Pilietybė yra neatskiriamas valstybės suvereniteto atributas ir svarbi demokratijos garantija, kuri numato kiekvieno šalies piliečio dalyvavimą valstybės valdyme, jo teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Piliečių ir valstybės ryšys yra abipusis: valstybė garantuoja savo piliečiams visas įstatymų nustatytas piliečių teises ir laisves su sąlyga, kad jie vykdys nustatytas piliečių pareigas. Pilietybės teisiniai santykiai atsiranda tada, kai žmogus tampa šalies piliečiu, ir tęsiasi tol, kol jis miršta ar netenka pilietybės.
Pilietybės Įrašymas į Gimimo Įrašą
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, vaiko gimimo įraše nurodoma svarbi informacija apie jo pilietybę. 12 straipsnis reglamentuoja, kad:
- Gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais.
- Vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę.
- Vaiko, kurio tėvai nežinomi, tautybė ir tėvų duomenys gimimo įraše neįrašomi, o vaiko vardas ir pavardė įrašomi valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu.
Gimimo Registracija Lietuvoje
Nors gimimas Lietuvoje automatiškai nesuteikia pilietybės, kiekvienas čia gimęs vaikas turi būti užregistruotas nepriklausomai nuo jo pilietybės. Gimimo registracija yra būtina, nes tai vienintelis būdas jūsų vaikui gauti asmens kodą Lietuvoje. Apie vaiko gimimą turite pranešti per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Kuo greičiau įregistruosite, tuo greičiau galėsite gauti su vaiko gimimu susijusias paslaugas ir išmokas. Kartu su vaiko gimimo registracija registruojamas jo vardas ir pavardė.
Kaip įregistruoti vaiko gimimą?
- Asmeniškai: Apsilankykite vietiniame civilinės metrikacijos biure.
- Internetu: Jei galite elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę (naudodamiesi internetine bankininkyste ar elektroniniu parašu), galite pateikti prašymą per Registrų centro Klientų savitarnos portalą (Gyventojų registro paslauga „Naujagimio, gimusio Lietuvoje, gimimo registravimas“).
Dokumentai, reikalingi gimimo registracijai:
- Tėvų tapatybę patvirtinantys dokumentai: Abu tėvai turi pateikti dokumentus, įrodančius jų tapatybę ir teisėtą gyvenamąją vietą Lietuvoje (pasus, leidimus gyventi ir kt.)
- Gimimo patvirtinimas: Sveikatos priežiūros įstaigos ar medicinos konsultacinės komisijos išduota pažyma, patvirtinanti gimimą ir gimimo laiką, jei duomenys nėra prieinami elektroninėje sveikatos paslaugų informacinėje sistemoje (gimimo liudijimas)
- Jei vaikas gimė ne santuokoje - tėvystės pripažinimo pareiškimas
Jei tėvai yra susituokę, dokumentus gali pateikti bet kuris iš tėvų. Jei tėvai nėra susituokę, abu turi būti dalyvauti registruojant gimimą.
Užsienyje gimusio vaiko gimimo įtraukimas į apskaitą Lietuvoje
Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu.
Vaiko gimimo liudijimas
Popieriniai gimimo liudijimai Lietuvoje nebėra išduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą patvirtinančio dokumento, jį užsisakyti galite civilinės metrikacijos skyriuje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą. Prisijungę prie savitarnos, viršutinėje meniu juostoje pasirinkite skiltį „Gyventojų registras“.
Pilietybės Įgijimo Būdai
Labiausiai paplitę pilietybės įgijimo būdai - filiacija (žmogaus gimimas šalies teritorijoje, vadinamoji žemės teisė, arba šalies piliečių šeimoje, vadinamoji kraujo teisė), natūralizacija (nuolatinis faktinis ryšys su valstybe, pvz., išgyvenus įstatymų nustatytą laikotarpį jos teritorijoje, sudarius santuoką su jos piliečiu, išmokus valstybinę kalbą), optacija (savanoriškas pilietybės pasirinkimas tarptautinės sutarties ar nacionalinių įstatymų nustatytais atvejais). Asmenims, kurie buvo praradę šalies pilietybę ir vėliau pareiškia norą ją atgauti, ji dažnai gali būti sugrąžinta pagal supaprastintą procedūrą (vadinamoji reintegracija). Pilietybė gali būti įgyta ir transfero būdu, kai pagal tarptautinę sutartį dalis valstybės teritorijos perleidžiama kitai valstybei ir šios teritorijos gyventojai gauna naują pilietybę vietoj ankstesnės.
Lietuvoje pilietybės teisinius santykius reglamentuoja Pilietybės įstatymas (2010, įsigaliojo 2011). 2004 05 01 Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos Respublikos piliečiai tapo ir Europos Sąjungos piliečiais.
Pilietybės Įgijimas Natūralizacijos Tvarka
Užsienietis, teisėtai nuolat pragyvenęs Lietuvoje pastaruosius 10 metų, gali kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka. Pilietybė užsieniečiui natūralizacijos tvarka gali būti suteikiama, jeigu asmuo:
- Pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje
- Prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje
- Išlaikė valstybinės kalbos egzaminą
- Išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą
- Turi teisėtą pragyvenimo šaltinį
- Yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju praranda tos valstybės pilietybę, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė
- Nėra Pilietybės įstatyme 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama
Reikalavimas išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą netaikomas:
- Asmenims, kuriems sukako 65 metai
- Asmenims, kuriems nustatytas 0-55 procentų darbingumo lygis
- Asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius
- Asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis
- Asmenims, turintiems sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų
Pirmiausia užsienietis laiko valstybinės kalbos egzaminą. Valstybinės kalbos egzaminą sudaro dvi dalys - testas ir pokalbis. Valstybinės kalbos mokėjimui taikoma pirmoji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija. Išlaikęs valstybinės kalbos egzaminą, užsienietis laiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Egzaminas laikomas raštu (testo forma). Dėl objektyvių priežasčių (pvz., neįgalumo) neįstengiantis laikyti egzaminus raštu asmuo gali laikyti egzaminus žodžiu. Išlaikius egzaminus per 5 darbo dienas išduodamas pažymėjimas. Egzaminų laikymo skaičius neribojamas.
Norėdamas tapti Lietuvos Respublikos piliečiu užsienietis turi pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymas (pildomas per MIGRIS)
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentai
- Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje
- Dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis pastaruosius 10 metų teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje
- Dokumentas, patvirtinantis, kad jis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį
- Dokumentai, patvirtinantys, kad jis išlaikė lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus
- Pažyma dėl (ne)teistumo iš valstybės (valstybių), kurioje (kuriose) asmuo gyveno
- Rašytinis pareiškimas, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės kai užsieniečiui bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė
Asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka turi būti išnagrinėti Pilietybės reikalų komisijoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Atkreipiame dėmesį, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo nagrinėjimas gali užtrukti 9 mėnesius.
Jei jūsų sutuoktinis (-ė) - lietuvis (-ė): Jei esate ištekėjusi už Lietuvos piliečio, galite kreiptis dėl pilietybės, jei:
- Su sutuoktiniu gyvenote Lietuvoje bent 7 metus
- Atitinkate nuolatinės gyvenamosios vietos, kalbos ir konstitucinių žinių reikalavimus
- Esate be pilietybės arba sutinkate atsisakyti dabartinės pilietybės
- Atitinkate visus kitus bendruosius tinkamumo kriterijus
Jei esate našlys (-ė), galite vis tiek atitikti reikalavimus, jei gyvenote Lietuvoje su lietuviu sutuoktiniu bent vienerius metus; pastaruosius penkerius metus gyvenote Lietuvoje ir atitinkate kitus gyvenamosios vietos, kalbos ir konstitucinius reikalavimus.
Pilietybės Įgijimas Supaprastinta Tvarka
Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję LR pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti LR pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje - jie nuolat gyvena. Tokiems asmenims netaikomi reikalavimai būti gyvenus Lietuvoje tam tikrą laikotarpį, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus.
Lietuvių kilmė įrodoma pateikiant dokumentus, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu. Patvirtinti, kad Jūs esate lietuvių kilmės asmuo gali lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas. Šis dokumentas suteiks Jums teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę arba galėsite kreiptis dėl leidimo nuolat arba laikinai (5 m.) gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas neturi galiojimo termino.
Norėdamas gauti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka užsienietis turi pateikti šiuos dokumentus:
- Prašymas (pildomas per MIGRIS)
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentas
- Lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentas
- Dokumentai, patvirtinantys vardo ar pavardės keitimą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti (lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo atveju, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo)
- Pažyma dėl (ne)teistumo
- Dokumentas, patvirtinantis, kad nesate kitos valstybės pilietis. Jei turite kitos valstybės pilietybę, turite pateikti rašytinį pareiškimą, kad atsisakysite turimos kitos valstybės pilietybės, kai Jums bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Lietuvos Pilietybės Netekimas
Jūs galite prarasti Lietuvos Respublikos pilietybę šiais atvejais:
- Atsisakymas: Savavališkai atsisakydamas Lietuvos pilietybės
- Kitos pilietybės įgijimas: Įgyjant kitos šalies pilietybę, išskyrus atvejus, nurodytus Pilietybės įstatyme
- Tarptautinės sutartys: Kaip numatyta tarptautinėse sutartyse, kuriose dalyvauja Lietuva
- Užsienio viešasis sektorius: Dirbant kitos šalies viešajame sektoriuje be leidimo iš Lietuvos vyriausybės
- Apgaulė: Įgyjant Lietuvos pilietybę per suklastotus dokumentus arba apgaulės būdu
- Dvigubos pilietybės reikalavimai: Jei turite dvigubą pilietybę ir iki 21 metų amžiaus nesate atsisakęs užsienio pilietybės, kaip nurodyta Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse
Pilietybės Atkūrimas
Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys (kurie nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės), turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje šalyje - jie nuolat gyvena. Šie asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai.
Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai:
- Asmenys, ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.: Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. - 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų
- Asmenys, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.: Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją
- Ištremtų iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ar išvykusių iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. asmenų palikuonys: Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis - iki 1940 m. birželio 15 d.
Pilietybės Koncepcijos Istorija
Pilietybės koncepcija atsirado 5 amžiuje prieš Kristų senovės Graikijoje. Miesto‑valstybės piliečiais buvo laikomi tik laisvieji vyrai, turintys žemės nuosavybę, tai yra tik mažesnė dalis jo gyventojų. Piliečių teisių neturėjo moterys, vaikai, užsieniečiai ir vergai. Piliečiai buvo lygūs prieš įstatymą, turėjo vienodas teises spręsti miesto‑valstybės reikalus dalyvaudami ir balsuodami tautos susirinkimuose ir viešosiose diskusijose (pvz., Agoroje senovės Atėnuose). Senovės Romoje pilietybė buvo įgyjama gimstant (kai abu vaiko tėvai buvo piliečiai) arba pagal įstatymą (pvz., suteikus pilietybę išlaisvintiems vergams). Nuo 212 po Kristaus visi laisvieji Romos imperijos gyventojai, neatsižvelgiant į jų kilmę, turėjo šalies pilietybę. Pilietis turėjo vardą, teisę dėvėti togą, balsuoti visuotiniuose susirinkimuose, sudaryti sutartis, tuoktis, pateikti apeliaciją žiaurios bausmės atveju, pareigą mokėti valstybinius mokesčius ir atlikti privalomąją karo tarnybą. Feodalizmo laikotarpiu pilietybės sąvoką pakeitė pavaldumas monarchui. Pilietybės koncepcija Europoje atgijo tik 16 amžiuje Flandrijos, Italijos, Prancūzijos miestuose. Asmenims, siekiantiems gauti miesto pilietybę, buvo keliami tam tikri reikalavimai (pvz., Venecijoje - gyventi mieste ne mažiau kaip 15 metų ir visą laiką mokėti mokesčius, kitur - išgyventi mieste 1 metus ir 1 naktį). Šiuolaikinė pilietybės samprata įsigalėjo tik 18 amžiaus pabaigoje-19 amžiuje, ypač dėl Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos revoliucijų poveikio.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Dviguba pilietybė tremtinių vaikams: ar įmanoma ir kaip ją gauti?
- Ar Vaikas Gali Turėti Dvigubą Pilietybę Lietuvoje? Viskas, Ką Reikia Žinoti!
- Kaip Gauti Lietuvos Pilietybę Vaikams Iš Skirtingų Tautybių Tėvų – Viskas, Ką Reikia Žinoti!
- Dvigubos pilietybės privalumai vaikams: ką svarbu žinoti kiekvienam tėvui?
- Vaikų bazė – Geriausios Kūdikių Prekės ir Patikimiausios Rekomendacijos
- Vienišos Mamos Lengvatos Lietuvoje: Išskirtinės Paramos Galimybės ir Žingsniai Pasinaudoti