacija - žmonės jaučia didžiulį nerimą dėl savo ateities, vaikų ateities, bijo prisiimti atsakomybę. Ekonominį ir psichologinį nestabilumą, kaip pagrindines šios augančios tendencijos priežastis, išskiria ir Krizinio nėštumo centro įkūrėja bei vadovė Zita Tomilinienė.
Ji taip pat prideda ir tai, kad dalis moterų apie nėštumą sužino per vėlai, tad pagal įstatymus nebegali jo nutraukti. „Aišku, kad moterys nepalieka vaikų gerai neapgalvojusios. Dažniausiai tai būna kaip pasekmė krizės, kurioje ji buvo nėštumo metu. Jeigu moteris nėštumo metu būtų sulaukusi tinkamos kompleksinės pagalbos, gal ji būtų nusprendusi pasilikti vaikelį ir auginti. Galbūt jai tiesiog trūko palaikymo ir pagalbos".
Teisinis reglamentavimas ir procedūros
Kaip numato teisės aktai, įstaiga, radusi vaiką gyvybės langelyje, surašo jo radimo aktą, kuriame nurodo vaiko radimo vietą, laiką, lytį, būklę, aprašo jo išvaizdą. Jeigu randamas vaikas, prie kurio nėra palikta dokumentų iš sveikatos priežiūros įstaigos arba vaiko gimimo pažymėjimo, kurie leistų nustatyti vaiko motinos tapatybę, kviečiamas policijos pareigūnas, jis surašo protokolą apie vaiko radimo aplinkybes ir šį dokumentą perduoda VTAT.
Įstaiga, kurioje įsteigtas gyvybės langelis, rastą vaiką nuveža į sveikatos priežiūros įstaigą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo vaiko radimo gyvybės langelyje, kad būtų patikrinta jo sveikata. VTAT skyrius, gavęs informaciją apie gyvybės langelyje rastą vaiką, informuoja asmenis apie galimybę globoti vaiką.
„Vaikas yra paliekamas, kaip nežinomų tėvų vaikas“, - pabrėžė A. Kaip LRT.lt aiškino A. „Todėl tam tikrais atvejais, kai yra pakankamai duomenų apie galimą vaiko motiną, VTAT skyrius inicijuoja motinystės nustatymą“, - aiškino A. A.
Kritika ir alternatyvos
„Gyvybės langelis neužtikrina vaiko teisės žinoti savo kilmę, kadangi vaikas gali būti paliktas anonimiškai. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas toms valstybėms, kuriose yra gyvybės langelių, stipriai rekomenduoja atsisakyti šios ydingos praktikos ir išdėsto argumentus. Pirma, tyrimai rodo, kad manymas, jog gyvybės langeliai apsaugo nuo kūdikių nužudymų, yra iliuzija.
Tyrimų duomenimis, į gyvybės langelius patenka ne tie vaikai, kuriuos tėvai nužudytų. Tada Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas ir sako, kad gal galima surasti brandesnių metodų šeimai stiprinti, tėvams padėti, o ne siūlyti anonimiškai vaikus atiduoti į gyvybės langelius ir dar tuo didžiuotis“, - aiškino D.
„Tai yra grubus žmogaus teisių pažeidimas. Aišku, daugelis žmonių pasakys, kad jiems nusispjauti į tokią teisę ir svarbiausia, kad esą išgelbėta vaiko gyvybė. Atkreipčiau dėmesį, kad, pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse atlikti tyrimai rodo, kad į gyvybės langelius vaikus atiduoda visai ne mama, o, pavyzdžiui, sąvadautojai. Jeigu moteris yra išnaudojama sekso paslaugų, prostitucijos tinkle, ji pastoja, tai sąvadautojai labai piktinasi ir moters pagimdytas kūdikis yra atiduodamas, moters neatsiklausus“, - komentavo D. Pūras.
„Gyvybės langeliai skatina žmones neauginti vaikų, o juos anonimiškai atiduoti ir nereikia savęs apgaudinėti, kad mes tokiu būdu apsaugome vaikus nuo nužudymų.
Anoniminis gimdymas
Anoniminio gimdymo atveju būtų nuspręsta leisti motinai gimdyti vaiką ligoninėje anonimiškai, nepaliekant jokių dokumentų ir suteikiant galimybę atsisakyti pagimdyto vaiko.
Buvusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė sutiko, kad didžiausias gyvybės langelių trūkumas yra tai, jog gyvybės langelyje paliktas vaikas praktiškai neturi šansų susipažinti su savo tikraisiais tėvais. Pasak šiuo metu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke dirbančios R. Šalaševičiūtės, užsienio šalių patirtis taip pat rodo, kad vaikas, paliktas gyvybės langelyje arba pagimdytas anonimiškai, šansų susipažinti su savo tėvais, deja, neturi.
„Prancūzijoje tokių „X tapatybės“ - maždaug pusė milijono. Suaugę jie dažnai ieško biologinių tėvų, juos suradusi Prancūzijos Nacionalinė kilmės duomenų tarnyba dažniausiai negali padėti - kas antra motina atsisako savo vaikui atskleisti tapatybės paslaptį“, - aiškino R.
Paliktų vaikų likimai
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Odetos Tarvydienės, svarbiausia vis dėlto tai, kad gyvybės langeliai padėjo kūdikiams išgyventi. Visi palikti vaikai rado globėjus ar buvo įvaikinti. O. Tarvydienė patikino, kad Vaiko teisių apsaugos ir pagalbos skyriaus Įvaikinimo poskyrio specialistas, informuodamas asmenis apie galimybę globoti vaiką, turėtų pranešti, kad mažylį bus galima įvaikinti tuomet, kai jam sueis 3 mėnesiai. O vaiko tėvai (iki sprendimo dėl įvaikinimo įsiteisėjimo) turi teisę jį susigrąžinti. Būta atvejų, kai vaikus susigrąžino biologinės mamos.
Motinystė nustatoma teismine tvarka pagal pateiktą ieškinį. Be abejo, tai užtrunka. Koks gyvybės langeliuose paliktų kūdikių likimas? „2011 m. vienas kūdikis grąžintas biologinei motinai, trys - įvaikinti. 2012-aisiais du mažyliai grąžinti biologinėms mamoms, vienas globojamas būsimų įtėvių šeimoje. Pernai penki vaikeliai buvo globojami būsimų įtėvių ar įvaikinti, vienas augo laikinų globėjų šeimoje ir vieną kūdikį ketino susigrąžinti biologinė mama“, - vardijo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
Pagalba mamoms ir prevencija
Svarbiausia - psichologinis palaikymas gimdyvei. I. Skuodienės nuomone, norint išvengti tokių atvejų ir kitais metais vėl nepadvigubinti gyvybės langeliuose paliktų vaikų skaičiaus, labai svarbu yra skirti kuo daugiau resursų nėščiųjų emociniam ir psichologiniam palaikymui.
„Išgyvename tikrai nepaprastą laikotarpį ir mūsų medicinos įstaigos tikrai dirba įvairiu tempu. Norėčiau, kad kiek įmanoma daugiau gydytojų ginekologų, akušerių jeigu mato, kad besilaukianti mama yra liūdnos nuotaikos, išgyvena neigiamus jausmus, atkreiptų ir skirtų jai daugiau dėmesio. Jos nuomone, šiuo metu pagalba nėščiosioms dažnai nėra suteikiama laiku, o tai pandemijos nežinomybėje gali sukelti prieštaringus jausmus.
Kadangi jos sulaukė psichologinio palaikymo, sužinojo, kokia pagalba būtų jeigu jį augintų, pamačiusios vaiką savo rankose persigalvojo. Mūsų organizacijos vienas iš tikslų yra padėti tai moteriai pirmuosius kelis metus jį auginti, parūpinti vaikui visko, ko jam reikia - vežimėlį, sauskelnių, lovytę. Kartais ir finansinę pagalbą teikiame, dažniausiai - psichologinę, socialinę. Kai moteris pamato, kad ir ji kažkam rūpi, ir jos vaikas rūpi, yra daugiau drąsos ir noro išsaugoti tą vaikelį“.
Pogimdyminė depresija
Depresijos simptomus po gimdymo patiriančių moterų skaičius išlieka stabilus tarp 22-24 proc. nuo pat 2020-ųjų metų, o dėl gimdymo patirto potrauminio streso lygis net išaugo: 2020 m. jis siekė 3 proc., 2021 ir 2022 m. - po 1 proc., o 2023 m. - net 5 proc.
- Nesibaigiantis intensyvus liūdesys bei tuštumos jausmas
- Interesų bei malonumo jausmo praradimas
- Užsisklendimas savyje, vengimas bendrauti net su pačiais artimiausiais žmonėmis
- Nuolat besitęsiantis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas
- Nemiga arba padidėjęs mieguistumas
- Energijos, motyvacijos stoka ir nesibaigiantis nuovargis
- Verksmingumas
- Kūno svorio bei apetito pokyčiai (padidėjęs arba sumažėjęs)
- Kaltės ir nevisavertiškumo jausmas
- Dėmesio sutrikimai (sunkumas susikaupti)
- Sunkumai priimant sprendimus
- Įkyrios, gąsdinančios mintys apie baimę sužeisti, pakenkti kūdikiui ar susižeisti pačiai
- Nesidomėjimas, abejingumas kūdikio atžvilgiu
- Mintys apie savižudybę
Psichologinė pagalba
Psichikos sveikatos centruose padidintas pagalbos prieinamumas, įdarbinta pakankamai psichologų. „Pagalba sau“ portale patalpinta objektyvi, mokslu grįsta informaciją apie simptomus, pagalbos galimybes ir savęs įsivertinimo testas, kurį atlikus galima nuspręsti ar reikėtų kreiptis į specialistus.
Pagalbos galimybės ir organizacijos
- Pogimdyminės depresijos centras (pdcentras.lt)
- Krizinio nėštumo centras
- Psichikos sveikatos centrai
Statistika
Statistikos departamentas praneša, kad Lietuvoje 2022 metais buvo 22 154 gimdymai. Tai reiškia, kad pagal oficialią diagnozę pogimdymine depresija serga vos 0,18 proc. gimdyvių.
2018 metais pogimdyminės depresijos diagnozių registruota 30 žmonių, 2021 metais - 38 atvejai. Manome, kad didžioji dalis pogimdyminės depresijos atvejų pasislepia po įprastos depresijos diagnoze“, - lrytas.lt informavo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
Štai lentelė, iliustruojanti pogimdyminės depresijos atvejų statistiką Lietuvoje:
| Metai | Pogimdyminės depresijos atvejų skaičius |
|---|---|
| 2018 | 30 |
| 2021 | 38 |
| 2022 | 41 |
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaiko gimdymo atostogos: viskas, ką reikia žinoti apie išmokas ir trukmę
- Sodra nėštumo ir gimdymo atostogos: išmokos ir tvarka
- Neįtikėtini Būdai Sustabdyti Plaukų Slinkimą Po Gimdymo – Veikia Išbandyti!
- Ar moteris gali išvežti vaiką į užsienį be tėvo sutikimo Lietuvoje? Sužinokite svarbiausius teisės niuansus!
- Ar Kiaušiniai Turi Elektrolitų? Sužinokite Visą Tiesą Apie Kiaušinių Naudą Jūsų Sveikatai!