Ankstyvo Nėštumo Persileidimo Priežastys ir Išgyvenimas

Persileidimas yra nėštumo nutrūkimas iki 22 savaitės, kai vaisius sveria mažiau nei 500g. Persileidimas, įvykęs per pirmas 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju, o po 12 savaičių - vėlyvuoju. Apie 10-20 procentų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu.

Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Dažniausia ankstyvojo persileidimo priežastis yra įvairūs chromosominiai neatitikimai. Apvaisinimo metu, netaisyklingai susijungus kiaušialąstės ir spermatozoido DNR, įvyksta persileidimas. Ši priežastis lemia apie 50-60 proc. nėštumų nutrūkimų. Kitos priežastys būna daug retesnės, tai yra įvairios infekcijos, genetiniai sutrikimai, kraujo krešėjimo ligos, kitos ligos, žalingi įpročiai.

Įvairūs veiksniai padidina persileidimo riziką, įskaitant:

• Amžius: Būdamos 35 metų, turite apie 20 procentų riziką. 40 proc. persileidimai.
• Kaklelio problemos.
• Nelegalios narkotinės medžiagos.
• Rūkymas, alkoholio vartojimas ir neteisėtų narkotikų vartojimas. Rūkančios moterys turi didesnę persileidimo riziką nei nerūkančios. Narkotikų vartojimas taip pat padidina persileidimo riziką.
• Svoris.

Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad nauja priežastis gali būti nepakankamas kamieninių ląstelių kiekis vidiniame gimdos audinyje. Tyrėjai mano, kad toks audinys greičiau „sensta“ ir tai yra persileidimo priežastis. Kamieninių ląstelių į gimdą patenka su krauju iš kaulų čiulpų, vadinasi, jei būtų sustiprinta kamieninių ląstelių gamyba kauluose, būtų galima sustiprinti ir gimdos audinius.

Kiti galimi veiksniai:

• Vaisiaus vystymosi sutrikimai dėl chromosomų problemų.
• Infekcijos gimdoje. Tai taip pat vadinama sepsiniu persileidimu.
• Rūkymas, alkoholio vartojimas ir neteisėtų narkotikų vartojimas.
• Radiacija.

Simptomai ir Požymiai

Ligos esmė:

1. Kraujingos išskyros arba kraujavimas iš genitalijų.
2. Audinių gabalėliai pasišalinantys su krauju.

Diagnostika

Gydytojas diagnozuoja persileidimą tiksliai nustatęs nėštumo laiką, ginekologiškai ištyręs pacientę, ultragarsu įvertinęs vaisiaus būklę.

Ką Daryti Patyrus Persileidimą?

Moterys dažnai sustresuoja, kai pasirodo lašas kraujo, kviečia greitąją pagalbą. Bet ypač ankstyvame nėštume tos pagalbos, kad nėštumas būtų išsaugotas, neįmanoma suteikti. Todėl į ligoninę reikėtų vykti tuo atveju, jei išties yra labai gausus kraujavimas, stiprūs pilvo skausmai, kai yra grėsmė moters gyvybei. Jei yra nedidelis kraujavimas, reikėtų pasirodyti savo gydytojui, kad jis įvertintų, kas nutiko.

Persileidimo Tipai ir Gydymo Būdai

• Natūralus: dalis moterų apsisprendžia laukti, kol persileidimas įvyks savaime, ir embrionas pasišalins su krauju. Įprastai persileidimas gali trukti iki savaitės.
• Vaistais: kai kurios moterys nori vaistų, kurie pagreitina persileidimo procesą. Savaiminis persileidimas įvyksta per 6-8 valandas nuo vaistų pavartojimo, o nesivystantis embrionas gali pasišalinti arba greitai, arba per kelias savaites.
• Operacija (abrazija): kai kuriais atvejais moterims reikia atlikti gimdos kaklelio plėtimo ir nėštumo audinių išvalymo kiurete operaciją. Ji atliekama per makštį, naudojant bendrąją nejautrą, todėl nelieka randų. Iš esmės tai tokia pati procedūra, kaip kad abortas.

Emocinė Būklė Po Persileidimo

Persileidimo ir kūdikio netekties jausmą gali patirti bet kuri moteris. Paprastai nėščia moteris gana greitai užmezga ryšį su labai artimai su ja susieta naujo vaikelio gyvybe, tad staiga nutrūkus šiam ryšiui, netektis emociškai yra išgyvenama kaip artimojo mirtis ir gali paliesti ne tik mamą bet ir jos šeimos narius, artimuosius. Kuo intensyvesnį ryšį su vaikeliu moteris jaučia, tuo skaudesnis būna praradimo jausmas ir gedulo išgyvenimas.

Kiekvieną emociškai reikšmingą netektį žmogus išgyvena gedėdamas. Gedėjimas yra procesas, jo neįmanoma kažkaip dirbtinai pagreitinti. Pradžioje moteris ar abu tėvai patiria šoką, tuštumos pojūtį, atitrūkimą nuo realybės, negalėjimą patikėti tuo, kas įvyko, fakto neigimą, protestą. Sunku susikaupti, realiai vertinti situaciją ar priimti sprendimą. Tai sąstingio ir bejėgiškumo būsena, nors viduje išgyvenamos labai prieštaringos emocijos, kurios bet kada gali prasiveržti pykčiu ar kaltinimu, nukreiptu į gydytojus, neteisingą pasaulį, Dievą, save. Ši pirmoji, šoko ir nevilties, stadija yra labai sekinanti.

Paprastai ankstyvoji netektis būna apsunkinta aplinkinių, o neretai ir pačių artimiausiųjų nesupratimo, kurie mano, kad priežastis gedėti yra per menka. Tai verčia moterį užsidaryti, bijoti parodyti, bei vengti išreikšti savo išgyvenimus. Patyrus persileidimą ankstyvojoje stadijoje prie šios jausmų sumaišties dažniausiai prisideda dar ir stiprus kaltės jausmas: kodėl man, kur mano klaida, gal reikėjo elgtis kitaip? Iki smulkiausių detalių moteris analizuoja įvairias situacijas ir savo elgesį tarsi nevalingai ieškodama įkalčių. Tai labai kankinanti patirtis, todėl be kitų pagalbos moteriai labai sunku išeiti iš savigraužos būsenos.

Štai trys pagrindiniai gedėjimo etapai:

1. I etapas: Šokas ir Neviltis. Pradžioje moteris ar abu tėvai patiria šoką, tuštumos pojūtį, atitrūkimą nuo realybės, negalėjimą patikėti tuo, kas įvyko, fakto neigimą, protestą. Sunku susikaupti, realiai vertinti situaciją ar priimti sprendimą. Tai sąstingio ir bejėgiškumo būsena, nors viduje išgyvenamos labai prieštaringos emocijos, kurios bet kada gali prasiveržti pykčiu ar kaltinimu, nukreiptu į gydytojus, neteisingą pasaulį, Dievą, save. Ši pirmoji, šoko ir nevilties, stadija yra labai sekinanti.
2. II etapas: Ilgesys ir Prisiminimai. Tolimesnėje gedėjimo stadijoje išgyvenamas stiprus ilgesys, nuolat sugrįžtantys prisiminimai iš to laiko kai moteris dar laukėsi. Gyvenama tarsi nuolatinėje įvykio akivaizdoje, bet vis sugrįžtama į praeitį iki tos lemtingos dienos. Moteris daug galvoja apie vaikelį. Nors tų dviejų realybių - buvusios ir esamos - išgyvenimas kelia didelį skausmą, ji vis bando rasti priežastį, kaltininką savo aplinkoje arba kaltina save. Moteris tampa konfliktiška, jai būdingi kontrastingi jausmai: nuo pykčio iki apatijos. Tokiu būdu ji nesąmoningai grumiasi su vienatvės ir beprasmiškumo jausmu. Tai skausmingas vidinės atramos ieškojimo laikas, o tai yra labai svarbu, nes jo išgyvenimas padeda moteriai eiti į priekį. Šioje stadijoje moteriai taip pat gali prasidėti įvairūs psichofiziniai sutrikimai: nemiga, galvos skausmai, apetito bei širdies ritmo sutrikimai. Kai kurios moterys išgyvenamą beprasmybės jausmą bando kompensuoti mintimis apie naują pastojimą ir taip atrasti prasmę. Kitos, atvirkščiai, bijo net pagalvoti apie tokią galimybę.
3. III etapas: Susitaikymas. Dar vėlesnėje netekties įveikimo stadijoje moteris visiškai aiškiai suvokia praradimo tikrumą. Nebelieka iliuzijų. Ji tarsi kapituliuoja, pripažįsta, kad realybė yra tokia, kokia yra. Šiuo laikotarpiu ji gali patirti įvairias liguistas būsenas - bejėgiškumą, prislėgtumą, beprasmybės jausmą, bet kokio aktyvumo praradimą, stiprų norą izoliuotis, užsidaryti, neįsileisti kitų į savo vidinį, o neretai ir išorinį pasaulį. Gali pasireikšti depresijos požymiai, sustiprėti įvairūs psichofiziniai sutrikimai.

Kuo daugiau moteris gauna palaikymo ir supratimo šeimoje, tuo saugiau ji įveikia visas gedėjimo stadijas. Neretai reikalinga ir profesionalų pagalba, kurios dėka moteris po truputį ima atgauti gebėjimą matyti situaciją realiai, atsistato emociniai ryšiai ir santykiai su aplinkiniais. Moteris atranda naują santykį su negimusiu vaikeliu, kitaip išgyvena prisiminimus apie jį. Todėl labai svarbu nebėgti nuo skausmo, neužgniaužti jo savyje, bet jį išgyventi, išgedėti, išverkti, išsikalbėti, dalintis skausmu su kitais, kalbėtis apie tai su psichologu. Nuolatinis grįžimas prie sunkios patirties ir jos išsakymas padeda lengviau išgyventi skausmą ir nukeliauti į susitaikymą. Yra šeimų, kurios dalinasi savo išgyvenimais su kitomis, patyrusiomis vaikelio netekties skausmą, šeimomis. Taip pat gijimo procese labai svarbu suteikti vaikeliui vardą, prisiminti jį per gimtadienius.

Statistika: Persileidimo Tikimybė Pagal Amžių

Moters Amžius	Persileidimo Tikimybė
Iki 30 metų	Apie 20%
30-40 metų	Apie 25%
Virš 40 metų	Apie 50%

Kada Vėl Planuoti Nėštumą?

Yra įvairiausių rekomendacijų. Jokiu būdu nereikia laukti pusės metų ar metų. Reikia atsigauti fiziškai, psichologiškai ir galima vėl bandyti. Sulaukite pirmųjų mėnesinių ir vėl planuokite nėštumą. Mėnesinės yra atskaitos taškas, vertinant nėštumo komplikacijas, nesivystantį nėštumą, negimdinį nėštumą, todėl yra svarbu žinoti, kada jos buvo.

Patarimai, Kaip Sumažinti Persileidimo Riziką

• Svarbu planuoti nėštumą, laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti ligas.
• Apsigimimo profilaktikai patartina bent vieną mėnesį iki nėštumo ir pirmus tris nėštumo mėnesius naudoti folinę rūgštį.
• Nėštumo metu būtina atsikratyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, nepervargti, nedirbti kenksmingomis sąlygomis.
• Kasdien vartokite multivitaminus.
• Apribokite kofeino suvartojimą.

Jei kyla klausimų, visada teiraukitės savo gydytojo, kodėl rekomenduoja laukti būtent tiek. Po savaiminio persileidimo pastoti rekomenduojama pralaukus bent vieną mėnesinių ciklą.

žymės: #Nestumo

Panašus:

• Peršalimas nėštumo metu: kaip atpažinti simptomus ir greitai pasveikti
• Enterovirusinė infekcija vaikams – kaip atpažinti, efektyvus gydymas ir pavojingos komplikacijos
• Peršalimas nėštumo pradžioje: kaip atpažinti simptomus ir efektyviai gydyti
• Biuletenis Vaikui Sergant Motinai: Viskas, Ką Reikia Žinoti!
• Akių mankšta vaikams: kaip pagerinti regėjimą žaidžiant