Petras Astravas gimė 1945 m. Ruškiškių kaime, Biržų rajone. 1973 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą. Nuo 1973 m. buvo jaunųjų dailininkų susivienijimo narė (1977 m.).
Lietuvos gobelenas: [albumas]. - Vilnius, 1983. - p.
Kiti Žymūs Biržų Krašto Žmonės
Biržų kraštas garsėja ne tik savo gamta, bet ir išskirtinėmis asmenybėmis, palikusiomis ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje. Šiame krašte gimė ir kūrė architektai, menininkai, muzikantai ir visuomenės veikėjai, kurių darbai ir pasiekimai verti didžiausio dėmesio.
Algirdas Alekna
Algirdas Alekna gimė 1941 m. balandžio 13 d. Paskevitiškio kaime, Biržų rajone. Mokėsi Biržų II vidurinėje mokykloje. Vaikystėje kūrė eiles, mėgo tapyti. 1957 m. Biržuose įsikūrus dailės studijai tapo jos lankytoju ir parodų dalyviu. Studijavo Kauno politechnikos institute, jo diplominis darbas įvertintas pirmojo laipsnio diplomu (1966 m.). Dirbo kolūkių projektavimo institutų architektų grupės vadovu Vilniuje, skaitė paskaitas Vilniaus inžinieriniame statybos institute (Gedimino technikos universitetas).
1974 m. už Nidoje pastatytą „Rūtos“ poilsio namų komplektą architektui skirtas antrojo laipsnio diplomas. A. Aleknos suprojektuoti momentiniai statiniai - Palangos vandens ir purvo gydyklos, Kauno Dariaus ir Girėno stadionas ir sporto salė ir daugelis kt. Už Kaišiadorių gyvenvietės pastatų rekonstravimą apdovanotas Valstybinio statybos reikalų komiteto garbės raštu.
1984 m. A. Alekna laimėjo Kernavės gyvenvietės ir aplinkinių piliakalnių sutvarkymo konkursą, apsigyveno Kernavėje ir savo gyvenimą paskyrė Kernavei. Domėjosi istorija, filosofija, didžiąją kūrybos dalį sudaro ekslibrisų kūryba ir jo darbai eksponuoti Indijoje, Kinijoje, Japonijoje, Italijoje, Sankt Peterburge, Krokuvoje.
Algirdas Alekna sukūrė 16 medalių ciklą „Lietuvos, Lenkijos ir Kernavės didieji valdovai“ ir penkių medalių komplektą, skirtą popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje penkmečiui. Architektas mirė 2003 m. rugsėjo 5 d.
Viltis Algutytė
Viltis Algutytė gimė 1968 m. liepos 10 d. Biržuose. 1985 m. baigė Vilniaus baleto mokyklą. Šoko Lietuvos operos baleto teatre (OBT). Vaidmenys teatre: Mari, Aurora (P. Čaikovskio „Spragtukas“ 1991, „Miegančioji gražuolė“1993), Žizel (A. C. Adamo „Žizel“ 1992). 1994 m. Algutytė Viltis šoko Olandijos teatruose (Ana „Žydrasis Dunojus, pagal J. Strausso muziką, Driadžių valdovė.
Petras Armonas
Petras Armonas gimė 1907 m. sausio 13 d. Manikūnuose, Pasvalio rajone. Mokėsi Biržuose. Baigė Klaipėdos muzikos mokyklą (violončelės klasę). Dirbo Lietuvos kariuomenės pulko kapelmeisteriu (1935-1937 m.), griežė Valstybės teatro orkestre, mokytojavo Šiaulių berniukų gimnazijoje ir muzikos mokykloje. Nuo 1942 m. iki 1944 m. P. Armonas dirigavo Šiaulių teatrui, pastatė 3 operetes, dirigavo simfoniniams orkestrams, surengė kamerinės muzikos koncertus.
1944 m. P. Armonas pasitraukė į Austriją. Vargonavo Golingo bažnyčioje, dirbo Mozarteumo simfoniniame orkestre. Vėliau apsigyveno Kemptene (Bavarijoje), griežė Lautenbeckerio styginiame kvartete, Miuncheno simfoniniame orkestre, vadovavo lietuviškajam chorui.
Nuo 1949 m. P. Armonas apsigyveno JAV. Vargonavo Ročesteryje Šv. Jurgio liet. Parapijoje, rengė koncertus. 1960-1964 m. gyveno Santa Barbaroje, griežė miesto simfoniniame orkestre. Nuo 1964 m. vargonavo Čikagoje Šv. Kryžiaus liet. Parapijoje, vadovavo ansambliui „Dainava“, įkūrė lietuvių styginį kvartetą, buvo JAV lietuvių dainų švenčių Čikagoje vyriausiuoju dirigentu. Paskutinieji gyvenimo metai praėjo Sent Pytersburge, kur sukūrė chorą. Mirė 1997 m. rugsėjo 21 d. Sent. Pytersburge (Floridoje). Perlaidotas 1998 m. sausio 10 d.
Eustachijus Aukštikalnis
Eustachijus Aukštikalnis gimė 1933 m. gegužės 4 d. Biržuose. Pradžios mokyklą baigė Biržuose, mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje, Panevėžio suaugusiųjų mokykloje. 1953 m. baigė Panevėžio dramos teatro studiją (Juozo Miltinio), vaidino Panevėžio dramos teatre ir dirbo „Panevėžio tiesos“ redakcijoje. 1966 m. baigė Maskvos kinematografijos instituto kino dokumentikos scenaristų bei redaktorių kursus.
E. Aukštikalnis sovietinės cenzūros metais (1958-1978 m.) dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje, tapo teatro ir kino skyriaus vedėju. Išėjęs iš darbo redakcijoje dirbo Lietuvos kino studijos dokumentinių filmų redaktoriumi, scenaristu ir aktoriumi.
E. Aukštikalnio sukurti scenarijai dokumentiniams filmams: „Ištikimybė“ (1967, rež. R. Verba), „Po svetimu dangum“ (1967, rež. P. Abukevičius), „Lietuviška Amerika“ (1970, rež. V. Starošas), „Aš - vargšas karalius“ (su S. Macaičiu, 1971, rež. H. Šablevičius), „Randas“ (1985, 1985, rež. R. Šilinis). Kartu su S. Macaičiu parašė „Kino kalendorių“ (1971 m.). Mirė 2008 m. birželio 13d. Vilniuje. Palaidotas Panevėžio Ramygalos g.
Albertas Vytautas Baika
Albertas Vytautas Baika gimė 1934 m. lapkričio 21 d. Biržuose. Mokėsi Vilniaus universitete pramoninės ekonomikos fakultete. 1964 m. baigė Lietuvos konservatorijos akordeono ir dirigavimo klases. 1958-1965 m. A. V. Baika dėstė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, o nuo 1965-2001 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 m. Lietuvos konservatorija). 1987 m. tapo menotyros kandidatu, o po 2 metų docentu.
Baikos A. V. mokslinė veikla - tyrė Lietuvos armonikų tipo instrumentus, kaimo armonikininkų muzikavimą, kūrinių melodikos ypatybes. Nuo 1978-1992 m. vadovavo Lietuvos konservatorijos akordeonų orkestrui. Baika A. V. parašė knygas ir vadovėlius: „Pradinių grojimo akordeonu įgūdžių formavimas vaikų muzikos mokykloje“(1977), „Armonikų tipo instrumentai Lietuvoje ir atlikimo metodikos klausimai“ (1984), „Akordeono mokykla“ (1985, 1998), „Kaimo armonikos“ (1994), „Akordeono kelias“ (2000), sudarė ir redagavo lietuvių kompozitorių kūrinių akordeonui 7 rinkinius (1976-1985) bei kaimo armonikininkų rinktinę „Muzika armonikoms“ (1998), A. Vitlipo pjesių 2 rinkinius (1992, 2002). Mirė 2022 m. lapkričio 20 d.
Daiva Bakšienė
Daiva Bakšienė gimė 1975 m. Biržuose. 1982-1993 m. mokėsi Biržų 1-oje vid. mokykloje. 1999 m. baigė architektūros bakalaurą, 2008 m. architektūros magistro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Dirbo architekte, ypatingų statybų vadove. 2011 m. įrašyta į rekomenduojamų statybos arbitrų sąrašą, 2013 m. - į teismo ekspertų sąrašą. 2012 m. D. Bakšienė baigė teisės studijas Vilniaus universitete, įgijo teisės magistro laipsnį. Dirbo konsultante ir teisininke Advokatų kontoroje. Nuo 2013 m. dirbo Lietuvos architektų rūmuose, buvo tarybos narė, vėliau pirmininkė (2019 m. atsistatydino).
Henrikas Algimantas Balčiūnas
Henrikas Algimantas Balčiūnas gimė 1943 m. birželio 13 d. Biržuose. Mokėsi Kauno politechnikos institute (1960-1968 m.). Balčiūnas H. A. dirbo Kauno radijo gamykloje Techninės estetikos biuro viršininku (1968-1971); Miestų statybos projektavimo institute (Kauno filiale) vyresn. architektu (1971-1973), grupės vadovu, sektoriaus viršininku (1974-1994), Kauno miesto buv. Lenino r. architektu (1973-1974); UAB „Kuoras“ architektu (1994); koncerne „SAF“ vyr. architekto pavaduotoju (1994-1996); UAB „Šeba“ architektu (1996); bendroje Lietuvos ir Vokietijos architektūros firmoje „Genezė“ architektu (nuo 1996).
Aldona Bartnikaitė-Benaitienė
Aldona Bartnikaitė-Benaitienė gimė 1942 m. kovo 25 d. Biržuose. 1949-1953 m. mokėsi Kupiškio pradinėje mokykloje, o nuo 1968-1974 m. Kupiškio vidurinėje mokykloje. 1974 m. baigė menotyros studijas Vilniaus dailės institute. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Kupiškio filialo mokslinė bendradarbė, vedėja, 1964-1969 m. ir 1988-1998 m. Kupiškio kultūros namų dailininkė, mokslinių archeologinių tyrinėjimų Kupiškio rajone viena iš organizatorių ir dalyvių (1978-1980 m. ištirta 10 objektų). Parašė scenarijų etnografiniam spektakliui „Vesėlios anoj šaly“, buvo dailininkė Kupiškio etnografinio liaudies teatro spektaklių „Senovinės kupiškėnų vestuvės“, „Šienpjovių daina“, jubiliejinių krašto švenčių dekoratorė. 1999 m. ir 2000 m. „Kupiškėnų kalendoriaus“ autorė. Mirė 2002 m. gruodžio 8 d.
Juozas Briedis
Juozas Briedis gimė 1912 m. rugsėjo 10 d. Nausėdžių kaime (Nemunėlio Radviliškio), Biržų rajone. 1930 m. baigė Jurbarko „Saulės“ gimnaziją. 1935 m. baigė Dotnuvos žemės ūkio akademiją. Dirbo agronomu Alytaus, Seinų, Ukmergės ir Biržų apskrityse. 1937-1938 m. dainavimo mokėsi Kauno muzikos mokykloje pas J. Būtėną, vėliau ir Bonos universitete pas E. Vasselį.
J. Briedis vadovavo daugeliui chorų ir vokalinių ansamblių Lietuvoje, pasitraukus į Vakarus - Vokietijoje, Austrijoje ir JAV. 1948 m. buvo suteiktas agronomijos daktaro mokslinis laipsnis. 1949-1952 m. vadovavo chorams ir vyrų oktetui Australijoje, buvo Lietuvių katalikų centro valdybos pirmininkas, rašė straipsnius į „Mūsų pastogė“. 1952 m. atvyko į Čikagą, kur konservatorijoje mokėsi harmonijos ir kompozicijos pas dr. L. Portą ir A. Jurgutį. Nuo 1960 m. vadovavo Maironio lituanistinės mokyklos vaikų chorui Lemonte (Ilinojaus valstija), sukūrė dainų poeto B. Brazdžionio eilių tekstais. 1978 m. Čikagos Jaunimo centre buvo surengtas J. Briedžio kūrinių koncertas. Mirė 1991 m. vasario 2 d.
Ingrida Burneikaitė
Ingrida Burneikaitė gimė 1973 m. birž. 6 d. Gulbinų kaime, Biržų rajone. Mokėsi Gulbinų pradinėje, Pabiržės vidurinėje mokyklose. 1992-1996 m. studijavo Lietuvos muzikos akademijoje. Nuo 1996 m. vaidina Šiaulių dramos teatre, 2004 m. pradėjo dirbti muzikos vadove Šiaulių YAMAHA muzikos mokykloje, kartu su vyru V. Kamrazeriu įkūrė vaikų studiją „Nieko tokio“.
„...Mano širdies meilė yra TEATRAS. Kiekvienas spektaklis man yra kaip pasimatymas, - laukiamas, abejojamas, nedrąsus, aistringas“, - sako pati aktorė. Šiaulių dramos teatre aktorė sukūrė daugiau nei 40 vaidmenų.
Vienas ryškiausių vaidmenų:
- Juodoji Stiurdesė (M. Michel „Varnų šokis“),
- Frida (L.Pirandello „Henrikas IV“),
- Snieguolė (pagal Br. Grimų pasaką „Snieguolė ir septyni nykštukai“),
- Verutė (S. Gedos „Inteligentiškas beprotnamis“),
- Agnė Skruzdėlienė (A. sruogos „Dobilėlis penkialapis“),
- Izolda Auksaplaukė, Izolda Baltarankė (J. Bedlerio „Tristanas ir Izolda“),
- Keti („Juozapas Šveikas pagal J. Hašeką“),
- Maša (A. Čechovo „Trys seserys“),
- Nora (H. Ibseno „Nora“) ir kt.
Vaidmenys filmuose (serialuose):
- „Kriminalinės istorijos‘ (1994-1998, rež. V. Valašinas),
- „Moterys meluoja geriau“ (2008-2017, rež. R. Banionis ir S. Račkys),
- „Naisių vasara. Sugrįžimas“ (2016, rež. R. Banionis ir S. Balandis),
- „Juodosios našlės“ (2016, S. Bartkus).
Apdovanojimai:
- 2001 m. Šiaulių miesto savivaldybės geriausios metų aktorės vardas ir premija;
- 2001 m. Banko „Snoras“ premija už geriausią antraplanį aktorės vaidmenį;
- 2003 m. Šiaulių apskrities viršininko administracijos padėka už nacionalinių kultūros vertybių propagavimą regione ir nuoširdų teatro meno turtinimą;
- 2004 m. AB spaustuvės „Titnagas“ padėka už Elės vaidmenį spektaklyje „Daktaras ir Mangaryta“;
- 2007 m. Banko „Snoras“ premija už geriausią sezono antraplanį aktorės vaidmenį;
- 2007 m. Kultūros ministerijos premijos ir atminimo ženklo „Auksinis scenos kryžius“ nominanto diplomas už geriausią 2006/2007 m. teatro sezono antraplanės aktorės vaidmenį („Princesė Turandot“, rež. A. Giniotis);
- 2008 m. Šiaulių miesto savivaldybės geriausios 2007 m. aktorės vardas ir premija;
- 2011 m. Kultūros ministerijos padėka už sukurtus brandžius vaidmenis ir pasiektą profesinį meistriškumą;
- 2018 m. „Ticketmarket“ premija kategorijoje nepagrindinis vaidmuo už Motinos Moters vaidmenį spektaklyje M. Walezak „Kasykla“ (rež...
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Petras Gražulis: Įdomiausia Biografija ir Politinės Karjeros Paslaptys
- Petras Didysis: Įspūdinga Biografija, Įvairūs Vaikai ir Nepamirštamas Palikimas
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Naujagimio Verksmas Naktimis: Pagrindinės Priežastys ir Efektyviausi Raminimo Būdai
- Vaiko Kambario Interjero Dizaino Idėjos, Kurios Skatina Augimą ir Kūrybiškumą