Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Atsirūgimas yra natūralus žmogaus organizmo procesas, kuris dažnai siejamas su virškinimo sistema. Tačiau raugėjimo priežastys gali būti įvairios ir ne visada susijusios su maistu. Kaip nesmagu, kai išgėrus taurę šampano ar pasigardžiavus pikantiškomis salotomis skrandis negali atleisti patirto malonumo ir ima kerštauti.

Kas yra atsirūgimas?

Atsirūgimas - tai nevalinga dujų iškrova iš skrandžio ar stemplės į burną, kartais su mažomis skrandžio turinio porcijomis. Raugėjimo priežastis - oro prarijimas (aerofagija). Valgant kartu su maistu nevalingai nuryjama ir oro (šis reiškinys vadinamas aerofagija). Į virškinimo traktą taip pat patenka kai kuriuose produktuose esančios dujos. Be to, dujų susidaro virškinimo metu. Taigi stemplėje ir skrandyje oro bei dujų yra visada, ir nemažai. O kai jų ten susikaupia ypač daug, imamas spausti sfinkteris, t. y.

Oras yra praryjamas valgant ir geriant, daugiau su skysčiais, o ne su kietu maistu ir pašalinamas iš jo raugėjant. Didžioji dalis oro, kuris praryjamas ir neišraugėjamas, absorbuojamas plonojoje žarnoje.

Skausmą, pykinimą, rėmens graužimą dar galima iškęsti neatkreipiant aplinkinių dėmesio, o raugėjimas viešumoje verčia pasijusti itin nepatogiai. Pasakojama, kad kažkada garsus atsirūgimas buvo pagarbos ženklas šaunią puotą surengusiam namų šeimininkui, bet dabar jis sukelia tik gėdą.

Priežastys

Raugėjimas yra procesas, kai iš skrandžio į stemplę patenka maisto likučiai arba dujos. Tai gali sukelti nemalonų pojūtį, kartais net skausmą krūtinėje. Raugėjimas gali būti fiziologinis ir patologinis. Pirmuoju atveju tai natūralus slėgio tarp krūtinės ir pilvo ertmės išsilyginimas. Antru atveju, kai kalbame apie dažną raugėjimą su atpylimu, procesas priskiriamas susirgimui.

Dažniausios raugėjimo priežastys:

  • Virškinimo sutrikimai. Tai yra viena dažniausių raugėjimo priežasčių. Jei valgote per greitai, per daug arba valgote sunkiai virškinamą maistą, tai gali sukelti raugėjimą.
  • Netinkama mityba arba gyvenimo būdas. Čia vertėtų paminėti dažną persivalgymą, riebaus ir aštraus maisto vartojimą, nereguliarų ir skubotą valgymą, nesveiką mitybą, žalingus įpročius ir ilgai patiriamą nervinę įtampą.
  • Virškinimo trakto ligos. Apie kurias kartais net nežinoma, dažniausiai tai skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, gastroezofaginio refliukso liga, uždegiminės ir vėžinės virškinimo trakto ligos.
  • Tam tikrų vaistų bei kitų medžiagų vartojimas. Itin dažnai virškinimo trakto gleivinę pažeidžia ir sklandų jo darbą sutrikdo antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kalio ar geležies preparatai, digoksinas, chemoterapiniai preparatai ir kiti.
  • Rūkymas.
  • Nėštumas.
  • Vaistai.
  • Sveikatos būklės.

Kitos galimos priežastys:

  • Dažnas rijimą išprovokuoja sunkūs išgyvenimai.
  • Lėtinis gastritas - skrandžio gleivinės uždegimas.
  • Žarnyno infekcinės ar neinfekcinės kilmės ligos.
  • Dirgliosios žarnos sindromas.
  • Žarnų nepraeinamumas.
  • Onkologiniai procesai.
  • Kasos fermentų stoka.

Ką daryti?

Vis dėlto raugėjimas nėra priežastis sunerimti dėl savo sveikatos. Kur kas didesnių nemalonumų - rėmens graužimas, pilvo skausmas ir pūtimas - atsirastų, jei oras iš skrandžio neišeitų. Tiesa, kartais šie požymiai ima varginti prieš atsirūgstant, bet išnyksta, kai tik oro perteklius pasišalina.

Tad ką daryti? Atsakymas paprastas - vengti veiksnių, turinčių įtakos dujų kaupimuisi skrandyje. Kad netektų raugėti, reikia stengtis nepraryti oro - o taip dažnai atsitinka, kai išalkus valgoma godžiai ir skubant arba kai prie stalo emocingai aptarinėjami labai svarbūs klausimai. Išmokti valgyti ir gerti ramiai, neskubant.

Asmenys, dažnai patiriantys šį viešumoje vengtiną reiškinį, turėtų atsisakyti gazuotų gėrimų ir produktų, kuriuose daug oro: alaus, ledų, suflė, plaktos grietinėlės. Be to, nepatartina gerti per šiaudelį, taip pat tiesiai iš skardinės arba butelio - dėl to oro ir prisiryjama. Dar viena raugėjimo priežastis gali būti dažni rijimo judesiai - juk seilėse daugybė oro burbuliukų.

Atsirūgti oru pasitaiko kiekvienam, net visai sveikam, žmogui. Bet kartais su oru skrandis „atsikrato“ ir dalies suvalgyto maisto - tai primena rėmenį, arba gastroezofaginį refliuksą. Tikslią diagnozę nustatyti specialistams padeda žinojimas, koks būtent skonis pajuntamas raugėjant. Jei atsirūgstama rūgštimi, galima įtarti, kad skrandis gamina per daug virškinimo sulčių. Paprastai rūgščių į burnos ertmę patenka staiga pasilenkus, dažnai tuo pat metu juntamas ir rėmens graužimas. O kartumą burnoje sukelia tulžis, taigi reikia ištirti, ar nėra tulžies latakų darbo sutrikimų. Sieros vandenilio (sugedusių kiaušinių) prieskonį atsirūgstant lemia maisto užsistovėjimas skrandyje, paprastai taip būna dėl skrandžio prievarčio kanalo susiaurėjimo.

Taigi, rekomenduojama:

  • Valgykite mažesnėmis porcijomis.
  • Venkite dirginančių maisto produktų.
  • Venkite gulėti po valgio.
  • Stenkitės nerūkyti.
  • Konsultuokitės su gydytoju.

Dispepsija

Pojūtis, kad skrandis nevirškina ir yra sunkus, o pats virškinimo procesas - nesklandus, yra bene kiekvienam asmeniui pažįstamas dalykas. Vieniems šis diskomforto jausmas dažnesnis, kitiems - retesnis, tačiau dauguma sutiks, kad tokia sveikatos būklė priverčia jaustis apsunkusiam, nedarbingam ir kartu nelaimingam. Žmogui svarbu, kad jo virškinimas būtų sklandus, nes tik tuomet jis gali jaustis lengvai ir energingai bei iš visos širdies džiaugtis gyvenimu.

Dispepsija - kas tai? Ar kada teko girdėti apie dispepsiją? Galbūt tai sindromas, kuris kamuoja ir Jus? Visai tikėtina, jei jaučiate aukščiau minėtuosius simptomus, nes šiomis dienomis tai gana dažnas sveikatos sutrikimas, įvairiose pasaulio vietose galintis paliesti ir kone pusę populiacijos. Sakoma, kad šis sindromas, kaip ir gastroezofaginio refliukso liga, dažnesnis labiau išsivysčiusiose šalyse. Tikima, kad dispepsijos atvejų ateityje tik daugės, tad tai gali tapti gana dideliu iššūkiu ir patiems pacientams, ir medicinos atstovams.

Iš kokių požymių įmanoma įtarti, kad Jus galimai palietė dispepsija?

Dispepsijos simptomai gana nemalonūs ir kai kuriais atvejais gali ne tik sukelti diskomfortą, bet ir mažinti darbingumą, menkinti bendrą gyvenimo kokybę (ypač tai aktualu užsitęsusio sindromo atvejais). Dispepsijai būdingi simptomai gali būti įvairaus intensyvumo ir priklauso nuo individualių paciento savybių, tačiau dažniausiai pasireiškia šiais požymiais:

  • Pacientas jaučia ankstyvą sotumo jausmą - gali pakakti vos kelių kąsnių.
  • Kankina nemalonūs viršutinės pilvo dalies pojūčiai - skausmas, panašus į maudimą, diskomfortas ir blogo virškinimo jausmas.
  • Gali kamuoti raugėjimas, pilvo pūtimas (meteorizmas) bei graužti rėmuo.
  • Pavalgius jaučiamasi apsunkus - nemalonus pilnumo jausmas gali ilgai neišnykti, tad blogėja ir apetitas, vengiama valgyti, dingsta valgymo malonumas.
  • Rečiau pasitaiko ir pykinimas arba vėmimas bei kiti simptomai.

Ar nutuokiate, kokios gali būti dispepsijos priežastys?

Dispepsijos priežasčių gali būti tūkstantis ir viena, tačiau teigiama, kad dažniausios kaltininkės yra šios:

  • Netinkama mityba arba gyvenimo būdas (čia vertėtų paminėti dažną persivalgymą, riebaus ir aštraus maisto vartojimą, nereguliarų ir skubotą valgymą, nesveiką mitybą, žalingus įpročius ir ilgai patiriamą nervinę įtampą).
  • Virškinimo trakto ligos (apie kurias kartais net nežinoma, dažniausiai tai skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, gastroezofaginio refliukso liga, uždegiminės ir vėžinės virškinimo trakto ligos).
  • Tam tikrų vaistų bei kitų medžiagų vartojimas (itin dažnai virškinimo trakto gleivinę pažeidžia ir sklandų jo darbą sutrikdo antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kalio ar geležies preparatai, digoksinas, chemoterapiniai preparatai ir kiti).

O kaip gi šis sindromas diagnozuojamas ir gydomas?

Sindromo diagnozei itin padeda išsamus simptomų apibūdinimas. Taip pat aiškinamasi, ar nėra kitų virškinimo trakto ligų, atliekami kraujo, išmatų, instrumentiniai tyrimai.

Tiksli diagnozė labai svarbi, mat tik tuomet gali būti paskiriamas veiksmingas gydymas. Pirminis gydymas dažnai net neapima medikamentinių priemonių, nes pasireiškiant dispepsijos sindromui itin svarbu koreguoti mitybą ir gyvenimo būdą - sveikai ir reguliariai maitintis, vengti sunkumo jausmą sukeliančių produktų ir patiekalų, atsisakyti žalingų įpročių, nepiktnaudžiauti kava ir bent jau pamėginti mažiau dėl visko jaudintis, t.y. vengti streso ir jo sukeliamų padarinių.

Jei tik nemedikamentinis gydymas situacijos nepagerina, tuomet skiriami ir vaistiniai preparatai, parenkami pagal vyraujančius simptomus, pavyzdžiui, malšinamas per intensyvus skrandžio rūgščių išskyrimas ar paskatinamas pakitęs skrandžio išsituštinimas, parenkami virškinimą gerinantys augaliniai preparatai ar stengiamasi pirmiausia išgydyti opaligę.

Kai kuriais atvejais itin naudinga pakaitinė fermentų terapija, ypač jei vyrauja egzokrininis kasos funkcijos nepakankamumas. Mezym skrandyje neirios tabletės vartojamos tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Jų sudėtyje yra lipazės, amilazės ir proteazės. Mezym dozė priklauso nuo kasos egzokrininės funkcijos nepakankamumo intensyvumo. Optimali dozė gydytojo nustatoma individualiai.

Pilvo pūtimas

Pilvo pūtimas - tai sveikatos sutrikimas, galintis prasidėti dar ankstyvoje kūdikystėje ir lydėti žmogų visą jo gyvenimą. Nemalonus pilvo veržimas, pilnumo jausmas, pilvo apimties padidėjimas dėl susikaupusių dujų, raugėjimas ir nevalingas dujų pasišalinimas yra pagrindiniai meteorizmo simptomai.

Pagrindinės pilvo pūtimo priežastys:

  • Į virškinimo traktą su kiekvienu kąsniu patenka oro.
  • Pilvo pūtimas - dažnas vidurių užkietėjimo palydovas.
  • Švieži pieno produktai kai kuriems asmenims sukelia daug nemalonių pojūčių (laktozės netoleravimas).
  • Vidurių pūtimas gali būti kitų ligų simptomas arba pasireikšti kaip nepageidaujamas vartojamų vaistų poveikis.

Normalu, kad pavalgius atsirūgstama - taip iš viršutinės virškinimo trakto dalies pašalinama dalis susikaupusio oro. Vis dėlto virškinimo trakte likęs oras turi praeiti visą žarnyną ir būtent jo „kelionė“ žarnomis gali sukelti visus nemalonius meteorizmo požymius.

Vaistažolės

Beje, kaip tik valerijonai naudojami ir žolelių nuovirui nuo atsirūgimo ruošti. Šiems nuo seno žinomiems vaistams reikia imti po du šaukštus valerijonų šaknų ir mėtų lapų, šaukštą kiečių ir šešis šaukštus kraujažolių. Pastarosios iš pradžių vienos paverdamos litre vandens 10 min., paskui jų nuoviru užplikomos kitos vaistažolės ir pusvalandį paliekama pritraukti.

Pagal kitą veiksmingą senovinį receptą dera sumaišyti po 30 g ramunėlių žiedų bei pankolių sėklų ir 40 g liepų žiedų, du šaukštus šio mišinio užplikyti stikline vandens ir pakaitinti vandens vonelėje, paskui nuovirą atvėsinti, perkošti (tirščius gerai nuspausti) ir pripilti tiek vandens, kad vėl būtų pilna stiklinė.

žymės:

Panašus: