Šlapimo nelaikymas yra dažna lėtinėmis ligomis sergančių, dažniausiai slaugomų pacientų problema. Literatūros duomenimis, šlapimo nelaikymą patiria 15-30 proc. geriatrinių pacientų, 50 proc. jų yra slaugomi. Šlapimo nelaikymas priklauso tiek nuo lyties, tiek nuo amžinių pokyčių, turi daug priežasčių ir rizikos veiksnių, tačiau moterims šis sutrikimas būdingas perpus dažniau nei vyrams.
Šlapimo Nelaikymo Įtaka Sveikatai, Rizikos Veiksniai Ir Priežastys
Šlapimo nelaikymo sutrikimai neturi įtakos mirtingumui, tačiau turi didelę įtaką gyvenimo kokybei ir sveikatai. Pacientams didėja rizika susirgti depresija, nerimo sutrikimais ir pajusti socialinę atskirtį. Labai pablogėja ir gyvenimo kokybė slaugymo ir palaikomojo gydymo įstaigose. Negydomas ir nekontroliuojamas šlapimo nelaikymas gali sukelti kitas sveikatos problemas - šlapimo takų infekcijas, odos barjero pažeidimus (grybelinę ar bakterinę infekciją), padidinti griuvimų riziką.
Svarbu įvertinti ir suprasti, kad šlapimo nelaikymas gali turėti daugiau negu vieną priežastį. Struktūriniai ir funkciniai šlapimo pūslės, šlapimtakių, šlaplės ir aplinkinių audinių sutrikimai gali turėti didelę įtaką šlapimo nelaikymui. Kai kuriais atvejais centrinės nervų sistemos (CNS) arba stuburo smegenų pažeidimai gali būti svarbiausias veiksnys, lemiantis šlapimo ir išmatų nelaikymą. Tokiais atvejais nelaikymas gali būti negrįžtamas, todėl reikėtų rekomenduoti tinkamas higienines šlapimą sugeriančias priemones.
Dažniausia moterų šlapimo nelaikymo fizinio krūvio metu priežastis yra susilpnėjęs dubens raumenų tonusas dėl pomenopauzinių hormonų pokyčių, gimdymo natūraliais takais, ginekologinių operacijų. Vyrams šlapimo nelaikymą dažniausiai sukelia vidinio sfinkterio nepakankamumas po radikaliosios prostatektomijos dėl prostatos vėžio ar prostatos hiperplazijos.
Literatūros duomenimis, nutukimas yra vienas svarbesnių rizikos veiksnių. Nutukusios moterys turi 3 kartus didesnę riziką patirti šlapimo nelaikymo sutrikimus, palyginti su tomis, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra normalus. Padidėjęs svoris yra siejamas su gliukozės toleravimo sutrikimais ir CD. 2009 metais Turkijoje atliktu tyrimu ieškota priklausomybės tarp sergančiųjų CD bei šlapimo nelaikymo. Gauti rezultatai įrodo, kad egzistuoja ryšys tarp šių dviejų patologijų. 41 proc. sergančių CD pacientų turėjo su šlapimo nelaikymu susijusių problemų.
Grįžtamosios priežastys dažnai yra apibendrinamos angliško žodžio akronimu (angl. DIAPPERS) - delyras, šlapimo takų infekcijos, atrofinis vaginitas arba uretritas, farmakologiniai preparatai, psichiatrinės ligos (depresija, elgesio sutrikimai), endokrinologinė patologija, ribotas mobilumas, obstipacijos.
Išmatų Nelaikymo Priežastys Ir Rizikos Veiksniai
Išmatų nelaikymą gali sukelti ne viena, o kelios priežastys. Įgimtosios ligos, tokios kaip spina bifida ir mielomeningocelė, gali pažeisti stuburo smegenis - išmatų nelaikymas gali būti negrįžtamas. Uždegiminės žarnyno ligos, operacijos (pvz., hemoroidektomija ir sfinkterotomija) turi įtakos išmatų nelaikymui, nes gali pažeisti vidinį sfinkterį.
Kitos priežastys, turinčios įtakos išmatų nelaikymui, yra CD, nors patofiziologinis mechanizmas nėra ištirtas, insultas, nugaros stuburo trauma ir degeneratyviniai nervų sistemos sutrikimai. Išvardytos būklės gali sutrikdyti tuštinimosi funkciją ir pojūtį. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tuos pacientus, kurie patys negali savimi pasirūpinti ir yra priklausomi nuo kitų.
Šlapimo Ir Išmatų Nelaikančių Pacientų Diagnostika
Pacientai, kurie turi šlapimo ar išmatų nelaikymo simptomų, turėtų būti nuosekliai ištirti, kad būtų galima diagnozuoti grįžtamąsias ir negrįžtamąsias nelaikymo priežastis. Simptomai gali pasireikšti labai skirtingai, priklausomai nuo to, koks šlapimo nelaikymo tipas ir laipsnis yra diagnozuotas. Pacientai, kuriems yra dirgliosios šlapimo pūslės sindromas, nespėja nueiti iki tualeto ir išsiskyrusio šlapimo kiekis yra didelis. Moterims, kurioms dažniausiai diagnozuojamas šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu, patiriant išorinę stimuliaciją (kosint ir čiaudint) dėl silpno dubens dugno raumenų tonuso išsiskiria nedidelis kiekis šlapimo. Vyrams dažniausias šlapimo nelaikymo tipas yra perpildytos šlapimo pūslės sindromas. Pacientams sunku šlapintis, silpnėja šlapimo srovė, jaučiamas nevisiško pasišlapinimo jausmas, nuolatinis šlapimo tekėjimas iš šlapimo pūslės, nikturija.
Norint teisingai diagnozuoti šlapimo nelaikymo tipą, reikia atkreipti dėmesį į paciento anamnezę, ypač į gretutines ligas (CD, vartojamus vaistus, neurologinius sutrikimus). Teisinga diagnozė yra labai svarbi, kad būtų parinktas tinkamas gydymas.
Vyresni nei 65 metų pacientai turi didesnę riziką sirgti daugiau negu viena liga, ypač CD, depresija ir šlapimo takų infekcija, todėl gali būti hospitalizuoti. Tokiais atvejais šlapimo nelaikymas gali būti laikinas (trumpesnis nei 6 mėnesių). Pastebėta, kad ir gydytojai, ir pacientai dažnai mano, kad šlapimo nelaikymas yra su amžiumi susijęs, negrįžtamas sutrikimas. Klaidingai yra diagnozuojamas negrįžtamas šlapimo nelaikymas arba susikoncentruojama į kitą gretutinę ligą, parenkamas netinkamas gydymas, o tai lemia blogesnę paciento gyvenimo kokybę. Yra įvairių nemedikamentinių gydymo ir diagnozavimo priemonių, kurios gali padėti diagnozuoti ir gydyti laikiną šlapimo nelaikymą (angl. akronimas DIAPPERS, šlapinimosi ir tuštinimosi dienoraščiai, kokybiškos šlapimą sugeriančios priemonės). Pacientas kiekvieną dieną gali žymėtis dienoraštyje šlapinimosi, tuštinimosi dažnį, kiek kartų, kokiomis situacijomis ir kiek kartų nekontroliuoja šlapimosi ar tuštinimosi.
Šlapimo Nelaikymo Tipai
Šlapimo nelaikymas dėl persipildžiusios šlapimo pūslės pasireiškia susilpnėjusia šlapimo srove ar šlapinimusi su pertraukomis, sunkumu pradėti šlapintis, nevisiško pasišlapinimo jausmu, šlapimo lašėjimu. Dažniausios priežastys yra mechaninė obstrukcija - prostatos padidėjimas, striktūra, akmenys, neoplazmos, autonominė neuropatija, anticholinerginio poveikio vaistai.
Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas pasireiškia dažnu šlapinimusi, skubiu šlapinimusi, nespėjama nueiti iki tualeto, iki 70 proc. pacientų išsivysto nikturija. Simptomai atsiranda dėl nenormalaus sensorinių impulso perdavimo arba padidėjusio motorinio atsako dėl acetilcholinu stimuliuojamų muskarinių šlapimo pūslės ląstelių receptorių. Dažnos šio šlapimo nelaikymo tipo priežastys yra CD, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga arba insultas.
Įtampos šlapimo nelaikymas pasireiškia tuomet, kai didėja intraabdominalinis slėgis - dažniausiai kosint, čiaudint, juokiantis ar atliekant fizinį krūvį. Pradžioje išsiskiria šlapimo lašeliai, progresuojant sutrikimui išsiskiria didesnis šlapimo kiekis. Šis sutrikimas dažniausiai pasireiškia moterims, kurioms dėl lytinių hormonų disbalanso, gimdymo susilpnėja dubens dugno raumenų tonusas. Kitos priežastys gali būti antsvoris, nutukimas, CD, farmakologiniai preparatai.
Funkcinis šlapimo nelaikymas pasireiškia esant normaliai šlapinimosi funkcijai. Dažniausiai pacientai dėl mąstymo proceso pažeidimo, judėjimo sutrikimo, nepritaikytos aplinkos nespėja pasiekti tualeto.
Mišriam šlapimo nelaikymo tipui būdingas kelių tipų derinys. Šį tipą sunku diagnozuoti ir parinkti tinkamą gydymą, todėl reikia kruopščiai išklausinėti pacientą, kaip dažnai ir kada pasireiškia šlapimo nelaikymo simptomai.
Neurogeninis šlapimo nelaikymo tipas išsivysto dėl smegenų kraujotakos sutrikimų, demencijos, Parkinsono ligos, delyro ar stuburo smegenų pažeidimo. Gali pasireikšti visų tipų šlapimo nelaikymas.
Pacientų, Nelaikančių Šlapimo Ir Išmatų, Priežiūra Ir Nemedikamentinis Gydymas
Minėjome, kad daugiau negu 50 proc. slaugomų ir palaikomojo gydymo pacientų nelaiko šlapimo arba išmatų ir daugiau negu 20 proc. serga CD. CD yra rizikos veiksnys tiek šlapimo, tiek išmatų nelaikymui išsivystyti, tačiau dažniausiai nelaikymo priežastys būna visai kitos - daugelis slaugomų ligonių nelaiko šlapimo ar išmatų dėl neurologinių sutrikimų ar turi funkcinį šlapimo sutrikimą, nors jų šlapinimosi ir tuštinimosi funkcija nėra pažeista. Dėl to svarbiausia yra paklausti paciento, su kokiomis problemomis jis susiduria, nes dauguma yra linkę slėpti išmatų ar šlapimo nelaikymo faktą.
Ir šlapimo, ir išmatų nelaikymo gydymas gali būti skirstomas į nemedikamentinį, medikamentinį ir chirurginį. Gydymo būdas yra parenkamas pagal amžių, sutrikimo tipą, priežastis, gretutines ligas, vartojamus farmakologinius preparatus. Remiantis moksline literatura, vyresniems pacientams rekomenduojamas pirmojo pasirinkimo gydymo būdas yra nemedikamentinis. Vyresni pacientai, vartojantys daugiau negu vieną farmakologį preparatą arba patiriantys operacines procedūras, turi didesnę mirtingumo riziką.
Todėl dubens dugno raumenų lavinimas, šlapinimo ir tuštinimosi įpročių formavimas yra pirmo pasirinkimo nemedikamentinis gydymas. Dubens raumenų dugno lavinimas (Kegelio pratimai) yra A laipsnio įrodymų rekomendacija. Kegelio pratimus reikia rekomenduoti atlikti kiekvieną dieną. Juos galima atlikti tiek gulinti, tiek sėdint ar stovint. Tinka pacientams, kurių mobilumas yra ribotas. Žinoma, pacientams, sergantiems kognityvinės funkcijos sutrikimais, šie pratimai netiks. Pratimai skirstomi į lėtus įtempimus, staigius raumenų sutraukimus ir išstūmimus. Pratimus reikėtų kartoti po 3-4 k./d. po 15-17 kartų.
Šlapinimosi ir tuštinimosi įpročių formavimas labai padeda pacientams, kurių kognityvinės funkcijos yra sutrikusios. Svarbu mokyti pacientą, kad tam tikrą valandą jis būtinai turi nueiti į tualetą pasišlapinti arba pasituštinti. Nikturiją galima pagerinti rekomenduojant dieną nešioti kompresines kojines, laikyti pakeltas galūnes ar skirti diuretikų mažomis dozėmis, kad sumažėtų edema galūnėse. Pacientui galima rekomenduoti mažiau gerti skysčių prieš einant miegoti, mažiau vartoti kofeino turinčių gėrimų. Nelaikantiems išmatų pacientams dėl viduriavimo rekomenduojama valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto. Pacientams, kurie patiria įtampos šlapimo nelaikymą, rekomenduojamas gyvenimo būdo koregavimas - svorio kontrolė, rūkymo nutraukimas, išgeriamų skysčių ribojimas iki 1,5 l/d. Sumažinus svorį, mažėja intraabdominalinis slėgis ir gerėja šlapimo kontrolė.
Norint pasiekti teigiamus nemedikamentinio gydymo rezultatus, būtina į gydymą įtraukti ne tik pacientą, bet ir jo artimuosius. Svarbu motyvuoti pacientą, mokyti jį, kad pats įsitrauktų į gydymo procesą. Ir gydytojui, ir pacientui svarbu suprasti, kad nemedikamentinis gydymas gali užtrukti ilgai, tačiau tokiu būdu padaroma mažesnė žala organizmui.
Diagnozavus šlapimo ar išmatų nelaikymą, rekomenduojama naudoti skysčius sugeriančias priemones. Tiek esant negrįžtamam, tiek laikinam šlapimo ar išmatų nelaikymui kokybiškos sauskelnės gali pagerinti paciento fizinę, socialinę ir psichinę gerovę. Pritaikius tinkamas priemones, pacientas gali nevaržomai užsiimti kasdiene veikla nejausdamas diskomforto. Priemonės yra parenkamos pagal paciento amžių, mobilumo galimybes, apsitarnavimo laipsnį, šlapimo ar išmatų nelaikymo laipsnį. Mobiliems pacientams galima rekomenduoti įklotus, sauskelnes-kelnaites. Pacientams, kuriems sunkiau judėti, negalintiems apsitarnauti, rekomenduojama naudoti sauskelnes, kurios gali būti anatominės arba juostinės.
Remiantis moksline literatūra, nekokybiškos ar netinkamai naudojamos (pvz., laiku nekeičiamos) šlapimą ir išmatas sugeriančios priemonės gali sukelti odos pažeidimus ar net šlapimo takų infekciją. Dėl netinkamai prižiūrėtos odos susidaro paraudimų, iššutimų ir pragulų. Dėl to svarbu naudoti odai tinkamas priemones, kad būtų galima išvengti odos pažeidimų. Galima rekomenduoti priemones, specialiai pritaikytas prausimui, kurių nereikia nuplauti, odos drėkinimui ir apsaugai.
Šlapimo Nelaikymas Po Gimdymo
Pogimdyminis laikotarpis moterims yra jautrus ne vien dėl naujų pareigų, bet ir dėl galimų sveikatos sutrikimų. Po gimdymo, moters organizme vyksta ryškūs fiziologiniai pokyčiai, kurių metu moters organizmas grįžta į pirmykštę būklę iki nėštumo. Gimdyvių jaučiami simptomai ir sutrikimai gali būti įvairūs: skausmas ir diskomfortas tarpvietės srityje (negalėjimas sėdėti, laisvai keisti padėtį lovoje); chirurginės žaizdos tempimas, skausmingumas; gali sutrikti virškinimo/šalinimo veikla (atsirasti vidurių užkietėjimas, išmatų nelaikymas; taip pat moteriai gali sutrikti šlapinimasis ir atsirasti šlapimo nelaikymas ). Šlapimo nelaikymas pogimdyminiu laikotarpiu apibūdinamas, kaip nevalingas, dalinis arba visiškas šlapimo pūslės ištuštinimas.
Atlikti moksliniai tyrimai atskleidžia, kad maždaug 80 proc. nėščių moterų, tam tikru nėštumo laikotarpiu, šlapinasi dažniau. Taip pat, daugiau nei 50 proc. nėščiųjų trečiajame nėštumo trimestre (nuo 32 nėštumo savaitės) vargina šlapimo nelaikymas. Sisteminga literatūros apžvalga nurodo, kad bendras bet kokio tipo šlapimo nelaikymo paplitimas yra 32-36 proc. praėjus trims mėnesiams po gimdymo.
Yra įrodyta, kad nėštumas ir gimdymas padidina šlapimo nelaikymo riziką, dėl kompleksinių problemų. Pirmiausia, tai siejama su pakitusia organų padėtimi pilvo ertmėje nėštumo metu ir padidėjusiu spaudimu į šlapimo pūslę, dėl didėjančios ir spaudžiančios šlapimo pūslę gimdos. Kita priežastis, tai gimdos dugno spaudimas gimdymo metu, siekiant pastiprinti stangas gimdymo metu. Raumenys palaikantys šlapimo pūslę, gimdymo metu, gali būti sužaloti, naujagimiui slenkant gimdymo takais ir toks pažeidimas, vadinamas dubens dugno pažeidimu. Todėl manoma, kad moterims, gimdžiusioms natūraliais gimdymo takais yra didesnė tikimybė susidurti su šlapimo nelaikymo problema nei moterims, turėjusioms cezario pjūvio operaciją.
Kaip sau padėti?
- Šlapimą sugeriantys įklotai: šie įklotai yra skirtingų sugėrimo lygių ir rekomenduojami pagimdžiusioms moterims, nelaikančioms šlapimo. Jie yra diskretiški, atitinkantys kūno formas ir glaudžiai prie jo priglundantys, o lipnios juostelės juos pritvirtina prie apatinio trikotažo.
- Kėgelio pratimai (dubens dugno raumenų stiprinimas): rekomenduojama pradėti daryti šiuos pratimus dar prieš pastojant.
- Optimalaus svorio palaikymas: nurodoma, kad nutukimas taip pat gali būti susijęs su šlapimo nelaikymu.
- Vidurių užkietėjimo prevencija: ši problema gali sukelti spaudimą šlapimo pūslei ir šlaplei ir dėl to atsirasti šlapimo nelaikymas.
Nedidelis šlapimo nelaikymas yra dažnas nėštumo metu ir gali trukti kelias savaites po gimdymo. Tačiau moteris turėtų pasikalbėti su gydytoju, akušeriu ar slaugytoju, jei ji nerimauja arba tai tęsiasi praėjus 6 savaitėms po kūdikio gimimo.
Šlapimo nelaikymas pogimdyminiu laikotarpiu yra opi problema, apie kurią reikia kalbėti. Dažnai šlapimo nelaikymo problema sukelia depresiją, prislėgtumo jausmą, neviltį, nervingumą ir nevisavertiškumą. Pogimdyminiu laikotarpiu tai ypač siejasi su pogimdymine depresija, dėl organizmo hormoninių pokyčių ir pasikeitusio moters statuso. Ši problema paveikia moters gyvenimo ritmą ir kokybę: ne tik emocinę būseną, bet ir darbingumą, fizinę veiklą, sutrikdo santykius šeimoje, sumažina lytinį potraukį, moteris dažniau pasirenka socialinę atskirtį.
Kėgelio Gimnastika
Pratimai pasiteisina, jei moteris fiziškai aktyvi, stipri, iš prigimties sportiška bei neturi šalutinių sveikatos pablogėjimų, pvz., širdies ligų. Tačiau, jei šlapimo nelaikymas sparčiai progresuoja, ir moteris negali gyventi normalaus gyvenimo, nes vos pakyla, ir šlapimas varva, verčiau pasiryžti nedidelei operacijai.
Pasak gydytojos Irenos Kirilovos, esant pradinėms antrosios rūšies ligos stadijoms dar gali padėti fiziniai pratimai, kuriuos pasiūlė vokietis medikas Arnoldas Kėgelis. Tikslas - padėti moterims atsikratyti tokių rimtų problemų, kaip gimdos nusileidimas ar šlapimo nelaikymas kosint, čiaudint, juokiantis ir esant sunkiam fiziniam krūviui.
Šie pratimai aprašyti dar Kamasutroje. Senovės moterys juos atlikdavo, norėdamos tobulai įvaldyti meilės meną ir suteikti palaimą ne tik sau, bet ir partneriui. Kėgelio gimnastika, lavinanti gaktos-stuburgalio ir makšties raumenis, yra sudaryta iš trijų dalių:
Trys Kėgelio gimnastikos dalys:
- Lėti įtempimai: Reikia įtempti raumenis taip, kaip mes juos įtempiame norėdamos sustabdyti šlapimo ištekėjimą. Lėtai suskaičiuoti iki trijų. Atsipalaiduoti. Bus kiek sudėtingiau, įtempus raumenis, juos tokioje padėtyje išlaikyti 15-20 sek., o vėliau palengva atleisti. Pradedame nuo tolygaus „kilimo liftu“ - raumenis įtempiame tik truputėlį (1 aukštas), palaikome 3-5 sek., kylame toliau ir įtempiame raumenis šiek tiek stipriau (2 aukštas), palaikome. Taip tęsiame iki savo ribos - 4-7 „aukšto“. Žemyn leidžiamės lygiai taip pat palengva, porą sekundžių užtrukdamos kiekviename „aukšte“.
- Sutraukimai: Kaip galima greičiau įtempti ir atleisti raumenis.
- Išstūmimai: Patartina stangintis kaip gimdant.
Reikia pradėti treniruotis nuo dešimties lėtų įtempimų, dešimties sutraukimų ir dešimties išstūmimų po penkis kartus per dieną. Po savaitės padidinkite krūvį kiekvieną pratimą pailgindamos penkiais kartojimais ir taip kas savaitę kartojimų skaičių reikia didinti iki 30 kartų. Vėliau tęskite treniravimąsi atlikdamos bent po penkis pratimų rinkinius per dieną ir taip palaikydamos raumenų tonusą.
Atlikdamos pratimus, nepamirškite natūraliai ir tolygiai kvėpuoti. Kasdien padarykite 100-200 lėtų įtempimų.
Kėgelio gimnastika galima užsiimti kone bet kurioje vietoje - vairuojant automobilį, vaikštinėjant, žiūrint televizorių, sėdint prie stalo, gulint lovoje.
žymės:
Panašus:
- Vaiko gimdymo atostogos: viskas, ką reikia žinoti apie išmokas ir trukmę
- Sodra nėštumo ir gimdymo atostogos: išmokos ir tvarka
- Neįtikėtini Būdai Sustabdyti Plaukų Slinkimą Po Gimdymo – Veikia Išbandyti!
- Efektyviausi ir saugiausi plaukų šalinimo metodai nėštumo metu – ką verta žinoti?
- Beatrice Paskevičiūtės Įkvepianti Biografija: Nežinomi Faktai ir Karjeros Kelias