Kūdikiai savarankiškai pradeda judėti įvairiai. Vieni 10-ties mėnesių jau eina savarankiškai, kitiems reikia daugiau laiko įvaldyti šį savarankišką judėjimą ir pradeda eiti 14-16 mėnesių. Svarbiausia, vaikas iki 18 mėnesių turi pradėti savarankiškai eiti be jokios pagalbos.
Mes įpratę, kad sulaukęs pirmojo gimtadienio, vaikas jau žengtų pirmuosius žingsnius, bet tikrai nebūtinai tai turi įvykti, visiškai normalu pirmųjų žingsnių sulaukti ir vėliau.
Vystymosi etapai iki savarankiško vaikščiojimo
Kūdikis savarankiškam vaikščiojimui pradeda ruoštis tik gimęs, juk turi išmokti kontroliuoti galvą, vėliau sustiprėja liemuo ir atsiranda liemens kontrolė. Po truputi kūdikis stiprėja ir pereina iš horizontalios padėties į vertikalią.
Pirmiausiai išmoksta atsistoti prie baldų, prisistumia save su rankomis ir išsikelia, vėliau išmoksta statyti koją į priekį ir atsistoti su kojų pagalba. Kai įvaldo stovėjimą, kitas žingsnis yra ėjimas palei baldus šoniniu pristatomu žingsniu.
Kūdikis taip mokosi svorio pernešimo, pusiausvyros laikymo. Kai jau yra išmokęs ir įvaldęs šiuos etapus, mokosi pasileisti ir pastovėti be jokios atramos, ir pradeda bandyti eiti į priekį. Žinoma, pirmieji bandymai dažnai baigiasi kritimu, bet jų bus ne vienas šiame etape.
Kas lemia vaikščiojimo pradžios laiką?
Tikriausiai genetika, socialinė-emocinė raida, stambioji ir smulkioji motorika bei pažinimas. Kiekvienas kūdikis yra individualus ir kiekvieną vertinti reikėtų skirtingai, juk ne visi vienodai pradėjo laikyti galvą, vartytis ar ropoti, lygai taip pat ir su savarankišku vaikščiojimu.
Kūdikis vis mokosi ir mokosi naujų įgūdžių, kurie vyksta ankstesniųjų įgūdžių pagrindu. Vieniems reikia šiek tiek daugiau laiko apsiprasti ar išmokti naujus judesius, kiti nesustojant bando.
Ar ankstyvas vaikščiojimas pavojingas?
Kai kūdikiai pradeda vaikščioti 7-9 mėnesių, mane išties išgąsdina. Visa raida taip pat yra surišta ne tik su naujų judesių atsiradimu ir išmokimu, bet ir remiasi į tai, kad formuojasi stuburo linkiai.
Pernelyg ankstyvas amžius savarankiškam ėjimui gali ir pakenkti, dar gali būti iki galo nesusiformavęs krūtininis linkis, nekalbant apie juosmens linkį - jis formuojasi tik kai vaikas ropoja. O savarankiškas vaikščiojimas stuburo linkius papildo ir jie galutinai susiformuoja. Tad svarbu neskatinti kūdikio anksti stotis ir tuo labiau eiti.
Kada sunerimti, jei kūdikis nepradeda eiti?
Svarbu sekti etapus - ar vaikas stojasi prie baldų, ar eina šoniniu pristatomu žingsniu ar bando pasileisti ir pastovėti savarankiškai. Jeigu šiuos etapus pradėjo atlikti nuo 8-9 mėnesio ir tęsė juos toliau, turi savarankiškai pradėti eiti iki 14-16 mėn., tačiau jeigu pastebite, kad šių etapų kūdikis neatlieka ir jau artėja prie 16-18 mėn, tikrai reiktų kreiptis į gydytoją.
Tėvų klaidos skubinant raidą
Tėvų dažniausios klaidos yra tokios, jog jie labai nori greičiau matyti savarankiškai vaikštantį savo kūdikį. Dėl šio noro pridaro daug klaidų, kurias vėliau mes, kineziterapeutai, taisome.
Tai viena iš dažniausių klaidų yra ankstyvas statymas ant abiejų kojų, kūdikio apskritai nėra rekomenduojama statyti ant kojų kol jis pats neatsistoja. Taip mes galime pakenkti kojų vystymuisi ar juosmens bei dubens formavimuisi.
Kita retesnė, bet dar kartais girdima klaida, tai yra vaikštynių naudojimas, jos tikrai yra tikras blogis kūdikio raidai. Šios priemonės ne tik atitolina vaiko savarankišką vaikščiojimą, bet ir gali pakenkti stuburui ir kojoms. Tad tikrai patariu vengti šių dviejų klaidų.
Specialistų patarimai
Neskatinti ir leisti viskam vykti natūraliai.
Ką daryti, kai vaikelis pradeda vaikščioti per anksti?
Sūnui tik 6 mėnesiai, bet jis stojasi ir įsikibęs eina. Kai tyrė klubus ultragarsu, gydytoja sakė, kad dar nėra kaulinio audinio. Vargu ar galima uždrausti judėti tokio amžiaus vaikučiui, net jei jis ką nors daro per anksti.
Bet galima pabandyti jo judėjimą nukreipti kiek kita linkme nei stojimasis, pvz., užuot laikius lovytėje ar manieže, kur vaikutis įsikibęs į atramą stojasi, geriau sudaryti sąlygas jam vartytis ar ropinėti ant didelio plokščio paviršiaus, geriausia patiesus ant grindų čiužinį.
Dukrytė vaikšto išsiskėtusi
Dukrytė vaikšto nuo 9,5 mėnesio nelaikoma, bet labai išsiskėtusi. Darė klubų tyrimą ultragarsu, sąnariai neišnirę. Ar ilgainiui kojytės susiglaus pačios?
Rachito požymiai
1,6 m dukrelei nustatė rachito požymių, kreivos kojytės. Kaip koreguojamas šis rachito sukeltas defektas? Ar vaikas jį išauga? Turėtumėte pasitarti su mergytės gydytoja dėl rachito gydymo: tinkamos vitamino D formos ir dozės, kalcio ir fosforo papildų, tinkamos mitybos užtikrinimo.
Gali būti, kad mergytei teks atlikti daugiau tyrimų, kad būtų nustatyta, kokia rachito forma ji serga. Deformuotoms kojytėms reikėtų masažų ir mankštos. Svarbu dėvėti tinkamą avalynę - paaukštintu auliuku, tvirtu (bet lanksčiu) paduku, su supinatoriumi padui viduje.
Avalynė pradedančiam vaikščioti vaikui
Ar gali tik pradėjęs vaikščioti vaikas avėti kroksais? Kroksai tikrai nėra tinkama avalynė ką tik vaikščioti pradedančiam vaikui. Jie per minkšti, kad tinkamai prilaikytų vaiko pėdutę.
Pastebiu, kad nuo pirmųjų žingsnelių sūnus pėdas stato šleivai, ypač vieną kojytę suka į vidų. Esu girdėjusi liaudiškų patarimų tokiam vaikui sukeisti kairįjį ir dešinįjį batą vietomis. Pirmiausia reikėtų pasitarti su ortopedu, ar nėra kokių vaikučio pėdos kaulo deformacijų.
Jei nėra, tiesiog reikia įsigyti tinkamą avalynę - tvirtesnės medžiagos (geriausia - odos), su aukštesniu auliuku, tvirtu (bet lanksčiu) paduku ir būtinai su supinatoriumi padui viduje. Gali padėti mankšta ir masažai pėdoms. Kartais tokiems vaikučiams tenka dėvėti net specialiai jų kojoms pritaikytus įtvarus.
Tikrai tinka visa avalynė, kur pėda tvirčiau prilaikoma, ypač jei tai pirmieji vaiko batukai.
Batukai ar kojinės namuose?
Mūsų sūnui 1 metai ir 8 mėnesiai. Domėjausi, ar kambaryje vaikštant vaikui reikia batukų ar šlepečių, ar sveikiau lakstyti su šiltomis kojinėmis. Radau prieštaringų nuomonių.
Vienas gydytojas teigia, kad šlepetės būtinos, o kitas (stažavęsis užsienyje) sako, kad po namus vaikštant be batų, stiprėja pėdos raumenys. Vienos tiesos ir nėra. Pasirinkimas priklauso nuo vaikučio pėdos anatomijos, jo fizinio aktyvumo, temperamento, pagaliau - grindų dangos.
Jei vaiko raumenų tonusas normalus, sąnariai tvirti, jis mėgsta daug judėti, šokinėti, o grindų danga neslidi, tai jis gali lakstyti ir vien tik su kojinaitėmis ar visai minkštomis šlepetėmis, bet jei vis dėlto vaiko pėdos anatomija nėra nepriekaištinga, vaikutis juda nerangiai, netvirtai, atsargiai, grindų danga slidi, tai geriau jam bus ir kambaryje avėti gerai pėdą prilaikančias neslidžias basutes ar batukus.
Minkštas ne tik batukų viršus, bet ir padas. Batukus galima lankstyti kaip guminius. Jie gali netikti vaikučiui, kurio raumenų tonusas yra žemesnis ar sąnarių raiščiai silpnesni.
Kaip paskatinti vaiką vaikščioti?
Kaip pagreitinti vaiko mokymąsi vaikščioti? Dukrytei 1 metai ir 2 mėnesiai, bet iki šiol ji nevaikšto. Kiekvienas vaikas turi savo raidos tempą, todėl gali būti normalu 14 mėnesių savarankiškai dar nevaikščioti, jei mergytė laiku pradėjo vartytis, sėstis, sėdėti, vikriai ropoja ir stojasi bei stovi į ką nors įsikibusi (ar net savarankiškai) bei aktyviai tiria aplinką.
Šiuo atveju jos vaikščiojimo kaip nors skubinti nereikia. Jei minėtos judesių sekos nebuvo ar visi šie judėjimo įgūdžiai vėlavo, vaikučiui gali prireikti specialios stimuliacijos (pvz., mankštos, jutimų stimuliacijos, specialios vaikštynės ir pan.).
Stuburo linkių formavimasis
Pasak Aleksandros Danilevičienės, stuburo ir sveikatingumo centro „Sveikatos sala“ kineziterapeutės, nors šis procesas trunka nuo gimimo iki maždaug 10 metų, svarbiausi etapai visgi vyksta pirmaisiais kūdikio metais.
Žiūrint iš šono mūsų stuburas neprimena tiesios ašies, su kuria dažnai yra lyginamas. Jis labiau panašus į S raidę su dviem išlinkimais į priekį ir dviem atgal. Išlinkimai į priekį (lordozės) yra kaklo ir juosmens srityse, o išlinkimai atgal (kifozės) - krūtinės ir kryžkaulio srityse.
Stuburo linkiai pradeda formuotis nuo kaklo, o tai vyksta stiprėjant raumenukams, kai judesiai iš spontaniškų tampa kontroliuojamais ir valingais (dėl šios priežasties nereikėtų kūdikių vystyti). Pirmas rimtas išbandymas kūdikiui - stabilus galvytės išlaikymas.
Norint stiprinti kaklo raumenukus ir padėti formuotis kakliniam stuburo linkiui vaikutį reikia kuo dažniau guldyti ant pilvuko. Sustiprėjus raumenukams atsiranda pirmasis kaklo srities linkis į priekį, vadinamas kaklo lordoze. Jis leidžia išlaikyti galvą, stabilizuoja krūtinę.
Kaklo linkio formavimas apytiksliai baigiasi ties 3-4 mėnesiu, kai vaikutis gulėdamas ant pilvo jau gali atsiremti ant dilbių ir sukioti galvytę į šalis.
Kai vaikas pradeda mokytis sėdėti, ropinėti - formuojasi krūtininis linkis. Šiuo etapu jo laukia treniruotės mokantis vartytis nuo nugarytės ant šono, tada ant pilvo, atsistoti ant keturių, atsispirti ir atsisėsti, o tada jau ropinėti, judėti keturiomis į priekį.
Kad visa tai atliktų, kūdikio raumenys, palaikantys krūtininę zoną, taip pat nugaros ir liemens raumenukai turi būti pakankamai aktyvūs, o linkis galutinai susiformavęs. Jei kuris nors judesys sekasi sunkiau, vaikučiui reikėtų padėti aktyvinti raumenis mankštelėmis.
Tačiau nereikėtų skubėti ir dar neišmokusį vartytis vaiką bandyti skatinti sėdėti. Jei sodinamas vaikutis neišlaiko tiesios nugaros, linksta į priekį, remiasi rankytėmis - sėdėti jis nepasiruošęs. Imituoti atsisėdimo judesį ir aktyvinti raumenukus galima tik trumpam mankštelės metu.
Kai vaikutis savarankiškai geba pats atsisėsti ir sėdėti, gerai išlaiko pusiausvyrą, gali sukiotis į vieną ir kitą pusę, iš sėdimos padėties atsistoja ant keturių ir pradeda ropinėti - krūtininio linkio formavimasis baigtas.
Tik norėčiau dar priminti tėvams, kad vaikutis turėtų sėdėti ne tarp sulenktų kojyčių („varlyte“), o tiesiai į priekį ištiestomis. Sėdėjimas „varlyte“ rodo dubens ir klubų raumenų zonos silpnumą ir gali lemti x formos kojyčių formavimąsi.
Ropojimo svarba
Yra tėvų, kurie džiaugiasi, kad jų vaikas neropojo, o iš karto stojosi ir ėjo. Tačiau ropojimo etapas labai svarbus. Jau mokantis stotis ant keturių atliekami tam tikri rotaciniai bei lenkiamieji liemens judesiai, kurie aktyvina šoninius pilvo raumenis, o jie mums labai svarbūs.
Neropojant jie nesivysto, lieka silpni, o juk jie atsakingi už krūtinės bei dubens ašies padėtis. Ropojant svorio centras perkėlinėjamas nuo vienos pusės ant kitos ir taip abi pusės lavėja simetriškai.
Tikrai nemažai vaikų mėgsta judėti sėdėdami ant vienos užpakaliuko pusės iriantis pirmyn kojomis - tokia judėjimo forma rodo, kad vaikas jau turi raumenų asimetriją ir taip judėdamas ją tik dar labiau didina.
Kai ropojimo etapas praleidžiamas, didelė tikimybė, kad didės asimetrija tarp kairės ir dešinės pusės raumenų, taip pat tarp nugaros ir pilvo raumenų, tinkamai nedirbs liemens gilieji raumenys, šoniniai pilvo.
Ropojimas prisideda prie krūtininės stuburo dalies susiformavimo, jei raumenukai liks silpni, nebus pakankamo linkio arba jis susiformuos į šoną, o tai vėliau gali išprovokuoti skoliozinius pakitimus.
Asimetrijos padariniai gali išryškėti vėliau, kai vaikas mokykloje bus priverstas ilgiau sėdėti.
Ką daryti, jei vaikas nenori ropoti?
Rodyti, mokyti ir skatinti. Dažnai vaikai pripranta prie jiems patogaus judėjimo būdo ir mokytis kitaip judėti nenori. Taip pat ropoti sunku vaikams, kurių silpnesni liemens ir apatinių galūnių raumenys. Tokiu atveju raumenis būtina stiprinti pratimais.
Juosmeninės stuburo dalies formavimasis
Juosmeninės bei kryžkaulio dalies linkiai formuojasi vaikui atsistojus ant dviejų kojų, apie 12-14 mėn. O taisyklingo atsistojimo reikėtų pasimokyti: pradžioje - ant keturių, tada atremti į grindis vieną pėdutę, atsispirti ja ir kilti į viršų.
Vaikui stojantis svarbu prispausti pėdutes, kad stiprėtų ir kojų priekiniai raumenys, taip pat stebėti, kad stotųsi ne tiesiomis kojomis, o iš pritūpimo pozicijos ir skatinti atsispirti tiek viena, tiek kita koja, kad nesivystytų asimetrija.
Pradėjus vaikštinėti reikėtų nepamiršti batukų, su jais pėda bus stabilesnė, nesivystys deformacijos (neleis pėdos statyti ant pirštukų ar ant išorinio pėdos krašto).
Vaikui mokantis vaikščioti nereikėtų žavėtis pagalbinėmis priemonėmis, tokiomis, kaip vaikštynės. Judant joje nedirba liemens raumenys, netreniruojamas balansas, nesudaromos sąlygos harmoningai vystytis raumenims ir tam pačiam stuburo linkiui.
Stumdukai ir šokliukai gali būti naudojami, bet tik kaip „treniruokliai“ pasimankštinimui, o tai reiškia trumpai. Būtina atkreipti dėmesį, kad šokliuke vaikas nekybotų, jis turi remtis ir atsispirti pilna pėda, jei spiriasi pirštų galais - šokliuko naudoti nereikėtų.
Aš linkusi pritarti tiems, kurie mano, kad juosmeninio linkio formavimasis trunka iki 10-ųjų vaiko metų, tol, kol pakankamai sustiprėja gilieji raumenys. Tad svarbu, kad vaikai būtų judrūs, bėgiotų, laipiotų, vaikščiotų ir kuo mažiau sėdėtų.
Rekomendacijos tėvams
Pirmaisiais metais sklandžiai stiprėti vaiko raumenukams padeda masažas ir mankšta. Tai atlikti gali ir tėvai, taip ne tik stiprindami vaikučio raumenukus, bet ir tarpusavio ryšį. Masažuojant ir mankštinant kūdikį, jį liečiant vystosi ir nervų sistema, o ji susijusi su raumenų sistema.
Jei tėvai mato, kad trijų mėnesių vaikutis dar nekelia galvytės ar suka ją tik į vieną pusę, jei sulaukęs pusmečio vartosi, bet neatsisėda, jei dar ūgtelėjęs šliaužia tik viršutine kūno dalimi, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar kineziterapeutą.
Specialistas parekomenduos specialių priemonių, parodys pratimų ar masažo judesių. Svarbu per anksti vaiko nesodinti ir nestatyti, jis turi pats parodyti iniciatyvą. Kol nesustiprėjo raumenys, tokie ankstyvi judesiai bus gniuždantys, kenks stuburui ir jo tarpslanksteliniams diskams.
Būtina kreipti dėmesį ne tik į stambiąją motoriką, bet ir į smulkiąją. Svarbu ne tik sėdėti, ropoti, atsistoti, bet ir žaisti rankytėmis, pirštukais čiuopti ir imti žaisliukus. Vaikas turi domėtis aplinka - tai ženklas, kad visos sistemos vystosi tolygiai.
Kūdikių raidos etapai pagal amžių
Sekant kūdikio raidą ir stebint, ar ši neatsilieka nuo priimtų normų, jos etapai skirstomi pagal amžių.
- 1-2 mėn. Gulint ant pilvo mažėja fiziologinė fleksija, svorį išlaiko ant rankų ir krūtinės, geba trumpam pakelti galvytę, tačiau dar negeba išlaikyti vidurio linijoje. Gulint ant pilvo stebima daugiau liemens, rankų, kojų judesių.
- 4 mėn. Šiame etape kūdikis geba išlaikyti galvą vidurio linijoje, pasukti į abi puses, stebima daugiau aktyvių galūnių judesių. Gulėdamas ant pilvo remiasi dilbiais. Apie 4 mėnesį gulėdamas ant nugaros mažylis pradeda siekti šone padėtų žaislų, formuojasi valingas griebimas.
- 5-6 mėn. Apie 4,5 mėn. gulėdamas ant pilvo bando perkelti kūno svorį (viena rankyte remiasi, kita bando siekti žaislo). Gulėdamas ant nugaros bando siekti daiktų kirsdamas vidurio liniją, rankytėmis siekia kelių. 6 mėn. mažylis, gulėdamas ant pilvo, remiasi plaštakomis, visiškai atremtu delnu. Šiuo vystymosi etapu mažylis, gulėdamas ant nugaros, siekia pėdų, kiša jas į burną. Taip pat pradeda šliaužti.
- 7-8 mėn. Gulėdamas ant pilvo kūdikis remiasi plaštakomis, geba sulenkti koją ir pakelti vieną ranką siekdamas žaislo. Apie 7,5 mėn. formuojasi įstrižas sėdėjimas. Sustipėja ir smulkioji motorika - mažylis daiktus ima su smiliumi ir nykščiu. Kūdikis stojasi į keturpėsčią padėtį, pradeda siūbuoti, atkelia ranką siekdamas žaislo. Maždaug nuo 8 mėn.
- 9-10 mėn. Šiuo laikotarpiu mažylis stovėdamas geba perkelti svorį, eina šonu palei baldus, vėliau - palei sieną, geba pereiti nuo vieno baldo prie kito, pasisukti, savarankiškai pastovėti. Taip pat mažylis geba atsitūpti, bando stotis iš keturpėsčios padėties.
- 11-12 mėn. Apie 12 mėn. mažylis pradeda žengti pirmuosius žingsnius, eidamas plačiai stato kojas, eina mažais žingsneliais. Maždaug 14-16 mėn.
„Esant galimybei, pas kineziterapeutą rekomenduojama apsilankyti kas 6 savaites. Tokiomis laiko atkarpomis galima matyti perėjimą iš vieno raidos tarpsnio į kitą. Specialistas įvertins esamą situaciją ir naujai išmoktus judesius, jų kokybę, pakoreguos namų darbus ar pakeis, papildys kineziterapijos programą“, - sako G. Gudaitė.
Pasak G. Gudaitės, kiekvienas kūdikio raidos etapas yra itin reikšmingas ir atsiliepiantis ateityje. Itin svarbu nė vieno iš jų nepraleisti (ypač iki 6 mėn.) ir esant reikalui kartu su specialistų priežiūra leisti vaikui vystytis pagal jo amžių.
Viena iš dažnai daromų klaidų - kūdikio lyginimas su kitais. „Prieš mokydami sėdėti įvertinkite, ar kūdikis jau geba vartytis, aktyviai pats bando sėstis per šoną, išlaiko šoninę padėtį, pasiremdamas dilbiu. Stebėkite, ar gulėdamas ant pilvo remiasi tiesiomis rankomis ir geba save išsistumti, išlaikyti padėtį, per abi puses sukasi aplink savo ašį. Atkreipkite dėmesį, ar susiformavusios atramos reakcijos: sėdėdamas palinkęs geba atsiremti rankomis ir grįžti į pradinę padėtį. Pradėdamas ropoti mažylis turėtų tvirtai išsilaikyti keturpėsčioje padėtyje ir būdamas joje, remdamasis tiesiomis rankomis, gebėti siūbuoti.
„Pamažu artėjant prie vaikščiojimo, kūdikis turėtų gebėti perkelti kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos, šonu eiti palei baldus, o vėliau ir palei sieną, stovėdamas pasisukti. Kiekvienas atvejis yra individualus, tad ir reikalingi užsiėmimai skiriasi.
„Dėl vandens savybių mažiau jaučiamas gravitacijos poveikis, tad kūdikiai ir vaikai gali laisviau judėti bei atlikti tam tikrus judesius, kuriuos sudėtinga atlikti sausumoje. Užsiėmimų vandenyje metu gerėja ir pusiausvyra bei koordinacija, kurios svarbios vaiko motorinių įgūdžių formavimuisi, - apie baseino naudą pasakoja kineziterapeutė. - Įvairūs pratimai ir plukdymo būdai, kurių metu išnaudojamas vandens pasipriešinimas, padeda stiprinti silpnąsias raumenų grupes.
„Pastebima, kad vanduo teigiamai veikia kraujotakos, virškinimo ir kvėpavimo sistemas, gerina miego kokybę. Kūdikiai ir vaikai geba lengviau adaptuotis prie skirtingos aplinkos, lavinami socialiniai įgūdžiai, stiprėja vaiko ir tėvų ryšys.
Visgi G. Gudaitė pirmajam užsiėmimui pataria rinktis salę. Joje kineziterapeutas galės įvertinti kūdikio atliekamus judesius ir jų kokybę, gebėjimą išlaikyti ir pereiti į skirtingas padėtis. Svarbu ne tik stebėti mažylį, bet ir sukurti aplinką, kurioje jis galėtų laisvai judėti, domėtis jį supančiais daiktais ir žaislais.
„Verta kritiškai įvertinti, ar namai pritaikyti kūdikio poreikiams. Tėvams rekomenduočiau pasirūpinti ne tik mažylio žaislais ar jam reikalingais daiktais, bet ir atkreipti dėmesį į, pavyzdžiui, namų grindis. Neretai tėvai, stengdamiesi, kad mažylis išliktų ramus, daro jam meškos paslaugą.
Pavyzdžiui, kai kūdikis suirzta, kad negeba savarankiškai pasiekti tikslo arba negali išlaikyti norimos padėties, tėvai skuba jam padėti, atlikdami visą darbą už jį - paguldo ant pilvo, pasodina arba medi pastato. Mažyliui nebelieka motyvacijos stengtis pačiam.
„Dar viena problema yra baimė ar nenoras pripažinti, kad vaiko raida vėluoja. Tokiu atveju tėvai dažnai stengiasi pateisinti kūdikį, sakydami, kad jis yra nesportiškas, tingus, arba mano, jog „išaugs“.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Laurynas Gucevičius: Lietuvos Architektūros Genijus, Kuriantis Amžiną Palikimą
- Nėščiųjų sveikatos draudimas kelionėse: svarbiausi patarimai ir sąlygų apžvalga