Vos išvydus šių metų almanachą, į akis krinta jo neregėtas grožis ir didybė - 583 puslapiai. Šiandien Rašytojų sąjungoje kur kas daugiau narių nei, tarkim, prieš dvidešimt metų. Vadinasi, reikalauti, kad „P.p.” būtų tokios pat apimties, kaip tuomet, būtų absurdiška.
Vis dėlto pamėginsiu atsiversti ir žvilgtelėti, kas jo viduje. Visos knygos per tokį trumpą laiką, be abejo, nespėjau perskaityti, o ir niekada to nedaryčiau. Radau bent tuziną negirdėtų autorių. Vadinasi, galima manyti, jog teorinę galimybę patekti į „P.p.” turi kiekvienas, parašęs bent šį tą vertesnio.
Išties įdomūs almanacho publicistiniai tekstai. Tarkim, laiškai bei dienoraščiai, nežinia, ar specialiai parinkti tokie, kad, rodos, būtų parašyti šiandien. Skausmas, liūdesys, skurdas, nežinia - dėl savo ar tautos likimo. Pavyzdžiui, Birutės Baltrušaitytės ir Antano Masionio dienoraščiai, skelbiami su palydimuoju Viktorijos Daujotytės žodžiu.
Panašių jausmų kupina ir Valerija Idaitė, kurios dienoraščius parengė Gintarė Adomaitytė. Jonas Mekas ir Vyt Bakaitis prisimena Algimantą Šalčių (1925-2000), kuris buvo nežinia kas.
Rita Tūtlytė žvelgia į dabartinių penkiasdešimtmečių ar kiek jaunesnių poetų, debiutavusių aštuntojo dešimtmečio pabaigoje - devintojo pradžioje, kūrybą. Ji pažymi, jog, atėję ne vien iš lituanistų būrio, šie rašytojai atnaujino literatūrą, suteikdami jai „neįprastą požiūrį bei naujas stebėjimo-pasakojimo pozicijas, abstrahavimo matmenį”. R. Tūtlytė plačiau apžvelgia G. Patacko, K. Platelio, A. Gailiaus, Ž. Bilaišytės poeziją, visiškai nutylėdama A. Verbą su R. Daugirdu.
Valentino Sventicko užrašuose ilsisi Poezijos pavasario kasdienės akimirkos bei mintys, neišplėtotos, likusios stalčiuje. Pokalbis apie almanacho poeziją, manau, nėra būtinas. Kaip nėra būtina skaityti viską iš eilės. Verčiau pamėginti atsirinkti, kas artima ir įdomu.
Aštuntojo dešimtmečio pabaigos-devintojo pradžios debiutantų karta, kokia ji? Regina Biržinytė, Dalia Ramoškaitė, Nijolė Miliauskaitė, Eglė Juodvalkė, Rimantas Kasparas, Dalia Saukaitytė, Kęstutis Rastenis, Daina Pranckietytė, Kornelijus Platelis, Antanas Gailius, Živilė Bilaišytė, Gintaras Patackas, Gražina Cieškaitė, Vladas Braziūnas, Vytautas Rubavičius, Zita Mažeikaitė, Antanas A. Jonynas, Juozas Erlickas, Donaldas Kajokas.
Galima sakyti, jog ši karta - labiau vienišiai, atskiruoliai, rymotojai kiekvienas prie savų autoritetų, kiekvienas pats sau ieškojęs poetinio kelio. Su šia karta sietinas bendresnis reiškinys: technokratų kartos atėjimas į kultūrą.
Nemaža dalis šios kartos kūrėjų yra nelituanistai (A. Gailius - germanistas), nefilologai (K. Platelis - inžinierius statybininkas, G. Patackas - technokratas; artimas jiems amžiumi V. Rubavičius - technokratas-kultūrologas; prozininkai R. Gavelis - technokratas, S. T. Kondrotas - sociologas filosofas).
Sąmoningai plečiamas akiratis verstine, disidentine, ezoterine, filosofine, mitologine ir t. t. literatūra, iš kelių šaltinių savarankiškai formuojama pasaulėžiūra. Vis labiau populiarėja E. Poundas ir XX amžiaus vidurio modernizmo klasika: T. S. Eliotas, F. G. Lorka, C. Baudelaire, R. M. Rilke, A. Solženicynas, M. Bulgakovas, J. Selingeris, F.
Labai tikslus ir tikras A. A. Jonyno prisiminimas apie tai, kokį poveikį turėjo 1969 metais išleista užsienio poetų rinktinių eilėraščių knyga XX a. Vakarų poetai, pasirodžiusi šios kartos jaunystėje - abitūros ir studijų laiku. Šie literatūriniai kontekstai leido patirti XX amžiaus vidurio poezijos lūžius, apčiuopti modernaus eilėraščio modelius, atkreipti dėmesį į siurrealizmo poetiką, ekspresyvias intonacijas.
Ir ne tik iš skaitymo patirties. Jaunoji karta atsitraukia nuo esamų gyvenimo formų ir normų, bando pralaužti klasikos tradicijas (kas iki tol buvo labai svarbi lietuvių literatūros norma), nuosekliai kuria naują santykį su kultūra, vertybėmis, naujus savo kultūrinio buvimo pagrindus, ieško alternatyvos rimtajai oficialiajai literatūrai.
Šios kartos poezijoje keistai susikryžiuoja popsas ir elitiškumo siekis, rimtumas ir parodijiškumas, originalumas ir sekimai. Susiformuoja gana aiškios kūrėjų grupės: poetai - avangardistai, įtvirtinę netikėtą požiūrį, žanrų maišatį, ironiją (G. Patackas, J. Erlickas), ir poetai - vertėjai, eseistai, „neoklasicistai“ (K. Platelis, A. Gailius); su vienais ir kitais susisiekia A. A. Jonyno poezija.
Jaunųjų poezijoje neįprastai bandoma pažvelgti į kasdienos detales. K. Platelio eilėraščio Įsibrovėliai pavadinimas asocijuojasi su R. Gavelio apsakymų knyga (Įsibrovėliai, 1982), o turinys - su minėta S. T Kondroto novele, - jame vaizduojamas baidyklę primenantis, stotelėse ryjantis žmones autobusas ir besispyriojanti bei nelipanti į dvokiančius autobuso nasrus mergaitė.
Jaunuosius kūrėjus labiausiai traukia fantasmagoriško, „kito“, kitokio, reliatyvaus pasaulio galimybė, sapno, fantazijos ir kasdienės tikrovės samplaika (Leidžiasi laiptais kaimynė į antrojo buto sapną, - G. Patackas, JZVIJ131).
žymės:
Panašus:
- Vaikiškos lovytės: kaip išsirinkti, kur pirkti ir į ką atkreipti dėmesį?
- Vaikiškos lovytės: kaip išsirinkti ir kur pirkti pigiau?
- Vaikiškos mašinos su akumuliatoriais: didelis pasirinkimas ir geriausios kainos!
- Atraskite geriausius džinsus su petnešomis vaikams – patarimai, kaip išsirinkti idealų modelį!
- Lietuviškos vaikiškos dainos: geriausi rinkiniai ir karaoke