Pensijų klausimas aktualus ne tik šiuo metu pensijas gaunantiems, už kelerių metų pensinio amžiaus sulauksiantiems šalies gyventojams, tačiau ir darbingo amžiaus asmenims. Valdantiesiems svarstant apie pensijų reformos galimybes, kaip antai automatinio įrašymo į pensijų fondus tvarkos pakeitimą, ekonomistai ragina gyventojus, atsisakiusius kaupti antroje ar trečioje pakopoje, santaupų kojinėje nelaikyti.
Referato tema „Pensijų reforma Lietuvoje“ šiuo metu yra labai aktuali tema, kadangi nuo 2001 m. Lietuvoje vyksta pensijų sistemos reforma, kuri pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą, priimtą 2002 m. gruodžio 3 d., dar vyks iki 2007 m. Ši reformą palietė ir palies ne tik pensijinio amžiaus žmones, bet ir, mus, jaunus žmones. Pensijų sistemos reforma siejama su naujosios pensijų kaupimo sistemos įvedimu.
Lietuvos Pensijų Sistema: Istorinis Kontekstas
Lietuva ilgai buvo agrarinė valstybė, todėl Lietuvoje socialinis draudimas savo istoriją skaičiuoja nuo 1926 m. kovo 23 d., kai Respublikos prezidentas A.Stulginskis paskelbė Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įstatymą. Ši data ir šiandien Lietuvoje minima kaip socialinio draudimo darbuotojų profesinė diena. Tarpukario Lietuvos socialinio draudimo istoriją 1940 m. užbaigė Liaudies komisarų taryba, savo nutarimu Socialinio aprūpinimo komisariatui perdavusi visas socialinės paskirties įstaigas, ligonių kasą bei Vyriausiąją socialinio draudimo tarybą.
Pensijų sistema „socialistinėje“ Lietuvoje buvo labai sudėtinga. Pensijos buvo skiriamos senatvės, invalidumo ir maitintojo netekimo atvejais, taip pat asmenims, ėjusiems nustatytą laiką tam tikrą tarnybą. Senatvės pensijos amžius, kurį vėliau paveldėjo ir naujai sukurta nepriklausomos Lietuvos socialinio draudimo sistema, buvo 55 metai vyrams ir 50 metų moterims. Senatvės pensijai gauti buvo nustatytas 25 metų darbo stažas vyrams ir 20 metų moterims.
Socialinio Draudimo Raida Nepriklausomoje Lietuvoje
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę prasidėjo radikali socialinio aprūpinimo sistemos reforma. 1990 metais vasario 13 dieną tuometinė Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos TSR Valstybinio socialinio draudimo sistemos pertvarkymo”, kuriame nurodoma iš Lietuvos profesinių sąjungų pperimti socialinį draudimą valstybės žinion.
1995 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jis pakeitė iki tol galiojusį dar 1956 metais sovietinį pensijų skyrimo ir mokėjimo įstatymą. Tuo metu Lietuva pasirinko ne tik Europoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių dominuojantį socialinio draudimo modelį. Jis grindžiamas kartų solidarumo principu: jauni ir sveiki žmonės dalį savo uždirbtų lėšų skiria tiems, kurie dėl senatvės, invalidumo, ligos ar netekę darbo negali dirbti ir užsidirbti.
1999 m. priimtas Pensijų fondų įstatymas. Šis įstatymas sudarė galimybes pensijų fondų steigimui ir veiklai. Buvo tikimasi, kad pprivatūs pensijų fondai papildys esamą socialinio draudimo pensijų sistemą ir šalies gyventojams sudarys geresnes sąlygas pasirūpinti savo ateitimi.
2002 m. gruodžio 3 d. priimtas Pensijų sistemos reformos įstatymas, kurio paskirtis - nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo, užtikrinančio Lietuvos Respublikos gyventojų papildomas pajamas senatvėje, teisinį pagrindą bei pagrindinius pprincipus.
Nuo 2003 m. sausio 1 d., įsigaliojus pensijų sistemos reformos įstatymui, Lietuvos gyventojai dalį įmokų „Sodrai“ gali savarankiškai nukreipti pensijoms kaupti. Kaupiamosios įmokos tarifą numatytas kasmet didinti po 1 procentinį punktą iki 5,5 proc. Įmokų dalis, kurią galima kaupti, didėja palaipsniui: nuo 2,5% 2004 metais iki 5,5% 2007-aisiais. Ši įmoka atskaitoma ir iš ddarbuotojo, ir iš darbdavio dalies. Bendrasis socialinio draudimo įmokų tarifas (34%) nesikeis .
Kintanti demografinė padėtis ir ekonominiai argumentai rodo, kad ryžtinga pensijų sistemos reforma yra būtina siekiant sudaryti palankias sąlygas asmenims sukaupti pakankamai lėšų senatvės laikotarpiui, taip pat racionalizuoti valstybės dalyvavimą pensijinio aprūpinimo srityje.
Pensijų Kaupimas ir Gyvenimo Ciklo Fondai
Nuo 2003 m., ... 2019 metais įgyvendinus pensijų kaupimo reformą, iki šiol egzistavusius pensijų kaupimo fondus keičia gyvenimo ciklo fondai. Išgirdus frazes „pensijų kaupimas“ ir „antroji pensijų pakopa“, daugeliui piestu stojasi plaukai. Klausimų daugiau nei atsakymų, o apsispręsti, ar kaupti santaupas senatvei, lieka mažiau kaip dvi savaitės.
Lietuvos bankas pastebi, kad fondai bus sudaryti pagal žmonių amžių. Kol kas jie suskirstyti į tokias gimimo metų grupes: 1954-1960, 1961-1967, 1968-1974, 1975-1981, 1982-1988, 1989-1995 ir 1996-2002. Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Algirdas Prapiestis portalui LRT.lt teigė, kad sprendimas gyventojų kaupiamus pinigus suskirstyti į gyvenimo ciklo fondus kilo po to, kai išaiškėjo, kad anksčiau apie 70 proc.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys teigia, kad kiekvienas gyvenimo ciklo fondas investuos gyventojų sukauptus pinigus priklausomai nuo to, kokio amžiaus žmonėms jis bus skirtas. Jaunesni žmonės, kuriems dar daug laiko iki pensijos, gali rizikuoti ir tikėtis didesnės grąžos ilguoju laikotarpiu. Todėl jiems skirtų fondų investicijos bus nukreiptos į akcijas.
Anot jo, pagrindinė tokių fondų idėja, kad bet kurio amžiaus fondų dalyvis būtų savo amžiaus rizikos grupės fonde. Jam pačiam jokių veiksmų daryti nereikės, o artėjant link pensijos jo fondas pats pradės mažinti riziką mažindamas akcijų turto klasės dalį fonde, pereidamas į subalansuotos, o vėliau ir konservatyvios investavimo strategijos režimą. Tokiu atveju akcijos fonde sudarys tik apie 10-15 proc.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas M. Jis pažymi, kad gyvenimo ciklo fondus bus galima keisti neribotą kiekį kartų. Norint tai padaryti, reikės kreiptis į fondo valdytoją, jis privalės informuoti apie galimas gyvenimo ciklo fondų keitimo rizikas. Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad gyvenimo ciklo fondą nemokamai bus galima keisti tik vieną kartą per metus.
Statistika
Atnaujinta statistinė informacija apie pensijų kaupimo dalyvius (2003 - 2006 m. 2006 m. Mėnesio darbo užmokestis (pagal 2006 m. I ketv. duomenis), Lt Dalyvių skaičius Dalyvių sk. Nuo 2006 m. sausio 1 d. užregistruoti 99 511 pensijų kaupimo dalyviai (2006 m. rugsėjo 19 d. duomenys) arba nuo 2003 m., kai prasidėjo pirmasis pensijų kaupimo sutarčių pasirašymo etapas, prie naujos sistemos pprisijungė per 780 tūkst. žmonių (apie 62,5 proc. 2005 m. užregistruoti 128 695 pensijų kaupimo dalyviai (2005 m. gruodžio 31 d. duomenimis). 2004 m. užregistruoti 116 202 pensijų kaupimo dalyviai (2004 m. lapkričio 29 d. duomenimis). 2003 m. Bendrųjų socialinio draudimo pensijų finansavimui skiriamų įmokų bei antrosios pakopos pensijos įmokų tarifų (proc. 1 pakopa 2 pakopos įmoka (proc.
| Metai | 1 pakopa | 2 pakopos įmoka (proc.) |
|---|---|---|
| ... | 10 proc. |
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Atraskite Svarbiausią Vadovą apie Pensijų, Motinystės ir Nedarbo Socialinį Draudimą Lietuvoje!
- Pensijų fondų pasirinkimas pagal gimimo metus – atrask geriausią sprendimą savo ateičiai!
- Vaikų auklėjimas pagal prancūzus: knygos apžvalga ir pagrindiniai principai
- Lengvas Gimdymas: Neįtikėtini Patarimai Būsimoms Mamoms, Kurie Palengvins Jūsų Gimdymą!
- Pilvo skausmas vaikui: priežastys, ką daryti, kada kreiptis į gydytoją