Tikriausiai kiekvienas iš mūsų savo aplinkoje pažįstame bent vieną kūdikį, gimusį anksčiau numatyto termino. Tačiau dažnas mūsų nesusimąsto apie tai, ką išgyvena naujagimių tėvai, laikydami tokią trapią būtybę - „ankstuką“.
„Na, ir kas suprastų, kad anksčiau gimė?“, - stebisi aplinkiniai, žvelgdami į mažą būtybę, ropojančią kino teatro salės kilimu. Vos prieš metus ir tris mėnesius pasaulį išvydęs Dominykas kiek mažesnis nei jo bendraamžiai. Berniukas gimė trimis mėnesiais anksčiau, tačiau kaip ir kiti jis - smalsus ir vietoje nenustygstantis vaikas. Vaikas, kuris nepaisydamas savo trapumo, labai skuba kuo greičiau susipažinti su jį supančia aplinka. Dominyko mama Jolanta pasakoja visą laiką išlikusi drąsi ir neleidusi blogoms mintims užtemdyti vaikelio gimimo džiaugsmo. Po ankstyvo gimdymo apsišarvavusi kantrybe ir visą vasarą praleidusi ligoninėje, Jolanta pagaliau grįžo į namus su sveiku naujagimiu.
Lietuvoje kasmet apie du tūkstančiai arba maždaug 6 proc. visų naujagimių gimsta anksčiau laiko. Tad neišnešioti kūdikiai yra dažnas Lietuvos šeimas jaudinantis atvejis. Gera žinia ta, kad šiandien statistika, lyginant su 1993 metais, yra daug pozityvesnė. Tarkim, jei anksčiau Lietuvoje išgyvendavo tik 12 proc. neišnešiotų naujagimių, sveriančių nuo 500 iki 999 g, tai šiuo metu išgyvena net 66 proc. „Ankstukų“, sveriančių nuo 1 iki 1,5 kg, išgyvenimo rodiklis pakilo nuo 43 iki 97 proc.
Paramos Projektas „Ankstukas“
„Ankstukas“ - taip pozityviai pavadintas paramos projektas, skirtas padėti per anksti gimusiems kūdikiams ir jų šeimoms. Ši graži iniciatyva skirta tam, kad mažiausieji Lietuvos vaikai užaugtų greičiau, o šeima sulaukusi „ankstuko“ nesijaustų vieniša ir turėtų tvirtą užnugarį. Mat tinkama investicija, tiek šeimos, tiek gydytojų į „ankstuko“ sveikatą ir profesionali jo priežiūra kasmet išgelbsti šimtus anksčiau laiko gimusių kūdikių.
Antradienio popietę, pristatydamas projektą, kino ekrane debiutavo ko gero mažiausias ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio aktorius. Paramos projekto „Ankstukas“ pristatymo metu organizatoriai dalinosi gražios idėjos vizija. Už kūrybinį procesą atsakingas reklamos agentūros vadovas Andrius Verseckas pasakojo, jog vienas pagrindinių akcijos tikslų - keisti visuomenės požiūrį.
„Svarbu, kad tai netaptų eiliniu sezoniniu aukojimu siekiant surinkti tam tikrą pinigų sumą, o klestėtų ne vienerius metus kaip ilgalaikė akcija. Juk nėra ne laiku gimusių kūdikių. Tai vaikai, gimę anksčiau, tačiau ne be reikalo. Galbūt tam, kad pasiektų kažkokių didesnių tikslų“, - kalbėjo A. Verseckas.
Sukurtame filmuke pavaizduota tikra neišnešioto kūdikio istorija; tai dažnas už gyvybę kovojančios būtybės pavyzdys. Ekstremaliomis sąlygomis nufilmuotas klipas - Jono Šidlausko istorija. Nėra lengva suvokti, apie ką ši problema, kada pats su tuo nesusiduri.
Neišnešiotų Naujagimių Asociacija „Neišnešiotukas“
Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ pirmininkė Asta Speičytė-Radzevičienė prisimena savo kadaise taip sunkiai išgyventą patirtį: „Man taip pat teko susidurti su per anksti gimusio kūdikio problema. Gimęs trimis mėnesiais anksčiau mažylis svėrė lyg nepilnas cukraus pakelis, o dydžiu tilpo į delną. Tuo metu visai mano šeimai tai buvo didžiulis šokas. Medikų dėka Margaritos gyvybė buvo išgelbėta ir šiuo metu ji yra sveika. Tokioms šeimoms reikalinga pagalba: psichologinė, finansinė, moralinė, taip pat socialinė, bandant sėkmingai integruotis į visuomenę“.
Pozityvus projektas „Ankstukas“ siekia suteikti paramą šeimoms, sulaukusioms neišnešioto naujagimio, įsteigdami šeimos mokomąjį centrą. Pastarasis padėtų slaugyti neišnešiotus naujagimius, būtų tarsi moralinis ramstis šeimoms.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Neonatalogijos centro direktorė prof. Nijolė Drazdienė įsitikinusi, kad problema labai sena, tačiau kiekvienas atvejis yra skirtingas, savitas. Kaip iki galo neišnešiotai būtybei seksis irtis gyvenimo upe, priklauso ir nuo medikų, ir nuo šeimos: „Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie šios akcijos tam, kad tikslas būtų pasiektas, t.y. įkurtas „ankstukų“ šeimos mokymo centras. Atstovauju Lietuvos medikų bendruomenei ir galiu pasidalinti patirtimi: mes kiekvieną dieną matome, gydome, slaugome ir mylime daug „ankstukų“.
Lietuvoje per pastaruosius 20 metų ankstukai sudaro apie 5-6 proc. visų gimusių kūdikių. Ar jiems pavyks išgyventi priklauso nuo sveikatos sistemos, medikų, medicinos mokslo pažangos, technologijų, vaistų. Dar viena svarbi sistemos grandis yra pačios šeimos, susiduriančioms su šia problema.
Socialinio projekto metu, kuris truks lygiai du mėnesius, t.y. nuo rugsėjo 15 d. Kas laukia gimusio per anksti? Statistika skelbia, kad itin dažnai - mirtis ar sveikatos negalia. Tačiau gyvenimas rodo, kad neišnešioti naujagimiai gali siekti ir sportinių aukštumų, tapti čempionais, ir niekas iš aplinkinių gali net neįtarti, kad kadaise, ateidamas į šį pasaulį, šis žmogus grūmėsi su mirtimi.
Gyvybės Šansai ir Medicininė Pagalba
Klaipėdos universitetinės ligoninės Nėštumo patologijos skyriaus vedėjas Vytautas Rauba pasakojo, kad sulig kiekviena savaite, praleista motinos įsčiose, galimybės išgyventi išauga labai smarkiai. Pavyzdžiui, iš gimusių iki 24 savaitės miršta net 99 procentai, gimusių iki 26 savaitės - 95 procentai, gimę 28 savaitę išgyventi turi net 80 procentų tikimybę. Pasak V. Raubos, išnešiotų naujagimių mirtingumas nesiekia net vieno procento.
„Jei vaikas išgyveno gimęs iki 24 savaičių, toks atvejis laikomas stebuklu“, - sakė gydytojas. Jo teigimu, Lietuvoje jauniausias išgyvenęs naujagimis - 2000 metais Vilniuje 25 savaičių gimusi mergaitė.
V. Rauba aiškino, kad Lietuvoje gimdymas laikomas nuo 22 savaičių, iki to laiko tai vadinama persileidimu. Gydytojas atkreipė dėmesį, kad kitose šalyse ši riba skiriasi. Tarkim, Švedijoje - 28 savaitės.
Užsienio spauda skelbia, kad Jungtinės Karalystės etikos taryba dar 2006 metais priėjo prie išvados, kad 22 savaitę gimusiems kūdikiams turėtų būti leista mirti, kaip kūdikiams, gimusiems 23 savaitę ar anksčiau - Prancūzijoje ir Olandijoje.
„Mes visada stengiamės gyvybę išsaugoti, - sakė V. Rauba, - ar gimsta 20, ar 21 savaitę. Deja, tokie vaikai yra labai silpni, sprindžio dydžio. Padaro įkvėpimo judesį ir miršta“.
Tad jei kokia bioetikos komisija ir nurodys negaivinti, vis tiek gaivinsime, - kalbėjo gydytojas. - Kitas dalykas - jei naujagimis labai mažas, 22 savaičių, ir jei yra labai atkakliai gaivinamas, išgyvenęs jis paskui turi labai daug sveikatos problemų. Jam reikalinga slauga, turi negalią, reikalinga labai daug valstybės pagalbos. Gal todėl anglai ir nurodė ribą, kada leisti naujagimiui mirti.
V. Raubos teigimu, Lietuvoje neišnešiotų naujagimių gimsta apie 8 procentus, tai yra virš dviejų tūkstančių. Beje, kita portalo pašnekovė, Kauno klinikų Neonatologijos klinikos gydytoja neonatologė Ludmila Antanavičiūtė, „Vakarų Lietuvos medicinai“ nurodė beveik dukart didesnį procentą neišnešiotų naujagimių - 15 procentų. Esą toks yra visame pasaulyje.
V. Raubos tvirtinimu, neišnešioti naujagimiai, priklausomai nuo to, kokią nėštumo savaitę gimė, gali turėti įvairių sveikatos komplikacijų. Viena iš jų - pneumopatija, tai yra kvėpavimo nepakankamumas. Gydytojo teigimu, tai priklauso nuo to, kiek laiko naujagimiui buvo atliekamas dirbtinis kvėpavimas. Kitos sveikatos problemos: žarnyno, inkstų, širdies darbo sutrikimai.
„Neišnešioti naujagimiai būna labai neatsparūs infekcijoms, nes turi labai silpną imunitetą“, - sakė gydytojas.
Lietuvos Bioetikos Komiteto Pozicija
Lietuvos bioetikos komiteto vadovas Eugenijus Gefenas „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad mūsų šalies teisės aktai nenumato ribos, nuo kurios neišnešiotas naujagimis nebūtų gaivinamas, todėl Lietuvoje laikomasi nuostatos, kad bet kokio amžiaus naujagimis, turintis gyvybingumo požymių, būtų gaivinamas.
„Todėl 22 savaičių amžiaus riba, kuri taikoma registruojant naujagimius, nebūtų taikoma sprendžiant, ar gaivinti gyvybingumo požymius turintį mažesnį nei 22 savaičių naujagimį. Tai yra toks naujagimis būtų gaivinamas“, - pabrėžė E. Gefenas.
E. Gefeno teigimu, naujagimių gaivinimo taisyklėse numatyta, kad specialusis naujagimio gaivinimas nutraukiamas, kai tinkamai atliekant visus gaivinimo veiksmus ne mažiau kaip 10 minučių nepavyksta atkurti širdies veiklos ir spontaninio kvėpavimo.
Bioetikos komiteto vadovas nurodė, kad gaivinimas galėtų būti nepradedamas arba nutraukiamas remiantis Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymu, kai išryškėja neabejotini mirties požymiai.
Neišnešiotų Naujagimių Tėvų Vienybė
Prieš kelis mėnesius įsikūrusios Neišnešiotų naujagimių asociacijos (NNA) pirmininkė Asta Radzevičienė nemato jokios problemos dėl nustatytos gimimo ribos. Pati auginanti ketverių metų dukrelę, gimusią 26 savaičių ir nesvėrusią nė kilogramo (960 g), moteris pasitiki medikais: „Lietuvoje 22 savaičių gimęs naujagimis laikomas Lietuvos piliečiu. Manau, ta riba nustatoma, remiantis visais moksliniais straipsniais. Turbūt Lietuvoje jauniausias gimęs ir išgyvenęs naujagimis yra būtent tokio amžiaus. Pasaulyje, žinau, kad yra išgyvenęs ir 19 savaičių vaikas“.
Asociacijos pirmininkė pasakojo, kad NNA siekia atsakyti į klausimus, kaip išnešioti sveiką kūdikį (A. Radzevičienė sakė negirdėjusi, kad Lietuvoje būtų to mokama), ką daryti, kai kūdikis gimsta anksčiau laiko ir kaip auginti tokį vaiką toliau. Šiuo metu į asociacijos veiklą įsitraukė jau 60 šeimų, auginančių ar užauginusių neišnešiotuką.
Gimdymą Lydi Replikos
Paprašyta pakalbėti apie gimdyvių rūpesčius, iškylančius gimdant per anksti, moteris pirmiausia paminėjo medicinos personalą: „Personalo įtaka baisiausia, ypač didelė problema provincijose. Vaikas gimsta per anksti, tu jaudiniesi, išgyveni, o susilauki įvairiausių replikų. Moterys pasakoja, kad išgirstančios ir tokių frazių: „Tu čia nepergyvenk. Turi antrą vaiką, jeigu ką“.
Ko teko išgirsti pačiai A. Radzevičienei? „Aš gimdžiau Vilniuje. Ligoninė ten kaip konvejeris. Gal ne kiekvienas turi tą gyslelę - užjausti. Gimdydama per anksti esi šoko būsenos, gaudai kiekvieną žodį. Aš išgirdau sakinį: „Trauksim vaiką“. Tokie pasakymai išlieka visam gyvenimui, bet žinau, kad tai vyksta visam pasaulyje - mes nesame išskirtiniai. Tačiau jei personalas nepalaiko mamos, nejautriai komentuoja jos būklę, tai nepalaiko mamos, kuri ir taip jaučiasi kalta. Tokiu atveju moteris nesupranta, kas vyksta, kur vyksta. Tikiesi, kad viskas bus gerai, bet tada išgirsti: „Trauksim vaiką“. Tada būsena - ant prarajos krašto“.
NNA pirmininkė sakė iki gimdymo net negirdėjusi, kad šiais laikais kūdikiai gali gimti anksčiau laiko. „Todėl kai man pasakė „trauksim“, aš net nesupratau, kad tai su manimi vyksta. O tokia gimdymo patirtis uždeda nepasitikėjimo etiketę, kad ką nors ne taip padarei, kad tau taip nutiko. Štai tada ir prireikia psichologų pagalbos“.
Vis dėlto A. Radzevičienė sako, kad už atlyginimą dirbantys psichologai mamoms nekelia pasitikėjimo, jos labiau linkusios bendrauti su tą patį patyrusiais tėvais. Todėl tokiuose skyriuose ir pradėtos kurti Tėvų paramos grupės.
A. Radzevičienės teigimu, neišnešiotukai patenka į cerebrinio paralyžiaus rizikos zoną, jiems gresia trumparegystė. „Daug per anksti gimusiųjų turi problemų su akimis. Mano dukrelė irgi nešioja akinukus, - sakė NNA vadovė. - Tokiems vaikams dažniau kyla ir raidos trūkumų, jie yra emociškai jautresni, nes sudirginti nuo nenatūralaus gimimo“.
Čempionai Gimsta Anksčiau Laiko
Tačiau yra ir šviesioji neišnešiotukų pusė. Yra žymių visame pasaulyje asmenybių, gimusių per anksti. Vieną iš jų paminėjo ir gydytojas V. Rauba - žymusis prancūzų karžygys Napoleonas Bonapartas.
Stalo teniso čempionė, vienintelė iš lietuvaičių patekusi į „Bayer“ klubą, Ramunė Armonaitė, irgi prieš 28 metus gimė per anksti. Jos tėvas Mažeikių seniūnas Šarūnas Armonas mielai sutiko su „Vakarų Lietuvos medicina“ pasidalinti išskirtinės tėvystės istorija. Ramunė buvo viena iš dvynių, gimusių 27 nėštumo savaitę. Išliko gyva tik ji. Š. Armonas pasakojo, kad Mažeikių medikai tada net nesupratę, jog jo žmona laukiasi dvynių.
Ramunė svėrė 700 g. Jos sesers tėvai taip ir nepamatė - tik medikai pasakė gimus dar vieną mergaitę. „Tada juk neprileisdavo net pasižiūrėti į vaiką. Buvo gūdus sovietmetis. Po savaitės jas išleido namo, - pasakojo Š. Armonas. - Tada Mažeikių ligoninė turėjo tik vieną inkubatorių. Kas žino, gal jei būtų buvęs ir antras, būtų išgyvenusi ir kita mergaitė. Žmona mano, kad šiais laikais tai tikrai būtų likusi gyva“.
Po mėnesio Ramunė svėrė jau 1 kg 200 g. Tada buvo nuvežta į Vilniaus Santariškių klinikas, ten gulėjo, kol sustiprėjo. „Būdama dvejų metų jau pasivijo kitus bendraamžius, - prisiminimais dalijosi mažeikiškis. - Šešerių pradėjo žaisti stalo tenisą. Treniruodavosi labai daug, turėjo širdelės ūžesį, bet išaugo. O sportas buvo sunkus, Ramunė per metus turėdavo tik du laisvus šeštadienius ir sekmadienius. Net mokykloje pamokų tvarkaraštis buvo sudėliotas taip, kad per pirmąsias pamokas Ramunė galėtų treniruotis. Vėliau ji pateko į Panevėžio rinktinę. Ir paskui vienintelė visoje Lietuvoje nešiojo „Bayer“ klubo aprangą. Niekas iš lietuvių daugiau nėra žaidęs šiame klube - nei futbolininkas, nei dviratininkas. Ramunė - vienintelė lietuvė, nešiojusi šią žymaus sporto klubo uniformą“.
Gimusiai 27 savaitę Ramunei sekėsi ne tik sportas. Vidurinę mokyklą mergina baigė Prancūzijoje, kur buvo priversta išmokti kalbą nuo nulio.
Dabar R. Armonaitė dirba stalo teniso trenere.
Š. Armonas pažįsta ir daugiau anksčiau laiko gimusių žmonių. Vienas iš jų, jau penkiasdešimtmetis, užima vadovaujančias pareigas Vilniaus savivaldybės Sporto departamente.
Beje, ir šių eilučių autorė yra gimusi 28 savaitę. Vos išėjusi dekretinių atostogų mano mama iš Telšių nuvyko į savo tėviškę, į Biržus. Naktį pajuto stūmimo judesius. Greitoji iš karto išvežė į Panevėžį. Tiesa, personalas irgi nepagailėjo replikų: „Ką, vaiko nenori? Nori nužudyti? Ko čia sėdi, jei judesių nebėra“. O mano jaunai mamai tai buvo pirmas nėštumas, ji net nežinojo, kas kiek laiko turi jausti judesius. Į tėviškę atvyko tiesiai po apsilankymo pas gydytoją. Kaip dabar sako, galbūt įtakos priešlaikiniam gimdymui turėjo ilga kelionė autobusu. Mama net savo dokumentų nebuvo pasiėmusi.
Tačiau Panevėžys nuteikė optimistiškai. Buvau pati stipriausia neišnešiotukė iš visų. Gimiau 45 centimetrų ir 2 kg 450 g - labai nemaža, kaip neišnešiotas naujagimis. Inkubatoriuje pragulėjau 10 dienų.
Rengdama šį straipsnį lyginau savo sveikatą su specialistų prognozėmis. Įdomu, kad augau netgi sparčiau už savo bendraamžius, iki paauglystės atrodžiau vyresnė ne pagal amžių, bet vyresnėse klasėse augti lioviausi ir daugelis bendraklasių mane ne tik pasivijo, bet ir praaugo.
Pradėjusi skaityti penkerių metų, knygų nepaleidau iš rankų visą gyvenimą. Skaitydavau naktimis ir pasislėpusi po antklode, ir netgi eidama iš mokyklos - jei tik nelydavo. Tačiau akinių niekada neteko nešioti.
Ligoninėje esu gulėjusi tik tada, kai pati laukiausi.
Galiu pripažinti tik vieną iš neišnešiotiems naujagimiams priskiriamų rizikų - didesnį emocinį jautrumą.
Statistika ir Faktai
Pagal PSO ir Lietuvos statistiką:
- 1 iš 10 naujagimių pasaulyje gimsta neišnešiotas.
- Tai didžiausia naujagimių pacientų grupė pasaulyje.
- Lietuvoje, remiantis statistikos duomenimis, 2017 m. gimė 1704, t.y., 82 naujagimiais daugiau nei 2016 m.
- Kasmet pasaulyje gimsta apie 15 mln. neišnešiotų naujagimių, arba maždaug kas 10 vaikas.
- Kai kuriose šalyse pasaulį išvysta 5-18 proc. ankstukų, Lietuvoje - 5-6 proc.
- Daugiau kaip 1,1 mln. visų kasmet į pasaulį ateinančių neišnešiotų naujagimių neišgyvena.
- Net 75 proc. jų suteikus reikalingą pagalbą būtų galima išgelbėti.
- 2016 m. Lietuvoje gimdė 28 521 moteris, gyvi gimė 28 767 naujagimiai. Prieš laiką gimė 1622 gyvi ir 84 negyvi vaikai.
- Medikų teigimu, miršta net apie 99 proc. iki 24 nėštumo savaitės pasaulį išvydusių mažylių, 95 proc. - iki 26 savaitės. Tačiau gimę 28 nėštumo savaitę turi net 80 proc. tikimybę išgyventi.
- Išnešiotų naujagimių mirtingumas nesiekia 1 proc.
- Nuo Nepriklausomybės pradžios mažiau nei 1 kg sveriančių naujagimių išgyvenamumas Lietuvoje padidėjo nuo 12 iki 65 proc., o didesnių, sveriančių 1-1,5 kg, - nuo 48 iki 95 proc.
- Teoriškai įmanoma užauginti net 22 nėštumo savaitę gimusį kūdikį. Japonai didžiuojasi išgelbėjantys apie 50 proc. tokių naujagimių. Tačiau likusiame pasaulyje jų išgyvenamumas labai nedidelis.
Gyvybės Evangelija
Išganymo aušroje Kūdikio gimimas skelbiamas kaip džiaugsminga naujiena: „Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jims gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2, 10-11). Bažnyčia žino, kad ši gyvybės Evangelija, kurią ji gavo iš savo Viešpaties [1], giliu ir įtikinamu aidu atsiliepia kiekvieno asmens - ir tikinčio, ir netikinčio - širdyje, nes ji nuostabiai įgyvendina visus širdies lūkesčius, drauge juos be galo pranokdama. Net sunkumų ir netikrumo apsuptas kiekvienas, nuoširdžiai atviras tiesai ir gerumui, proto šviesos ir paslaptingo malonės veikimo dėka gali atpažinti prigimtiniuose, širdyse įrašytuose įstatymuose (plg. Rom 2,14-15) šventą žmogaus gyvenimo vertę nuo jo pradžios iki pabaigos ir gali patvirtinti kiekvienos žmogiškosios būtybės teisę į aukščiausią pagarbą šiai pamatinei gėrybei.
Mitai ir Faktai apie Neišnešiotukus
Mitas - tu sukėlei priešlaikinį gimdymą Neišnešiotukų mama linkusi kaltinti save dėl to, kad pagimdė vaikelį anksčiau laiko ir negali jam padėti. Ši kaltė gali lydėti per visą gyvenimą.
Faktas Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, maždaug pusė visų ankstyvų gimdymų yra dėl nežinomų priežasčių. Neišnešioti naujagimiai gimti gali bet kurioje šeimoje.
Mitas - negalėsite būti su savo kūdikiu Jei negalite laikyti savo kūdikio ar kartais net liesti, kaip jūs kada nors sukursite meilę su jais?
Faktas Jūs negalėsite iš karto paimti vaikelio, gimusio per anksti ant savo rankų ar po kelių dienų parsivežti jo/jos namo. Dalyvaukite „kengūros“ priežiūroje (oda ant odos). Skaitykite arba dainuokite kūdikiui.
Mitas - tavo vaikelis pasivys bendraamžius iki 2 metų Gali būti, bet nebūtinai.
Faktas Daugelis tėvų stengiasi pakoreguoti koreguotą amžių iki dviejų metų. Bet tai nereiškia, kad neišnešiotukas bus pasivijęs savo bendraamžius.
Mitas - jūsų 36 savaitę gimęs naujagimis nėra neišnešiotas Neišnešiotas naujagimis yra gimęs iki 37-osios nėštumo savaitės.
Faktas Kūdikiai, gimę nuo 34 iki 37 savaičių, yra laikomi „vėlesnio laiko neišnešiotukais“. Nors jie dažniausiai atrodo kaip mažesnės kūdikių versijos, moksliniai tyrimai parodė, kad jie taip pat turi sveikatos iššūkių.
Mitas - jūsų kelionė baigiasi, kai paliekate ligoninę Jūsų kūdikis yra pakankamai sveikas, kad sugrįžtų namo! Dabar galite pamiršti ligoninę.
Faktas Grįžti namo po didelių išbandymų yra puikus, bet tuo pačiu bauginantis etapas. Tai nereiškia, kad kelionė baigėsi.
Jei susilaukėte kūdikio per anksti ar pats esate vienas iš užaugusių neišnešiotukų, papasakokite savo istoriją mums ir užsiregistruokite Neišnešiotų naujagimių asociacijoje www.neisnesiotukas.lt.
žymės: #Gime
Panašus:
- Priešlaikinis gimdymas Lietuvoje: svarbiausi iššūkiai ir naujausios viltys
- Kūdikių ankstyvas vaikščiojimas: svarbiausios priežastys, pavojai ir ekspertų patarimai tėvams
- Atraskite Stilingus ir Patogius Ankstyvo Nėštumo Drabužius – Jūsų Komfortas nuo Pat Pradžių!
- Sportiniai šokiai vaikams: nauda ir galimybės
- Neįtikėtina Kūdikio Nešiojimo Nauda: Kodėl Kiekviena Mama Turėtų Išbandyti Nešioklę!