Svarbus žmonijos gyvenimo klausimas - mitybos klausimas - lig šiol labai chaotiškai suprantamas. Taigi spręsdami, ką mes turime valgyti, kad gyventume darnoje su mūsų prigimtimi, prieiname prie visiškai aiškios išvados, kad šiuo atveju pirmas vedlys yra mūsų nesugadintas, sveikas instinktas - skonio ir uoslės pojūtis.
Instinktas
Kas gi tiesą sakant yra instinktas? Instinktas - tai juslinis gyvų būtybių gebėjimas atskirti naudinga nuo žalinga pasitelkiant malonumo ir nemalonumo pojūtį; gebėjimas siekti pirmojo ir atmesti antrąjį gyvybės išsaugojimo vardan. Aš sakiau, kad instinktas yra jausminė ypatybė.
Kai mes numetame šuniui kąsnelį duonos, duodame ko nors paėsti beždžionei ar kuokštą žolės karvei, - ką tie gyvūnai pirmiausia daro? Jie pirmiausia pauosto, kas paduota, atsargiai paragauja ir tada arba suėda, arba visai neliečia. Taigi kokiais jutimais vadovaujasi gyvūnai nustatydami maisto vertę? Pirmiausia uosle, paskui skoniu.
Kuo gi būtent šie jutimai skiriasi nuo kitų - regos, klausos ar lytėjimo? Ogi tuo, kad pirmieji du yra cheminės prigimties, o pastarieji - fizinės. Štai tiedu cheminiai jutimai - skonis ir uoslė - ir yra instinktas, kuris ir išsaugo visą gyvąjį pasaulį.
Bet ar tiedu žmogaus pojūčiai lygiaverčiai gyvūnų turimiems? Be jokios abejonės. Taigi jis turi ir instinktą, tik jis tiek neveiklus, kiek suniokoti jo skonis ir uoslė. Priprasti galima prie daugelio dalykų, netgi tokiu lygiu, kad sūris bus skanus tik kai jį pusiau supūdysi ir tame dvokiančiame daikte įsiveis kirminai.
Todėl maistas dažnai būna kenksmingas, nors atrodo skanus, taip kaip kenksmingas yra alkoholis ar po oda įšvirkštas kokainas bei morfijus. Kai kalbame apie instinktą, turime mintyje išimtinai sveikus, nesugadintus cheminius jutimus. Kas jų neturi, gali lengvai atkurti, iš naujo grįždamas prie teisingo gyvenimo būdo.
Bet ir tuo lygiu, kokius juos turime dabar, skonis ir uoslė dar gali puikiai tarnauti, tereikia mokytis jais naudotis. Bet kuri karvė neklysdama tiksliai iš dešimties žolių vien uoslės ir skonio pojūčiais išsirinks jai tinkamiausią. Karčių ir rūgščių žolių ji nelies, o ės tik saldžią žolę. Arklys neės paplėkusio ar kitaip sugadinto šieno.
Bet kuris kūdikis pirmą šaukštelį sriubos ar jautienos kąsnelį išspjaus, o nuo pirmo alaus ar kavos gurkšnio darys siaubingas grimasas. Tik rūpestinga motina beveik prievarta, t. y. neduodama jam nieko kito, pripratins jį prie viso to, beje, sveikatos sąskaita. Taip vadinamos vaikiškos ligos, kurių metu organizmas stengiasi išsivaduoti nuo į jo organizmą patekusių kenksmingų medžiagų, yra mamos rūpestingumo pasekmės.
Arba kas iš suaugusiųjų ims noriai gerti arbatą, kavą be cukraus ar be pieno ir grietinėlės? Argi prie viso to dedamas cukrus ne tam, kad apgautų perspėjantį instinktą? Tyrinėtojas Laveljanis savo kelionėse po Afriką jam ir jo juodukams palydovams nežinomas uogas bei vaisius pirmiausia duodavo jį lydinčiai beždžionei, kurią dėl to ir pasiėmė su savim.
Stebėtina, kad lig šiol žmonės nesusimąsto, kodėl juos gamta apdovanojo skonio ir uoslės pojūčiais - liežuviu ir nosimi? Kad pajustume malonų skonį ir kvapą. Gerai. Bet kokia mums iš to nauda? O iš tiesų šie pojūčiai mums duoti tam, kad padėtų išvengti pavojaus, todėl, kad visa, kas nemalonu mūsų uoslei ar skoniui, - maistas ar vanduo, oras ar dar kas nors, - iš tiesų yra kenksminga.
Kur mes beeitume, prie ko beprisiartintume, pirmoji eina nosis kaip svarbiausias mūsų sargybinis. Yra žmonių, kurie absoliučiai neturi uoslės, ir jie nuolat nesveiki. Ko neatpažįsta nosis, atskiria liežuvis - skonio pojūtis. Yra dalykų, kurie, pvz., kaip druska, neskleidžia jokio kvapo. Jų skonis pažįstamas tik ištirpus ant liežuvio, nes (corpora non agunt nisi fluida, aut volatilia).
Man gali prieštarauti, atseit sriuba taip gardžiai kvepia, o pagal mano teoriją ji turi pakenkti. Išvirkite sriubą be prieskonių - ir nebus jokio aromato. Aš jau sakiau, kad pirmuosius nurodymus, kaip turime maitintis, mums duoda instinktas - mūsų pačių prigimtis.
Mitybos rekomendacijos
Pasitaiko vaikų, kurie nemėgsta mėsos, paukštienos. Vaikams, nepriklausomai nuo amžiaus, sriubas sūdykite labai saikingai. Druska nėra priemonė apetitui pagerinti. Vakarienei tinka pieniškos sriubos, pvz., įvairių kruopų ar jų dribsnių.
Limonadas yra saldus, kvapus, tačiau bevertis gėrimas. Bet kurio amžiaus kūdikiams, vaikams negalima duoti gėrimų su kofeinu, nes tai gali būti jų neramumo, dirglumo, padidėjusio judrumo, miego sutrikimo priežastis. Ar yra gėrime kofeino, sužinosite perskaitę gėrimo etiketę.
Šviežios sultys organizmą aprūpina vitaminais, mineralinėmis medžiagomis, bioflavonoidais, o jei jos tirštos, ir maisto skaidulomis - pektinu. Sultyse esantys bioflavonoidai, vitaminai A, C saugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Vitaminas C, kurio daug yra vaisių, uogų sultyse, didina organizmo atsparumą peršalimo ligoms, stiprina imuninę sistemą, gerina geležies pasisavinimą iš kitų produktų.
Visos į bet kokią pakuotę „uždarytos“ sultys yra vienaip ar kitaip paveiktos, kad nesugedusios išsilaikytų, kol kas nors jas nupirks. Dauguma jų yra pasaldintos. Šalyje 12 mėnesių per metus netrūksta joje užaugusių vaisių, uogų ir daržovių, iš kurių visuomet įmanoma išsispausti sulčių.
Geresnės yra tirštos sultys, nes jose daugiau organizmui būtinos ląstelienos. Dar geriau kūdikiui nuo 6,5 mėn. duoti trintų uogų, šaukšteliu pagramdyto pomidoro, obuolio, slyvos, kriaušės. Uogose, vaisiuose ir daržovėse yra daug vandens, todėl jie tinka troškuliui malšinti.
Troškuliui malšinti sultys turi būti skiedžiamos mažai mineralizuotu natūraliu mineraliniu vandeniu įvairiu santykiu, pvz., 1:1 arba 1:2. Neskiestų sulčių kūdikiui per parą rekomenduojama duoti ne daugiau 120-150 ml, o vyresniems vaikams - 200-300 ml. Netinka duoti vienos rūšies sulčių, pvz., tik obuolių arba tik morkų. Kūdikiui morkų sulčių per parą neduokite daugiau kaip 30-50 ml, nes gali pagelsti skruostai, delnai, padai.
Niekas nenuginčys, kad nuo nuolatinio saldžių sulčių gėrimo ištirpsta pieniniai dantys. Kad taip neatsitiktų, visuomet po saldžios arbatos, arba saldaus patiekalo mažajam turi būti išvalyti dantukai, jie neturi „mirkti cukraus“ vonioje. Prisiminkite ir tai, kad saldūs gėrimai blogai malšina troškulį. Todėl troškulį malšinantys gėrimai gali būti tik truputį pasaldinti.
Pavyzdžiui, ant pakuotės parašyta „kvapiosios medžiagos“, bet nepaaiškinta, kokios. Tai rodo, jog pardavėjas orientuojasi į patiklų pirkėją. Labai negerai. Tai rodo, kad sultyse yra dažiklių.
Nei viena, nei kitas iš minėtų gėrimų, nepriklausomai nuo jų skonio, vaikams nerekomenduojami. Pažymėjus, kad gaminyje yra sintetinių cheminių priedų, atsiranda tikimybė, kad sumažės pirkėjų, nes žmonės jau atsikvošėjo ir pradėjo ieškoti ekologiškų ir natūralių produktų.
Nei gira, nei kokakola, pagamintos pramoniniu būdu, kūdikiams ir vaikams iki paauglystės nerekomenduotini. Gira - puikus gėrimas karštomis vasaros dienomis troškuliui numalšinti. Sumani ir nebijanti darbo šeimininkė giros pasigamina namuose. Namuose pagaminta gira yra geresnė už pagamintą pramoniniu būdu, nes joje yra tik natūralių medžiagų. Deja, ji greitai perrūgsta, ypač tuomet, kai šilta, keičia skonį, joje atsiranda daugiau alkoholio. Todėl ji netinkama pasiimti į kelionę.
Dabar yra pirkti įvairaus skonio mineralinio vandens. Geriausia tinka natūralus be jokio aromato mažai mineralizuotas vanduo, t.y. kai viename jo litre yra ištirpę iki 500 mg mineralinių medžiagų. Jeigu norite pakeisti vandens skonį, į vandenį įspauskite citrinos ar įpilkite uogų, vaisių sulčių. Toks natūralus arba paskanintas, natūraliai paspalvintas vanduo yra sveikiausias ir geriausiai tinka troškuliui malšinti.
„Vilmorus“ Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad dažnas lietuvis kenčia nuo per didelio svorio. Kaip atskleidė tyrimas, beveik kas antras šalies pilietis susiduria su antsvoriu, o kas dešimtas su nutukimu.
Tačiau svarbu žinoti, kad šis kiekis nebūtinai gali būti pakankamas, tad kiekvienam mūsų derėtų individualiai apskaičiuoti reikiamą suvartoti vandens paros normą pagal savo svorį. Anot respondentų pateiktų duomenų, net 44,4 proc. jų turi antsvorio, o dar 11,3 proc. panaši tendencija atsikartoja ir tarp nuo pirmo laipsnio nutukimo kenčiančių asmenų, kurie per parą nurodė dažniausiai išgeriantys tokį patį kiekį vandens (36 proc.).
Todėl gretutinėmis ligomis nesergantis žmogus gali nesudėtingai apskaičiuoti individualią suvartojamų skysčių paros normą savo svorį padauginus iš 0,03, o gautas skaičius parodys, kiek mililitrų vandens reikėtų išgerti. Apskritai vandens trūkumas gali išprovokuoti prastą organų funkciją, taip padidinant cukrinio diabeto riziką ar apsunkinant medžiagų apykaitos procesą. Be to, kai išgeriama per mažai vandens, kūne esantis vanduo iš ląstelių patenka į tarpląstelinį skystį sukeliant rankų pirštų, kulkšnių patinimus.
Rekomenduoju pajutus alkį visų pirma išgerti stiklinę vandens ir luktelti. A. Miliūtė papildo, jog vanduo reikšmingai prisideda prie medžiagų apykaitos, tad tinkama vandens norma per parą gali paspartinti šį procesą net keliasdešimt procentų: „Vis dėlto vanduo reikšmingas visapusiškam mūsų funkcionavimui, mineralų ir naudingų medžiagų pasisavinimui. Tad išgerdami pakankamai vandens ne tik prisidėsime prie organizmo gerovės, bet pačią medžiagų apykaitą galėsime paspartinti net iki 30 proc., jeigu dėl šio proceso sulėtėjimo nebus kalti kiti veiksniai, pavyzdžiui, ligos ar organų sutrikimai.
Tiems, kas nėra pratę gerti daug vandens, reiktųpradėti jį gurkšnoti, o ne bandyti suvartoti išsyk kuo didesnį jo kiekį.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Neįtikėtini būdai, kaip paskaninti ryžių košę kūdikiui – gardu ir sveika!
- Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
- Bambukinis rankšluostis kūdikiui: minkštas ir švelnus prisilietimas
- Vaiko auginimo pinigai 2024 m.: viskas, ką reikia žinoti
- Kaip Deklaruoti Vaiką Be Motinos Sutikimo Lietuvoje – Veiksmingi Patarimai ir Teisiniai Sprendimai