Lietuva yra tarp daugelio pasaulio valstybių, kurios daugybinę pilietybę leidžia tik labai retais, išimtiniais atvejais. Paprastai tai itin išskirtinės situacijos arba situacijos, kai dvigubą pilietybę turintis asmuo yra vaikas ar jaunuolis, gimęs užsienyje ar mišrioje šeimoje.
Dvigubos pilietybės sąlygos Lietuvoje
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
- Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas.
- Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.
- Yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
- Yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis.
- Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę.
- Yra asmuo, įvaikintas LR piliečių (piliečio) iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs LR pilietybę.
- Yra asmuo - LR pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 m. įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę.
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis.
- Yra asmuo, kuris išsaugojo LR pilietybę arba kuriam LR pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
- Yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.
Lietuvos Respublikos piliečio, kartu turinčio ir kitos valstybės pilietybę, statusas Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu.
Dviguba pilietybė vaikams: Seimo LVŽS frakcijos nario R. Šarknicko pranešimas
Seimo LVŽS frakcijos nario R. Šarknicko pranešimas: „Vaikų (ne)diferencijavimas dvigubos pilietybės atžvilgiu, arba Panaikinti nelygybę „kitiems“ vaikams“2018 m. kovo 30 d. Visuomenėje nuolat prašoma, netgi reikalaujama, pripažinti ir neskirstyti vaikų, kurie yra gimę šeimoje, o kurie yra įvaikinti. Šiems vaikams turi būti suteiktos tokios pačios teisės, pareigos, sąlygos kaip ir kitiems vaikams.
Nors Lietuvos Respublikoje dviguba pilietybė yra negalima, tačiau įstatymai nustato tam tikras šio draudimo išimtis. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas reglamentuoja atvejus, kai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, asmuo gali turėti dvigubą pilietybę. Vienas tokių atvejų yra vaikas, kuris gimė mišrioje šeimoje (t. y. šeimoje, kurioje vienas tėvų turi Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitas - užsienio valstybės pilietybę) ir dėl to jis įgijo dvigubą pilietybę.
Remiantis Pilietybės įstatymo 7 str. 1 p. šis vaikas dvigubą pilietybę turi teisę išlaikyti visą gyvenimą, jeigu pats, savo noru, kurios nors vienos iš jų neatsisakys. To paties įstatymo 7 str. 6 ir 7 punktai nustato, kad tais atvejais, kai vaikas yra įvaikinamas ir dėl to įgyja dvigubą pilietybę, teisė į dvigubą pilietybę jam galioja tik iki jam sukaks 21 metai, o vėliau šis turės pasirinkti - Lietuvos ar kitos valstybės piliečiu jam būti.
Nepaisant visko, įstatyme nėra reglamentuojamas atvejis, kai vaiką įsivaikina jau minėta mišri šeima. Tokiais atvejais vaikui, įvaikinamam mišrios šeimos, yra taikomas 7 str. 7 p., o tai iš esmės yra ydingas teisės akto taikymas, kadangi, remiantis teisės nuostatų aiškinimo metodologija, minėtas punktas yra (privalo) būti taikomas išimtinai tik tais atvejais, kai vaiką įsivaikina kitos valstybės piliečiai arba vienas pilietis, bet ne mišri šeima, kurioje yra Lietuvos Respublikos pilietybę turintis asmuo.
Štai čia atsiskleidžia įstatyme vyraujantis teisinis neapibrėžtumas ir aiškumo principo trūkumas, taip pat susiduriama su situacija, kai mišrioje šeimoje gimusiam vaikui bei mišrios šeimos įvaikintam vaikui yra taikomi skirtingi standartai - pirmuoju atveju vaikas dvigubą pilietybę turės visą gyvenimą, antruoju, tai iš esmės irgi prilygintina gimimui, tik iki 21 metų.
Esant tokiam nelygiam reglamentavimui, 2018 m. sausio 25 d. pateikiau Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1639, kuriame siekiu papildyti Pilietybės įstatymo 7 str. nauja dvigubos pilietybės draudimo išimtimi, t. y. 11 punktu, kuris nustato, kad dvigubą pilietybę gali turėti asmuo, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki tol, kol jam sukako 18 metų, įvaikino Lietuvos Respublikos pilietis kartu su kitos valstybės piliečiu ir dėl to jis įgijo Lietuvos bei kitos valstybės pilietybę.
Tokiu projektu būtų suvienodintos mišrioje šeimoje gimusių ir mišrios šeimos įvaikintų vaikų teisės dvigubos pilietybės atžvilgiu. Įstatymo projektą svarstant Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje buvo nutarta, kad įstatymą reikia tobulinti dėl galimos Pilietybės įstatymo 7 str. punktų kolizijos.
Pilietybės įstatymo pataisos
Pilietybės įstatyme įtvirtinta, kad dvigubą pilietybę gali turėti asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.
Už tokį Pilietybės įstatymo pakeitimą ketvirtadienį balsavo 124 Seimo nariai vienbalsiai. Dviguba pilietybė vaikams išplėsta Seimo narių Antano Vinkaus ir Stasio Tumėno pasiūlymu.
Jie argumentavo norintys „eliminuoti šiuo metu galiojančias diskriminacines nuostatas išsaugoti Lietuvos pilietybę Lietuvoje gimusiems ir kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusiems vaikams lyginant su užsienyje gimusiais vaikais“.
Anot jų, pataisomis bus suvienodintos sąlygos išsaugoti Lietuvos pilietybę Lietuvos piliečio šeimoje užsienyje gimusių ir gimimu įgijusių dvigubą pilietybę vaikų, kurie gali išlaikyti dvigubą pilietybę, ir Lietuvoje gimusių bei kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusių vaikų.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje pažymėjo, kad parlamentarų A. Vinkaus ir S. Tumėno siūlymas „vertintinas nevienareikšmiškai“.
Seimo teisininkai pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Konstitucijoje yra įtvirtintas bendras draudimas turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, nors jis ir nėra absoliutus, leidžiamos tam tikros išimtys.
Pilietybės įstatymo pataisos, leidžiančios dvigubą pilietybę turėti užsienyje gimusiems LR piliečių vaikams, tačiau Lietuvoje gimusiems ir su tėvais išvykusiems - ne, sukėlė skandalingą precedentą, kai net toje pačioje šeimoje broliai ir seserys turi skirtingas teises.
Dabar Seimas žengė svarbų žingsnį, panaikinantį diskriminaciją tarp Lietuvoje ir už jos ribų gimusių piliečių vaikų.
R. „Vienbalsis Tautos atstovų Seime palaikymas šiai idėjai rodo, kad mes pagaliau suprantame, jog kiekvienas Lietuvos vaikas yra svarbus mūsų valstybei, kad reikia ne tik kalbomis, bet ir konkrečiais žingsniais ieškoti būdų, kad kuo daugiau mūsų tautiečių, migruojančių po platų pasaulį, išlaikytų tampriausią ryšį su Lietuvos valstybe - pilietybės ryšį.
Pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę
Anot „Glimstedt“ teisininkės Ksenijos Veličkienės, svarbu priminti, kad LR piliečiai, kurie įgijo kitos valstybės pilietybę, privalo apie tai informuoti LR Migracijos departamentą arba LR diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.
Pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę pilietis privalo pateikti per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. Nepranešimas raštu apie įgytą kitos valstybės pilietybę užtraukia baudą nuo 300 iki 850 EUR baudą.
Pabrėžtina, kad informuoti apie įgytą kitos valstybės pilietybę privalo visi LR piliečiai, nepaisant pilietybės įgijimo pagrindo ir to, ar jie apskritai turi teisę turėti dvigubą pilietybę ar ne.
Pilietybės netekimas
Jūs galite prarasti Lietuvos Respublikos pilietybę šiais atvejais:
- Atsisakymas: Savavališkai atsisakydamas Lietuvos pilietybės
- Kitos pilietybės įgijimas: Įgyjant kitos šalies pilietybę, išskyrus atvejus, nurodytus Pilietybės įstatyme
- Tarptautinės sutartys: Kaip numatyta tarptautinėse sutartyse, kuriose dalyvauja Lietuva
- Užsienio viešasis sektorius: Dirbant kitos šalies viešajame sektoriuje be leidimo iš Lietuvos vyriausybės
- Apgaulė: Įgyjant Lietuvos pilietybę per suklastotus dokumentus arba apgaulės būdu
- Dvigubos pilietybės reikalavimai: Jei turite dvigubą pilietybę ir iki 21 metų amžiaus nesate atsisakęs užsienio pilietybės, kaip nurodyta Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Dermatologo Patarimai: Kaip Atpažinti Ir Rūpintis Apgamais Vaikams
- Vaikiškos Nertos Kuprinytės: Geriausios Raštų ir Schemos Jūsų Kūrybai!