Kiaušinis, kaip gyvybės simbolis, nuo seno užima svarbią vietą įvairiose kultūrose. Dauguma senovės tautų tikėjo, kad pasaulis atsirado iš stebuklingo paukščio kiaušinio.
Tai rodo archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai. Vienas iš pirmųjų užrašų apie kosminį kiaušinį randamas senovės Egipto papiruse XVI-XI a.pr.m.e.
„Sarkofagų Tekstuose“ sakoma, kad pirmiausia buvo sukurtas kiaušinis. Pagal pelagiečių padavimą deivė Eurynomė, apvaisinta didžiulio žalčio Ofiono, pavirto balande ir padėjo Pasaulio Kiaušinį.
Egiptiečiai teigė, jog tai Motina Žąsis padėjo pirmąjį kosminį kiaušinį, sukurdama visą universumą. Induizme kosminį kiaušinį išperėjo dieviška paukštė. Iš auksinio kiaušinio gimė Brahma.
Faraonų laikų Egipte kiaušinis buvo Saulės dievo Ra simbolis. Šumerų mitologijoje kosminis kiaušinis įkūnijo pasaulio sukūrimą. Zoroastrizmas manė, kad dangaus buvo sukurtas kaip metalinis šviečiantis kiaušinis.
Graikų mituose kiaušinis yra gyvenimo paslaptis, kūrimas, atgimimas. Ritualinėse Ozirio šventėse procesijos priekyje kartu su kitais šventais daiktais būtinai nešdavo kiaušinį.
Gyvenimas ir mirtis visada šalia. Todėl senovės Graikijoje ir Romoje kiaušinis buvo mirusiųjų maistas. Kiaušinius užkasdavo į kapus arba padėdavo ant jų. Estrukų ir net pirmųjų krikščionių kapuose randami margučiai arba papuošti moliniai jų pakaitalai.
Azijos ir Europos kultūroje kiaušinis - gydymo pagrindas ir gyvybės bei vaisingumo magijos sudedamoji dalis. Slavų žemėse per Vėlinių apeigas vėlės buvo kviečiamos prie ant kapų paruoštų valgių, kur būdavo ir margučių. Todėl pagal liaudies tradicijas pamatuose įmūrytas kiaušinis saugo namus nuo nelaimės, permestas per stogą - nuo gaisrų, o naminius paukščius nuo vanagų.
Krikščionybėje jis gali reikšti nekaltą prasidėjimą, taip pat atkūrimą, atgimimą, viltį. Velykiniu kiaušiniu, vadovaudamiesi homeopatine magija, patrindavo galvijų ir arklių stuburus, kad jie būtų tokie pat sveiki ir apvalūs, kaip kiaušinis. Vietovėse, kur buvo mažai vandens, užkasdavo per Kalėdas padėtą kiaušinį, - ir toje vietoje turėjo ištrykšti šaltinis. Susmulkintais lukštais lesindavo paukščius, kad gerai augtų, užkasdavo lysvėse, kad apsaugotų daržoves nuo kenkėjų.
Kiaušinių marginimo tradicijos
Taigi kada pradėta dažyti kiaušinius? Viena iš legendų šį paprotį sieja su Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus /121-180 m.pr.m.e./ vardu. Tą dieną, kai gimė Markas Aurelijus, višta išperėjo raudonais taškeliais išmargintą kiaušinį.
Žyniai tą išaiškinę kaip dievų ženklą, reiškiantį, jog berniuko laukia laiminga ateitis. Tarp romėnų atsirado paprotys dovanoti vienas kitam dažytą kiaušinį.
Kita legenda pasakoja, kad po Kristaus mirties septyni judėjai susirinko į puotą. Ant vaišių stalo buvo kepta višta ir kietai virti kiaušiniai. Puotos metu vienas iš susirinkusiųjų pasakė, kad Jėzus Kristus prisikels trečią dieną.
Namų šeimininkai tarė: „Jeigu jis prisikels, višta ant stalo atgis, o kiaušiniai taps raudoni“. Dar kita legenda teigia, kad Marija Velykų rytą laikiusi kiaušinį ir, mintyse išgyvendama savo sūnaus Kančią, ėmusi gailiai verkti.
Ašaros kritusios ant kiaušinio ir pavirtusios gražiausiu raštu. Tik staiga kiaušinis išslydęs iš jos rankos ir nuriedėjęs per visą Žemės rutulį.
Yra dar kitas aiškinimas: legenda pasakoja, kad Marija Magdalena, eidama ištepti Kristaus kūno aliejais, nešėsi pintinę kiaušinių. Atidengusi pintinę prie Kristaus kapo, Marija pamatė, kad kiaušiniai nusidažę gražiausiomis spalvomis.
Su Marijos Magdalenos vardu yra susijęs paprotys vieni kitiems teikti margučius. Kitur teigiama, kad Marija Magdalietė atėjo pas imperatorių Tiberijų pranešti apie Kristaus prisikėlimą. Pagal legendą, būtent ji padovanojo kiaušinį Romos imperatoriui Tiberijui /42 m. pr.m.e.-37 m.e.m./, sakydama: „Kristus prisikėlė“.
Lenkų legenda pasakoja paprotį dažyti kiaušinius Mergelei Marijai. Ji, norėdama pralinksminti kūdikį Jėzų, nudažė virtus kiaušinius skirtingomis spalvomis: raudona, geltona ir žalia.
Anglijos karaliaus Edvardo I /1239-1307/ sąskaitų knygoje užfiksuota, kad iždas 1290 m. išleido 18 pensų, už kuriuos buvo nudažyti ir padabinti auksu daugiau kaip 400 kiaušinių, skirtų kaip Velykų dovanos dvasiškiams ir patarnautojams. Tačiau seniausi dažyti ir brūkšniukais marginti kiaušiniai Europoje buvo rasti prie Vormso Vokietijoje, kasinėjant IV a.
XVII a. buvo pradėti gaminti dekoratyviniai margučiai iš stiklo ir porceliano. Garsiausius suvenyrinius margučius pagamino rusų auksakalys, juvelyras Peteris Karlas. Faberžė /1846-1920/.
Lietuvoje archeologai Gedimino kalno teritorijoje rado /gal ir atvežtinių/ akmens, kaulo ir molio kiaušinių. Tai rodo, kad Lietuvoje XIII a. jie jau turėjo būti žinomi. Pirmąją rašytinę žinią apie lietuviškus margučius 1549 m.
Lietuvoje margutis iš pradžių neturėjo nieko bendro su krikščionybe bei religinėmis apeigomis. Jis buvo laikomas, kaip ir kitose tautose, pavasario pradžios, gyvybės ženklu.
Lietuvių sakmėse pasakojama pasaulį atsiradus iš milžiniškos anties kiaušinio. Ta antis Mėnulyje ant akmens susisukusi gūžtą, sudėjusi didžiulį kiaušinį ir ruošėsi perėti. Tačiau labai užsinorėjusi lesti ir išskridusi ieškoti maisto.
Tuo metu užėjęs smarkus lietus ir permerkęs lizdą. Kiaušinis iškritęs iš lizdo, atsimušęs į debesis ir perskilęs į tris dalis. Iš trynio atsiradusi žemė, iš baltymo - vandenys, iš lukšto - dangus su žvaigždėmis.
Senovėje lietuviai du kartus per metus dažydavo kiaušinius - per Jurgines /jurgaičiai/ ir Velykas /velykaičiai/. Vakarų Lietuvoje būdavo tikima, jog tuos kiaušinius atnešę kiškiai. Kai pavasarį virš miškų nutįsdavo rūko šydas, žmonės vaikams aiškindavę, jog ten kiškiai kiaušinius verda.
Manoma, jog XVI a. visoje Lietuvoje išpuošti kiaušiniai tikdavo dovanoti svečiams arba kaip „kiškio pyragas“ vaikams. Moliniai ar mediniai margučių pakaitalai buvo mėgiamas vaikų žaislas.
Konservuotais margučiais valstiečiai padabindavo gyvenamąsias patalpas. Žiemą jų pridėdavo tarp dvigubų langų, ant lentynų ar stalo. Sugalvota įvairių žaidimų su jais: muščiai, ridinėjimas, pasikeitimas, dovanos.
Žaidimai su margučiais sutinkami pas daugelį tautų. Lietuvoje jie greičiausiai išplito tik XIX a. Lietuviški margučiai pasižymi ne tik spalvomis, bet ir raštais. Senieji raštai buvo nesudėtingi, geometriški, sudaryti iš lankelių, taškučių ir jų derinių.
Vėliau pradėti naudoti augaliniai ženklai: eglutės, rūtelės, tulpės, katpėdėlės ir kt. Šie simboliai ypač buvo paplitę XIX a. Tarpukario margučiuose dažnai atsispindėdavo patriotiniai motyvai: Gedimino pilis, Gedimino stulpai, Vytis ir t.t.
Seniau žmonės manė, kad pradaužus kiaušinį išleidžiama pavasario gyvybė. Margučių ridenimo tradicija neatsirado šiaip.
Faberžė Kiaušinių Istorija
Būtent tada Rusijos imperatoriškosios šeimos juvelyras P.C.Faberge sukūrė pirmąjį juvelyrinį kiaušinį. „Faberge“ kompanijos istorijoje auksu įrašyti 1885 metai.
Tai buvo caro Aleksandro III velykinė staigmena žmonai Marijai Fiodorovnai ir... ilgametės „Faberge“ kiaušinių dovanojimo tradicijos pradžia. Istorija byloja, kad ši caro Aleksandro III dovanos idėja nebuvo originali - neva panašų juvelyrinį kiaušinį 1879 metais jis nusižiūrėjo Kopenhagoje vykusioje parodoje.
Minėto kiaušinio lukštas buvo pagamintas iš dramblio kaulo, trynys - iš gryno aukso, o viduje tupėjo vištelė su miniatiūrine karūnėle ir briliantu inkrustuotu žiedeliu. Dirbinys priklausė danų karališkajai šeimai.
Užduotis buvo ypatinga, nes kiekvienas kiaušinis turėjo būti unikalus ir nustebinti caro sutuoktinę Mariją Fiodorovną. Nuo 1885 iki 1916 metų „Faberge“ firma pagal imperatoriaus pageidavimus sukūrė 50 vėliau legendiniais tapusių juvelyrinių kiaušinių.
Beje, nuo 1895-ųjų, kai soste jau buvo Nikolajus II, ši tradicija nenutrūko. Iš viso rūmų juvelyras Peteris Carlas Faberge yra sukūręs maždaug 50 kiaušinių. Kiaušinių tradiciją carų šeimoje 1885 metais pradėjo Aleksandras III, pirmasis Šv. Didžiąją dalį šios kolekcijos bolševikai pardavė užsienyje, norėdami surinkti pinigų po Spalio revoliucijos.
Pirmasis imperatoriškas kiaušinis buvo padengtas balta emale, jo viduje patupdyta auksinė vištelė, kurioje dar tilpo miniatiūrinė imperatoriaus karūnos kopija ir iš rubino sukurtas kiaušinio formos pakabutis. Imperatorienė Marija šia dovana buvo labai sužavėta, todėl Aleksandras III juvelyrą P. Faberžė paskyrė būti specialiu karališkosios šeimos auksakaliu ir įpareigojo pagaminti dar vieną kiaušinį kitiems metams.
Vėliau caras Aleksandras III juvelyrui P. Faberžė suteikė absoliučią laisvę kuriant karališkųjų kiaušinių dizainą. Kiaušinių dizainas tapo sudėtingesnis ir prašmatnesnis. Po Aleksandro III mirties „Fabergé” kiaušinių gamyba nenutrūko - 1894 metų lapkričio 1d. Karališkųjų „Fabergé“ kolekcijos kiaušinių gamyba vyko 32 metus - kasmet jų buvo pagaminama po kelis, tačiau 1904-1905 metais, Rusijos-Japonijos karo metu, kiaušinių gamyba buvo laikinai sustabdyta.
Prasidėjus Rusijos revoliucijai 1917m. imperatorius Nikolajus II atsisakė savo sosto. Dėl šios priežasties 1918 metų rudenį „Fabergé“ kiaušinius, o taip pat ir visą kitą caro šeimos turtą, ištiko liūdna lemtis - juos pasisavino bolševikai.
Kiaušiniai atsidūrė Kremliaus rūsyje ir kurį laiką ten dūlėjo tamsiose dėžėse. Vėliau jie buvo išbarstyti po įvairius užsienio aukcionus. Tarp 1930-1933 metų imperatoriškieji juvelyriniai „Fabergé“ kiaušiniai buvo išbarstyti po visą pasaulį. Tada jais pradėjo domėtis įvairūs turtingi meno dirbinių kolekcininkai.
Ypač aistringas „Fabergé“ gerbėjas buvo multimilijardierius žurnalo „Forbes“ leidėjas Malcolmas Forbesas. Jis buvo sukaupęs didžiausią privačią „Fabergé“ dirbinių kolekciją. Iš viso devynis kiaušinius įsigijęs M. Forbesas savo kolekciją eksponavo Niujorke, tačiau 2004 metais M. Forbeso turto paveldėtojai šią kolekciją nusprendė parduoti „Sotheby’s“ aukcione.
Tačiau viešo aukciono ji nepasiekė, nes buvo nupirkta rusų oligarcho Viktoro Vekselbergo. Kiek tiksliai kainavo šie kiaušiniai - niekas nežino, tačiau 2013m. BBC Vekselbergas atskleidė, kad išleido daigiau nei 100mln. JAV dolerių šiai devynių „Fabergé“ kiaušinių kolekcijai įsigyti.
Ginčai Dėl Autentiškumo
Londono meno prekeivis ir kolekcininkas Andrejus Ružnikovas parašė atvirą laišką Ermitažo direktoriui, kuriame falsifikatais ir vulgariais naujadarais pavadino keletą daiktų, eksponuotų parodoje „Faberge - imperatoriškųjų rūmų juvelyras“.
Muziejus, užuot atsakęs, ar daiktai yra autentiški, pakvietė ekspertus pasakyti nuomonės. Ir garsiausi Rusijos bei Vakarų šalių „Faberge“ juvelyrikos namų tyrinėtojai pritarė abejonėms dėl autentiškumo eksponatų, kurių dalis susijusi su Konstantinu Gološčiapovu.
Žiniasklaida šį verslininką vadina Rusijos prezidento draugu. Parodoje eksponuota keletas unikalių ir, visų ekspertų nuomone, autentiškų „Faberge“ firmos kūrinių, tarp jų - 1902 m. Rothschildo kiaušinis su laikrodžiu.
A.Ružnikovas priminė, kad buvo pagaminama tiktai po vieną visų imperatoriškųjų kiaušinių egzempliorių, tačiau Ermitažo eksponatai kartoja jau originalais pripažintus kitų Rusijos muziejų eksponatus. Todėl, kolekcininko nuomone, yra rimtas pagrindas abejoti kai kurių parodos eksponatų autentiškumu.
Vienintelis Ermitaže demonstruotų dirbinių tikrumo šalininkas - dalies kiaušinių savininkas kolekcininkas Aleksandras Ivanovas. Jis yra privataus „Faberge“ muziejaus Vokietijos mieste Baden Badene steigėjas.
Autoritetai abejoja, kad „Sprendžiant iš nuotraukų ir paskelbtų aprašų, visi šioje parodoje eksponuoti vadinamieji naujai atrasti „Faberge“ imperatoriškieji velykiniai kiaušiniai iš Baden Badeno muziejaus - padirbiniai“, - sakė Geza von Habsburgas, vienas žinomiausių „Faberge“ namų specialistų.
Rimtų abejonių dėl kūrinių autentiškumo pareiškė ir vokiečių specialistas Alexanderis von Solodkoffas, „Faberge“ ekspertas ir monografijų apie rusų meną autorius, taip pat suomių tyrėja Ulla Tillander-Godenhielm, su imperatoriškaisiais rūmais bendravusio juvelyro Alexanderio Tillanderio proanūkė ir disertacijos apie carinės Rusijos apdovanojimų sistemą autorė.
Muziejaus vyriausiasis fondų saugotojas Michailas Generalovas BBC sakė, kad Ermitaže eksponuotą kareivio figūrą laiko kopija, beje, padaryta „taip gėdingai, kad dėl „Faberge“ jau darosi skaudu“.
| Kiaušinio Pavadinimas | Sukūrimo Metai | Ypatybės |
|---|---|---|
| Vištytė | 1885 | Pirmasis imperatoriškasis kiaušinis, padengtas balta emale, su auksine vištele viduje. |
| Vestuvių Jubiliejus | 1904 (abejotinas) | Ekspertų nuomone, galimai neautentiškas, neminimas istoriniuose dokumentuose. |
| Rothschildo Kiaušinis | 1902 | Unikalus kūrinys su laikrodžiu, vienas iš nedaugelio autentiškų eksponatų. |
Apibendrinant galima teigti, kad Faberžė kiaušiniai - tai ne tik juvelyrikos šedevrai, bet ir istorijos, legendų bei ginčų kupinas paveldas. Jų vertė slypi ne tik brangakmeniuose ir aukse, bet ir istorinėje bei kultūrinėje reikšmėje.
žymės:
Panašus:
- Pirmasis vaiko gimtadienis: kaip švęsti ir ką dovanoti?
- Kaip Išsirinkti Pirmąjį Kūdikio Šaukštelį: Patarimai ir Geriausi Variantai
- Pirmasis kūdikio maitinimas: svarbiausios rekomendacijos tėvams
- Atostogos vaikui prižiūrėti iki 3 metų: viskas, ką reikia žinoti
- Pasakos apie rudenį vaikams – magiškos istorijos spalvingam sezonui