Ši istorija pasakoja apie Irinos Pasmor anūkę Dariją, kuri žuvo karo metu, ir apie tai, kaip ši tragedija paveikė jos šeimą.
Netektis ir gedulas
21 metų Darija žuvo pirmąją karo savaitę, vos įstojusi į armiją ginti tėvynės, kai prie vadavietės atskrido rusų raketa „Iskander“. „Pelenus laidojom po mėnesio, kai po žiemos speigų atšilo žemė.
Visą tą mėnesį katinas nesitraukė nuo ant stalo padėtos urnos, o kai grįžom po laidotuvių, namus radom siaubingai apverstus: buvo nutrauktos užuolaidos, išvartytos gėlės, sudaužyti indai.
Praėjus dešimčiai mėnesių po anūkės žūties mirė ir Darijos senelis, Irinos vyras Valerijus. Jis buvo prie anūkės labai prisirišęs. Po patirtos stuburo traumos tapo nedarbingu, ir Dariją lydėdavo į darželį, mokyklon, skaitydavo knygas, žaisdavo.
Anūkės ryžtas ir patriotiškumas
Jos mama, mano duktė, planavo kurti naują šeimą, todėl Dašą auginau nuo pat pradžių. Gimė Drakono metais, buvo be galo aktyvi ir drąsi, dar mokydamasi technikume įsitraukė į patriotinę veiklą.
Pamatė kažkokio renginio skelbimą, nuėjo, o ten - „Azovo“ pulko veteranai ir futbolo komandos „Metalist“ aistruoliai, vien vyrai. Iki karo Darija su draugais ruošė patriotines akcijas, vežė paramą kovotojams į Donbasą, rengė gynybos kursus moterims bei karines stovyklas jaunimui, inicijavo kraujo donorų dienas, gabeno pagalbą vaikų namams ir gyvūnų prieglaudoms, pensininkus mokė naudotis kompiuteriu ir mobiliu telefonu.
Mergina dar suspėdavo lankyti paskaitas technikume, dirbti muilo fabrike, kas trečią parą globoti sunkiai susirgusią prosenelę. Tokį jos ryžtą pastebėję Nacionalinės gvardijos padalinio vadai merginai pasiūlė dirbti vadavietės administratore.
Pirmą karo rytą Irina atsibudo išgirdusi tolimų sprogimų aidus ir pamatė anūkę, jau stovinčią prie durų, skubančią į vadavietę. Į senelių prašymus likti namuose nereagavo, sakė yra pasižadėjusi atvykti, eis ginti miesto.
„Kraken“ būrio vadai spėjo, kad rusai į juos taikysis, nes kariuomenė iš miesto pasitraukė ir jo ginti liko vien savanoriai. Taip ir atsitiko.
Pirma raketa Charkive atskrido į jų būstinę, tačiau niekas iš savonorių karių nežuvo, nes buvo persikėlę kitur. Pasisekė ir tada, kai raketa gretimame pastate pražudė šešis gynėjus.
Lemtinga diena
Kovo trečioji tapo lemtinga. Darija su bičiuliu lydėjo į sugriauto pastato rūsyje įrengtą štabą žmones.
„Iskander“ raketa sprogo tuo metu, kai Darija su draugu ruošėsi leistis žemyn. „Tuo metu Charkive neveikė parduotuvės, bet Dašos bičiuliai sugebėjo gauti vestuvinę suknelę, kad pagal tradiciją netekėjusi mergina būtu palaidota baltai aprengta.
Po sprogimo iš jos kūno beveik nieko neliko. Darijos istorija susidomėjau prieš kelias savaites kavinėje “Keliautojas” pamatęs jos nuotrauką. Prisiminiau, jog panašią pirmais karo metais mačiau kapinėse įrengtoje Didvyrių alėjoje.
Tada antkapių buvo nedaug, kelios dešimtys, o Darija - vienintelė mergina. Kavinėje “Keliautojas” kabo žuvusių specialaus diversinio žvalgybinio armijos padalinio “Kraken” narių nuotraukos.
Kavinės savininkė Jelena Avilova nori išpildyti žuvusio sūnaus svajonę turėti kavinę. Pamatęs Darijos nuotrauką nusprendžiau susisiekti su jos artimaisiais.
Moteris kaltino save
„Nors suprantu, kad viskas yra Dievo rankose, po Dašos žūties ilgai raudojau bei keikiau visus - viešpatį, Putiną, save. Su tokia lemtimi neįmanoma susitaikyti, norisi matyti ją gyvą, o ne paminklą ir medalius.
Praėjus keleriems metams džiugina, kad Dašos nepamiršta nei kariai, nei draugai, kurie lanko kapą, rūpinasi manimi. Irina papasakojo, jog raudose sau priekaištavo, kam Dariją nuvedė į ukrainietišką mokyklą.
Pagalvojo, jog jei būtų lankiusi rusišką, nebūtų tapusi patriote, nebūtų įstojusi į “Kraken” ir gyventų toliau. Vėliau Irina susitaikė su mintimi, kad viskas įvyko pagal Viešpaties planą, kurio pakeisti neįmanoma.
Kadangi tušti anūkės ir sutuoktinio kambariai kėlė Irinai skausmingus prisiminimus, moteris pardavė namą ir įsikūrė bute.
Atminimas
„Kaimynės sako, kad Darija iš dangaus globoja mūsų namą ir visa gatvę, nes per karą nė karto čia nesprogo, nors aplinkui per bombardavimus degė namai, žuvo žmonės. Tėvynei pasitarnavo neilgai, tačiau yra verta, kad prisimintume.
Irina Pasmor dažnai lanko anūkės kapą.
žymės: #Gime
Panašus:
- Atviras Pokalbis su Prienų Globos Namų Administratorė Vita: Įkvepiantys Atsiliepimai ir Neįtikėtina Veikla
- Sužinokite Visas Daugiabučio Namo Administratoriaus Pareigas – Pilnas Vadovas Lietuvoje!
- Neįtikėtinos Administratoriaus Pareigos Vaikų Žaidimų Kambaryje, Kurias Privalote Žinoti!
- Kaip Lengvai Išvirti Kiaušinius, Kad Jie Tobulai Luptųsi – Paprasti Patarimai
- Kaip rengti kūdikį pagal orą: patarimai, sluoksniavimas, ką vengti