Svarbu, kad tik vaikeliui viskas būtų gerai“, - tai klasikinė mintis, ateinanti kiekvienai moteriai tuoj po gimdymo. Tačiau pirmą mėnesį po gimdymo gydytojai primygtinai prašo: pasirūpinkite ne tik vaikučiu, bet ir savimi. Net 45 dienas po gimdymo moteris oficialiai dar laikoma gimdyve.
Gimdos revizija po gimdymo
Skruostais teka džiaugsmo ašaros, tik ką gimęs vaikutis jau guli ant pilvo, tėtis tuoj nukirps virkštelę. Pakylėta akimirka, tačiau po jos dar laukia daug fiziologinių darbų. Nukirpus virkštelę gimsta placenta. Gydytojai kruopščiai ją apžiūri. Jei mato, kad placentoje trūksta kad ir mažiausių gabaliukų, kad ji ne vientisa, daroma vadinamoji gimdos revizija. Moteriai sukeliama bendroji trumpalaikė nejautra (pakanka ir 15 minučių), per tą laiką akušeris ginekologas kruopščiai apžiūri gimdą, išvalo likusius placentos gabalėlius.
„Kartais placenta būna taip stipriai priaugusi, kad neužgimsta pati. Tuomet irgi atliekame gimdos reviziją ir placentą atidaliname. Gimdos revizijos gana retos, mūsų ligoninėje atliekamos tik 5-7 procentams moterų“, - pasakojo akušeris ginekologas Kazimieras Kalvinskas. Jei atliekama gimdos revizija, gimdymas laikomas sudėtingesniu. Įprastai nėštumo ir gimdymo atostogos - tai 70 dienų iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo.
Priežiūra po gimdymo
Gimus placentai, akušeris ginekologas apžiūri moters gimdymo takus, stebi, ar nėra plyšimų. Tada pritaikius vietinę nejautrą plyšimai ir kirpimai (jei tokių būta) siuvami. Kadangi gimdymo metu moteris nukraujuoja, netenka daug skysčių, tuoj po gimdymo jai gali skirti lašelinę (lašinamas fiziologinis tirpalas, gliukozė, gimdai padedantys susitraukinėti preparatai). Jei moteris labai stipriai nukraujavo, skiriamas kraujo perpylimas, bet, pasak gydytojų, taip būna labai retai. Visą šį laiką gydytojai stebi, ar gerai traukiasi moters gimda.
Ji po gimdymo atsipalaiduoja, ir laikas nuo laiko srove išteka šiek tiek kraujo bei krešuliukų. Ledo pūslės ant moters pilvo dedamos tik tuomet, kai gimda traukiasi labai vangiai. Po gimdymo praėjus 2 valandoms moteris jau guli pogimdyminėje palatoje. Po kurio laiko ją aplanko gydytojas, seselė pamatuoja kraujospūdį, stebima, ar nekyla temperatūra. Pirmomis dienomis viskas svarbu - kaip moteris šlapinasi, kaip tuštinasi, kaip traukiasi gimda, kokios pasirodo išskyros, kaip gyja tarpvietė. Kiekvienai moteriai skiriama tokia priežiūra, kokios jai reikia.
Pavyzdžiui, net 1/3 moterų gimdant išlenda hemorojiniai mazgai (laimei, daugumai gimdyvių hemorojus yra praeinantis). Po gimdymo labai svarbus ir sunkus pirmasis pasituštinimas. Kai kurios moterys negali pasituštinti net kelias paras. Daug patarimų gauna ir tos, kurioms rūpi, kad gerai susitrauktų pilvas. Jei ligoninėje dirba kineziterapeutas, jo konsultacija tokiu atveju neįkainojama - moteris gali susižinoti, kokius pratimus atlikti namie, kad pilvas geriau trauktųsi. Patariama jau pirmą dieną po gimdymo pradėti nešioti specialų pilvą sutraukiantį ortopedinį korsetą-diržą.
Nors ligoninėje moteris po gimdymo praleidžia tik 3 dienas, jų pakanka šiek tiek sustiprėti ir gauti reikalingos informacijos. Daug kas priklauso nuo moters smalsumo.
Gimdos susitraukimas ir žindymas
Pasak akušerio ginekologo Kazimiero Kalvinsko, jautresnės nervų sistemos moterys po gimdymo jaučia, kaip susitraukinėja gimda, ypač maitindamos vaiką krūtimi. „Moterys sako, kad jaučia kažką panašaus į nestiprius sąrėmius. Skausmai praeina baigus maitinti. Jei gimda susitraukinėja skaudžiai, moteriai patariame pagulėti ant pilvo arba ant šono. Retai kuriai prireikia nuskausminamųjų vaistų“, - sakė ginekologas. Su kiekvienu gimdymu gimda susitraukinėja stipriau ir skaudžiau, tačiau tai nėra taisyklė. Gydytojai pastebėjo, kad gimdos susitraukinėjimo skausmai labiausiai priklauso nuo moters nervų sistemos stabilumo.
„Kaip nebūtų keista, gydytojo R. Šemetos mokyklėlę lankiusioms moterims visiškai neskauda. Pogimdyminiu periodu laikomos 6-8 savaitės po gimdymo. Pirmą parą po gimdymo ji sveria 1 kg, o po 6 savaičių ji būna tik 100 g svorio. „Pirmą parą po gimdymo gimdos aukštis būna maždaug iki bambos, moteris ją gali apsičiuopti uždėjusi ranką ant pilvo. Kasdien gimda traukiasi ir jos dugnas būna vis po 2 cm žemiau. Po 9 parų gimdos dugnas jau siekia sąvaržą (moteris dar gali užčiuopti gimdą sulig gaktos kaulu).
Kiaušintakiai, kiaušidės ir gimdos kaklelis po gimdymo
Kiaušintakiai savo pirmykštę padėtį atgauna po gimdymo praėjus vos 2-3 savaitėms. Tuo metu kiaušidėse pradeda bręsti folikulai, ir teoriškai moteris jau gali pastoti. Tačiau jei ji maitina krūtimi, gaminasi hormonas prolaktinas, kuris neleidžia folikulams sprogti ir moteriai pastoti. Pirmas valandas po gimdymo gimdos kaklelis būna atsivėręs tiek, kad telpa plaštaka - maždaug 10 cm. Kaklelio žiediniai raumenys po gimdymo pradeda sparčiai trauktis ir jau kitą parą po gimdymo kaklis būna taip susitraukęs, kad gali tilpti tik 2 pirštai. Po trijų parų telpa tik 1 pirštas.
Lochijos ir gimdos valymasis
Moterys sako, kad po gimdymo iš gimdos ilgai kraujuoja. Iš tikrųjų ji ne kraujuoja, o valosi. Po gimdymo iš gimdos teka išskyros, vadinamos lochijomis. 2-3 paras po gimdymo lochijos būna raudonos, nes jose dar daug kraujo (kraujuoja žaizda buvusioje placentos prisitvirtinimo vietoje). Po 3 parų išskyros pamažu šviesėja, tampa rausvos. Išskyros vis šviesėja ir maždaug 10 parą turėtų pasidaryti bespalvės ir bekvapės. Gimda visiškai išsivalo per 6-8 savaites. Tai laikas, kai jau galima pradėti lytinius santykius. Jei moteris nemaitina, tuo metu gali pasirodyti ir pirmosios mėnesinės.
Galimos komplikacijos po gimdymo
Paprastai po 3 parų mama su kūdikiu jau būna namuose. „Grįžusi iš gimdymo namo moteris gali pradėti karščiuoti. Taip gali būti dėl infekcijos, pavyzdžiui, gimdoje likus kad ir mažyčiam placentos gabalėliui. Kartais infekciją moteris jau nešioja, o po gimdymo, nusilpus imunitetui, infekcija išplinta. Ne paslaptis, kad kai kurios moterys namo parsiveža ir vadinamąją ligoninės infekciją. „Tačiau ligoninės infekcija „prikimba“ tik toms, kurių imuninė sistema labai nusilpusi. Kuo toliau, tuo mažiau moterų išsiveža ligoninės infekciją. Galbūt dėl to, kad išmoko laikytis asmeninės higienos, dažnai plauti rankas“, - sako akušeris-ginekologas Kazimieras Kalvinskas.
Gydytojų nuomone, ligoninės infekcijų sumažėjo ir todėl, kad dabar leidžiama šalia gimdyvės būti vyrui (ir net nakvoti ligoninėje). Pasak gydytojų, įvairūs prietarai apie neseniai pagimdžiusią moterį turi daug tiesos. Senovėje kaimuose sakydavo: „Mėnesį po gimdymo moteris viena koja grabe“. Jai neleisdavo skalbti vystyklų šaltu vandeniu, dirbti sunkių darbų. „Žinoma, toks posakis gerokai perdėtas, bet saugotis pirmąjį mėnesį būtinai reikia. Moteris turėtų pailsėti, nesušalti rankų ir kojų, sunkai nekilnoti, kad nenukraujuotų, išsimiegoti“, - sakė pašnekovai. Kitas prietaras - nesirodyti svetimiems, kad nenužiūrėtų, gydytojams irgi patinka.
Pirmasis susilietimas su kūdikiu ir žindymo svarba
Tuojau po gimdymo mezgasi stiprus ir nuolatinis psichologinis ryšys tarp motinos ir vaiko. Anksčiau buvusi įprasta tradicija gimusį vaiką tik iš tolo parodyti motinai, o kartu, reikštų, ir motiną - naujagimiui, yra grynai simbolinė. Naujagimis koncentruoja savo žvilgsnį ne toliau kaip pusė metro, todėl, supažindinant su mama, jį reikia padėti motinai ant krūtinės: leisti ją užuosti, išgirsti jos kvėpavimą, paliesti ranka jos odą, pamatyti jos akis ir paragauti savosios gyvybės šaltinio - motinos krūtų pieno. Visa tai užtrunka valandą dvi. Per oda prie odos kontaktą naujagimis stimuliuoja globėjišką motinos elgesį ir didina jos norą ir sugebėjimą žindyti. Išties, čia suveikia ne tik geri norai, bet ir hormonai. Ypač oksitocinas.
Priešpienis
Pirmojo susilietimo ir žindymo metu ant naujagimio odos ir į virškinimo traktą patenka normalių motinos mikroorganizmų, kurie yra nepatogeniški (nesukelia ligų). Jį dar vadina krekenomis. Savo išvaizda - gelsvesnis ir tirštesnis - priešpienis skiriasi nuo vėliau atsirandančio subrendusio, arba tikrojo, pieno. Priešpienis pripildo krūtų alveoles paskutinįjį nėštumo trimestrą ir išskiriamas kelias dienas po gimdymo. Net jeigu motina visą nėštumo laiką žindė kitą vaiką, jos pienas vis tiek pereis priešpienio stadiją kaip tik prieš naują gimdymą ir po jo. Tai lemia gimdymo hormonai. Priešpienis labai gerai atitinka specifinius naujagimio poreikius.
Dėl imunoglobulinų ir įvairių kitų apsaugos faktorių gausos krekenas galima laikyti ne vien maistu, bet ir vaistu. Priešpienio imunoglobulinai padengia nesubrendusią naujagimio žarnyno gleivinę, taip saugodami nuo bakterijų, virusų, parazitų ir kitų patogeninių faktorių. Krekenos turi ir vidurius laisvinančių savybių, tuo padėdamos naujagimiui greičiau pašalinti iš žarnyno pirmąsias tamsias išmatas - mekonijų, kuriame susikaupia dėl perteklinio vaisiaus hemoglobino irimo atsipalaidavęs bilirubinas, ir taip išvengti naujagimių geltos.
Žindymo pozos
Kartais kūdikį tenka žindyti gulint ant nugaros, pavyzdžiui, tuojau pat po gimdymo (kol dar nepasišalino placenta) ar pirmąją parą po cezario pjūvio. Tuomet motinai padeda gimdymo skyriaus slaugytojos. Po galva pasikiškite pagalvę, tačiau vaikeliui verčiau gulėti lygioje vietoje. Visu kūneliu, ne tik veidu, jis turi būti priešais motiną: juk nepatogu valgyti, o ypač ryti, pasukus galvą į šoną? Nepatogu tai daryti ir palenkus galvą žemyn arba labai atsilošus. Taigi kūdikio galva ir kūnas turi būti vienoje linijoje, o veidas ir liemuo - vienoje plokštumoje. Glauskite kūdikį prie savęs, prilaikydama ranka. Kita lieka laisva, jeigu reiks, ja galėsite prilaikyti krūtį. Nespauskite vaiko galvelės, lenkdama ją pirmyn - kūdikiui tai nepatinka, jis pyks ir bandys išsivaduoti.
Kūdikėlio rankas išlaisvinkite iš vystyklų ir pirštinių, kad jis galėtų liesti mamytę. Šis oda prie odos kontaktas skatina ne tik pieno tekėjimą iš krūties, bet ir švelnius motinos jausmus, kūdikio psichomotorinį (proto ir judesių) vystymąsi. Išvis geriausia, kai nuogas kūdikis liečiasi prie motinos visu kūneliu. Kol vaikas dar susičiaupęs, „nutaikykite“ jį taip, kad nosies galas būtų priešais spenelį. Mat tuomet, kai glausite prie krūties, vaikas išsižiodamas truputį atloš galvą ir spenelis pateks į viršutinę burnos dalį, leisdamas po savimi palįsti liežuviui. Pažįstamas mamos ir pieno kvapas paskatins kūdikį ieškoti. Nespauskite krūties pirštais ir ypač venkite vadinamųjų „žirklių“, kai ji, tarsi cigaretė, sugnybiama tarp smiliaus ir didžiojo. Taip užspaudžiami latakėliai ir trukdoma pienui tekėti, o jei pirštai nuslysta per arti spenelio, kūdikis negali apžioti pakankamai daug krūties. Didelę ir minkštą krūtį galima delnu prilaikyti iš apačios.
Labai svarbus yra dar vienas, subjektyvus, kūdikio gero priglaudimo požymis - gera motinos savijauta žindant. Spenelio skausmas maitinant kūdikį krūtimi yra ženklas motinai, jog kūdikis blogai prigludęs ir čiulpia tik spenelį, maigydamas ir trindamas jį tarp dantenų ir siurbdamas jo odą. Tokį žalojantį spenelio čiulpimą reikia kuo greičiau nutraukti ir glausti kūdikį prie krūties iš naujo. Tačiau spenelio iš burnos jėga traukti negalima, taip jis bus dar labiau traumuojamas.
Visos aukščiau išvardytos kūdikio gero priglaudimo prie krūties taisyklės galioja ir motinai, kuri žindo sėdėdama. Energingas kūdikis galbūt pavalgys ir greičiau, tačiau vidutiniškai žindymas tęsiasi 20-25 minutes, o lėtesnis, su pertraukomis žindąs vaikelis gali užtrukti ir ilgiau kaip pusvalandį. Taigi ir Jums teks šitiek laiko išsėdėti vienoje vietoje. Pasirinkite patogią, geriau žemesnę, su atrama nugarai, kėdę.
Yra keletas kūdikio laikymo būdų, kai žindoma sėdint. Tradicinis, labiausiai įprastas, yra pirmųjų mėnesių amžiaus kūdikio guldymas ant tos pačios kaip ir krūtis rankos, kai delnu prilaikomas užpakaliukas (kad kūdikėlis nenuslystų), o galva remiasi į dilbio viršutinę dalį. Labai maži, neišnešioti naujagimiai laikomi ant priešingos nei krūtis rankos, kai visas vaikelis sutelpa ant mamos dilbio ir ištiesto delno. Kūdikį galima laikyti ir kitaip, kai galva guli ant mamos delno, o liemuo - po pažastimi. Tai patogu žindant ūgtelėjusius dvynukus ar gydant pieno sąstovį apatinėje šoninėje krūties dalyje (čia jis kaip tik ir pasitaiko dažniausiai): vaikas žįsdamas smakru masažuoja krūtį, stumdamas pieną link spenelio.
Nepamirškite: kaip belaikytumėte kūdikį, pradėdama žindyti Jūs vaikelį kelkite prie krūties, o ne pati lenkitės prie jo. Todėl pravartu šalia turėti ką nors tinkamą pasikišti po ranka, ant kurios guli vaikas. Priglaustas prie krūties, kūdikis pirmiausia padaro keletą energingų trumpų judesių burna, taip sužadindamas oksitocino refleksą. Santykinai liesesnis, jau laukiantis ančiuose pradinis pienas teka gausiai, taigi ir kūdikis iš pradžių žinda nesustodamas, o paskui, riebesniam galiniam pienui iš krūties gelmių lėčiau atitekant, ir žindimo judesiai lėtėja, daugėja poilsio pertraukėlių. Jei gerai prigludęs, kūdikis gali žįsti krūtį tiek ilgai, kiek jam patinka. Pasisotinęs pats ją paleidžia. Kiekvieną maitinimą pradėkite iš kitos krūties. Jeigu vieną krūtį ilgokai žindęs kūdikis vis dar nesotus ir nerimsta, jį galima perkelti prie antrosios.
Atminkite - kūdikis visąlaik turi matyti motinos veidą ir jos akis, o Jūs negailėkite jam dėmesio: šypsena ir kalba. Jei maitinimas yra išties natūralus, kūdikis yra to proceso „dirigentas“. Ne laikrodis (tas prietaisas atsirado palyginti labai neseniai, o žindymo istorija skaičiuoja jau daug tūkstantmečių), ne gydytojas ir ne slaugytoja, ir ne mama yra gamtos įgalioti nuspręsti, kada reikia valgyti, o pats kūdikis.
žymės:
Panašus:
- Hemorojus po gimdymo: Sužinokite pagrindines priežastis, simptomus ir veiksmingiausius gydymo būdus!
- Vaiko gimdymo atostogos: viskas, ką reikia žinoti apie išmokas ir trukmę
- Sodra nėštumo ir gimdymo atostogos: išmokos ir tvarka
- Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrius: Sužinokite svarbiausią informaciją ir kaip tai gali padėti jūsų vaikui!
- Neįtikėtini Sveikinimai Gimtadienio Proga Tėčiui, Kuriuos Jis Pamils!