Atėjus rugsėjui, padažnėja klausimų, kaip palengvinti vaiko adaptaciją lopšelyje-darželyje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įtraukti šeimą į šį svarbų procesą, kad jis būtų kuo sklandesnis ir mažiau stresinis tiek vaikui, tiek tėvams.
Adaptacijos sunkumai ir galimi sprendimai
Pirmiausia, verta pabrėžti - kuo vyresnis vaikas, tuo sunkiau jam adaptuotis. Tačiau rankų nuleisti nereikėtų. Tėvai turi jaustis užtikrintai ir reikalauti, kad jų atžala būtų tinkamai prižiūrėta.
Adaptacijos procesas priklauso nuo individualios situacijos ir galimybių. Vienas iš būdų - mama pabūna grupėje su mažyliu porą valandų, o po to kartu grįžta namo. Po kelių dienų galima palikti mažylį porai valandų vieną, prieš pietų miegą pasiimti. Kitas variantas - iškart palikti mažylį visai dienai. Tiek pirmu, tiek antru atveju ašarų neišvengsite.
Knygutė su šeimos nuotraukomis: ar tai veiksminga?
Vienas iš populiarių patarimų - pagaminti knygutę su šeimos nuotraukomis ir laiškeliais. Tačiau ar tai iš tikrųjų veikia? Viską, ką parašėte, Jūsų vaikas turi žinoti, o ne tai turi būti perskaitoma. Kam visą situaciją hiperbolizuoti ir sureikšminti? Taip - sunku, taip - graudu, bet nieko tokio.
Auklėtojų kvalifikacija
Auklėtojų elgesys taip pat svarbus. Kaip gali būti nenuraminamas vaikas? Kokios išeitys siūlomos? Kiek patirties turi pačios auklėtojos?
Įtraukusis ugdymas: kiekvienam vaikui
Įtraukiojo ugdymo tikslas - kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių. To siekiama suteikiant specialistų pagalbą ir organizuojant ugdymą: personalizuojant projektus, susiejant bendrąją ir specialiąją ugdymo sistemas, taip į bendras veiklas įtraukiant visus vaikus, nepriklausomai nuo jų skirtybių (negalios, specialiųjų poreikių, gebėjimų).
Akcentuojami ne akademiniai vaiko pasiekimai, bet bendrosios kompetencijos. Pedagogai ir specialistai fiksuoja ir vertina vaikų individualią pažangą, atsižvelgia į asmeninius jo poreikius, pagal tai pritaiko (jei reikia - keičia) teikiamą pagalbą, lanksčiai reaguoja į visus pokyčius.
Į procesą įtraukiama ir vaiko šeima, todėl ugdymas nesibaigia užvėrus darželio duris. Tėvai, broliai, sesės nuolat jaučia ir žino, kuo gyvena vaikas, dalyvaujantis įtraukiojo ugdymo procese. Taip sukuriamas saugi ir vaiką auginanti aplinka, leidžianti atsiskleisti jo prigimtiniams talentams.
Projektiniai metodai
Be personalizuotų priemonių, labai pasiteisino darželyje pradėti taikyti projektiniai metodai. Tai atvėrė dideles galimybes įtraukiajam ugdymui. Į visus procesus stengiamės įtraukti vaikus. Jų nuomonės ir pasiūlymų auklėtojos klausia planuodamos ir ruošdamos naują temą. Ją plėtojame neskubėdami, jei yra poreikis, tęsiame net ir ne vieną savaitę - tol, kol vaikai domisi, nori.
Psichologiniai aspektai: kada leisti vaiką į darželį?
Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų. Į lopšelį gali keliauti tie vaikai, kurie yra ganėtinai savarankiški, kad galėtų pasirūpinti savimi, ekstravertai, kuriems reikia daugiau bendravimo ir aktyvieji, kuriems su aukle ar mama namuose trūksta erdvės veiklai.
Namuose su aukle geriau likti tiems vaikams, kurie yra jautrūs ir/ar intravertai. Tokiems vaikams labiausiai tinka namų sienos ir artimi žmonės, o lopšelis jautresniems vaikams gali sukelti įvairius psichologinius ir fizinius negalavimus, pvz.: neaiškius galvos ar pilvo skausmus, mikčiojimą, tikus.
Ikimokyklinis ugdymas turėtų būti visapusiškas, apimti visas lavinimui svarbias sritis. Be to, vaikas ugdymo įstaigoje turėtų jaustis gerai, todėl geriau rinkti darželį pagal vaiko gabumus.
Šiuolaikinio darželio funkcijos
Šiuolaikinis darželis turėtų pirmiausia užtikrinti esminius vaiko poreikius: priežiūros (kad vaikas būtų pavalgęs, išsimiegojęs, švarus), saugumo (vaikas turėtų būti saugus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai) ir lavinimo. Labai gerai, jei darželis įtraukia į bendradarbiavimą vaikų tėvus ar net kitus bendruomenės narius, atlikdamas suaugusiųjų švietimo funkciją.
Vaikui svarbu šilta auklėtoja, kuri geba prieiti prie vaiko, jį užimti, sudominti, kai reikia nuraminti. Augant vaikui būtų gerai, kad darželio aplinka atitiktų jo mokymosi poreikius, t.y., kad būtų įvairių priemonių pažintinei veiklai, sportui, kūrybai ir pan.
Valstybinės vs. Privačios įstaigos
Tėvai iš valstybinės ikimokyklinės ugdymo įstaigos gali tikėtis, kad jų vaikas bus prižiūrimas ir lavinamas pagal numatytas ir daugumai vaikų tinkamas programas, t.y. vaikų priežiūra ir ugdymas yra orientuotas į standartinį vaiką. Tačiau jei jūsų vaikas yra jautresnis, gabesnis, judresnis ar kitaip išskirtinis už standartinį vaiką, dažniausiai valstybinė ikimokyklinė ugdymo įstaiga negalės skirti papildomo dėmesio jūsų vaikui.
Iš privačių ugdymo įstaigų tėvai gali tikėtis mažesnių grupių. Taigi daugiau individualaus dėmesio vaikui. Dažniausiai privačios ugdymo įstaigos labiau stengiasi prisitaikyti prie tėvų prašymų, labiau juos įsileidžia į darželio gyvenimą, parodo kas ir kaip vyksta, bet vėlgi ne visada privati ugdymo įstaiga yra geriau už valdišką. Yra tikrai labai gerų valdiškų ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kur dirbą patyrę ir atsidavę pedagogai. Todėl privatus ar valdiškas darželis dar nieko nepasako apie vaiko ugdymo kokybę.
Retai šiuolaikinių tėvų lūkesčius atitinka ikimokyklinio ugdymo įstaigos, ypač jei tėvai veda pirmą vaiką į darželį. Paprastai tėvai atvedę vaiką į darželį tikisi, kad jam bus skiriama labai daug individualaus dėmesio, tėvams sunku priimti tai, kad grupėje dar 14-19 vaikų, kuriuos taip pat reikia sužiūrėti, padėti apsirengti, pavalgyti, ir pan. Šiuolaikiniai tėvai tarsi nori visą atsakomybę už vaiko auklėjimą atiduoti darželiui, neretai iš auklėtojų reikalauja per daug.
Svarbūs aspektai renkantis darželį
Neretai ir dabar tėvai renkasi tą darželį, kuris yra arčiausiai namų. Taip tėvai sutaupo savo laiko. Visgi prieš užrašant vaiką į ugdymo įstaigą, reikėtų užsukti į ją, pabendrauti su vadovu, apžiūrėti aplinką, panagrinėti darželio ugdymo programą. Renkantis darželį, tėvai mėgsta paskaityti mamyčių forumus, bet ten esanti informacija tikrai ne visada yra teisinga ir nereikėtų ja aklai pasitikėti.
Neteisingai pasirinkus ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaikas gali nepritapti ugdymo įstaigoje, jam gali atsirasti psichologinių ar fizinių problemų.
Vaiko elgesio pokyčiai: į ką atkreipti dėmesį?
Adaptacijos periodu visi vaikai išgyvena diskomfortą darželyje, nes reikia prisitaikyti prie naujų taisyklių, išbūti svetimoje aplinkoje be mamos ir tėčio. Vaiko adaptacija darželyje užtrunka nuo 1 savaitės iki pusės metų. Adaptacijos metu vaiko elgesio pakitimai yra normalu, pvz.: vaikas gali tapti verksmingesnis, piktesnis ar tylesnis.
Jei ir praėjus adaptacijos laikui vaiko elgesys išlieka stipriai pakitęs, pirmiausia reikia kalbėti su auklėtojom, kaip jos mato ir vertina vaiko elgesį ir savijautą darželyje. Tada nebijoti pasitarti su specialistais. Nereikėtų numoti ranka į tokį pasikeitusį vaiko elgesį kaip miego sutrikimai (neramus nakties miegas, dažni prabudimai), valgymo sutrikimai, fiziniai simptomai (pvz.: kas rytą vaikas prieš darželį vemia).
Rekomendacijos pagal vaiko tipą
- Valstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga, dirbanti pagal visuomeninio ugdymo programas: Vaikui, kuris atitinka įprasta raidą, yra pakankamai savarankiškas, ekstraversiškas, komunikabilus, gali išsakyti savo poreikius, nėra pernelyg jautrus.
- Ugdymo įstaiga, skirta vaikams su nežymia negalia: Sveikas vaikas tokiame darželyje gali negauti pakankamai auklėtojų dėmesio, nes kitiems vaikams jo reikia labiau. Tokie vaikai auga empatiškesni, labiau suprantantis kitokius, paslaugesni.
- Ugdymo įstaiga, dirbanti pagal Montessori metodiką: Jautresniems, intravertams vaikams.
- Ugdymo įstaiga, dirbanti pagal Valdorfo metodiką: Vaikams, kurie yra individualistai, turintys meninių polinkių.
- Grupės, kurioje dirbama pagal menų ar fizinio aktyvumo programą: Jei vaiko gabumai labai matomi, tada tokį vaiką galima nuo mažumės orientuoti į vieną ar kitą pusę, bet tai neturi būti daroma prieš vaiko valią ir norą.
- Dvikalbis darželis: Tokiam vaikui, kuris auga dvikalbėje šeimoje arba jei tėvai planuoja išvažiuoti gyventi į kitą šalį.
Būtini vaiko įgūdžiai
Patarimais ir idėjomis dalinasi „Family Lab Academy“ Vilniuje vadovai Dovilė Naujokaitė ir Lukas Benevičius. Vaiko įgūdžiams lavinti svarbu sukurti įvairiausias žaidybines situacijas, jas derinti kasdieniuose ritualuose ir taip vaiką įtraukti į žaidimą - mokymosi procesą.
Savarankiškas valgymas
Svarbu, kad vaikas pradėjęs lankyti ugdymo įstaigą gebėtų pats savarankiškai valgyti: gerti vandenį iš stiklinės ar puodelio, valgant naudotis įrankiais, o ne pirštais. Norint šiuos gebėjimus lavinti, rekomenduojama namuose kuo daugiau žaisti ir simuliuoti darželyje esančias situacijas.
Jei vis tik pradedate lankyti darželį dar nemokėdami savarankiškai valgyti - išmoksime drauge. Vaikai greitai vienas iš kito mokosi ir jau po kelių dienų pastebėsite, kaip vaikas stengiasi pats savarankiškai valgyti. Tuomet jums teliks apsišarvuoti kantrybe ir stiprinant šiuos gebėjimus leisti vaikui pačiam valgyti ir namuose, nesvarbu, kiek laiko truktų valgymo procesas.
Idėja ir patarimas! Paimkite 2 indelius, vieną jų pripildykite kruopomis. Duokite vaikui šaukštą (pradėkite nuo tų įrankių, su kuriais vaikas valgo) ir pasiūlykite su šaukštu iš vieno indo kruopas berti į kitą. Taip bus lavinama smulkioji motorika (pirštų, delno, riešo, akių ir rankų). Norėdami, kad vaikui veikla neatsibostų, kiekvieną kartą kaitaliokite ingredientus: vienas kruopas keiskite kitomis, kartais tiesiog pripilkite vandens ir įdėkite įvairiausių uogų, pjaustytų vaisių ar makaronų - juos paskatinkite perkelti naudojantis šakute.
Miklieji pirštukai - galiu pats apsirengti
Kodėl svarbu vaikui mokėti savarankiškai rengtis? Darželyje tokių situacijų yra nemažai: reikia apsirengti lauko rūbus einant į lauką, grįžus juos nusirengti, einant miegoti pietų miego rūbus reikia nusirengti, atsikėlus vėl apsirengti. Ką jau kalbėti, jei valgant, atliekant kūrybinę veiklą išsitepė drabužiai, o plaunantis rankas sušlapo ne vien tik rankovės, bet ir pilvas. Tad labai svarbu, kad vaikas gebėtų pats savarankiškai nusirengti ir apsirengti savo rūbelius.
Rengimasis nėra pats maloniausias dalykas, kurį vaikai leidžia tėvams atlikti. Norėdami, kad vaikas išmoktų ir norėtų pats apsirengti, leiskite jam, pavyzdžiui, išsirinkti drabužius, kuriuos norėtų dėvėti būdamas namuose. Kai jis turės galimybę pats išsirinkti, paskatinkite patį juos ir apsirengti.
Kai vaikui pavyksta atlikti paprasčiausius veiksmus, pereikite prie sudėtingesnių: mokykitės užtraukti-atitraukti užtrauktuką, užsegti-atsegti sagas, užsimauti pirštuotas pirštines. Įgūdžiams treniruoti namuose renkite ir nurenkite žaislus, naudokite lavinamąsias knygas su įvairiausiomis užduotimis pirštukams miklinti ir duokite vaikams daugiau laiko bei skatinkite pačius rengtis.
Idėja ir patarimas! Pradėkite šiuos įgūdžius lavinti atsikėlus po miego nuo pačių lengviausių procesų: užsimauti-nusimauti kojines, autis-nusiauti batus, apsimauti-nusimauti kelnes, užsidėti-nusiimti kepurę. Norint, kad vaikui lengviau sektųsi apsiauti batus, rekomenduojama, kad vidaus batai būtų su lipdukais, ne raišteliais, o lauko - su lipdukais arba tiesiog įmaunami. Dažnai pradžioje vaikai sumaišo batų puses, tad galite priklijuoti įvairiausius lipdukus ar nupiešti ženkliukus, kurie leistų vaikams lengviau atskirti puses, pavyzdžiui, nupieškite geltonas žvaigždutes ant batų taip, kad apsiavus batus žvaigždutės susiliestų viduje, o ne išorėje.
Puoduko reikalai
Labai gera ir smagu, kai vaikai jau patys savarankiškai geba atlikti tualeto reikalus. Tad prieš pradedant lankyti darželį, geriausiai 2-3 m., pradėkite „jaukintis“ puoduką. Skirtingų pratinimosi būdų yra daug, tad stenkitės atrasti vaikui tinkamiausią. O jei kol kas dar nepavyksta, saugiai mokysimės drauge!
Idėja ir patarimas! Kartu su vaiku išsirinkite puoduką, kuris patiktų vaikui ir jis norėtų ant jo sėstis. Iš pradžių vaikas gali nenorėti sėstis, tai susikurkite ritualus: pasodinkite mėgstamą žaisliuką ant puoduko, o vėliau pakvieskite patį vaiką atsisėsti. Sėdint vaikui, kad jis atsipalaiduotų, galite paleisti ir vandens tekėjimą iš čiaupo. Norint, kad vaikas kuo ilgiau pasėdėtų (rekomenduojama ne ilgiau, kaip 5 minutes) skaitykite ir vartykite knygeles, dainuokite daineles, žaiskite pirštukinius žaidimus. Nepamirškite vaiko pagirti pavykus jam padaryti į puoduką.
Gebėjimas pasakyti savo norus
Vaiko gebėjimas komunikuoti su mokytoja labai svarbus, nes tuomet bus galima greičiau patenkinti jo fiziologinius poreikius. Pasistenkite vaiką išmokyti pasakyti, ko jis nori, pavyzdžiui, atsigerti, į tualetą ir pan. arba mokykite parodyti pirštu ar gestais. Jei vaikas kalba neaiškia kalba ir turi savų specifinių žodžių, būtinai mokytojai juos pasakykite: ką konkretus žodis ar garsas reiškia.
Idėja ir patarimas! Skatindami kalbėti nuolat su vaikais bendraukite ir pasakokite: ką darote, ką matote, taip pat pasitelkite įvairias knygas, enciklopedijas, žurnalus - kartu skaitykite ir aptarkite, kas yra pavaizduota, ieškokite įvairiausių objektų, skaičiuokite, domėkitės spalvomis, figūromis, tekstūromis, dainuokite daineles ir pirštukinius žaidimus.
Svarbu neperspausti vaiko ir nepamiršti, kad kiekvieno vaiko raida yra individuali, vieni ateina į darželį savarankiškesni, o kiti būdami darželyje sparčiai mokosi iš draugų.
Tėvų emocijos
Kai vaikas pradeda lankyti vaikų lopšelį - darželį, tai jam yra didžiulis iššūkis ir prireiks laiko, kol įvyks adaptacija. Tačiau stresą patiria ne tik jis vienas. Vaikui pradėjus lankyti darželį tėvai išgyvena įvairiausių jausmų: baimę, kaltę, skausmą, pavydą, nerimą.
- Apie savo baimes kalbėkitės ne su vaiku, o su auklėtojomis.
- Kai tėvai apsisprendžia vesti į darželį, o ne bandyti vesti („Ai, patiks - vesime, nepatiks - ne”), tada saugiau ir vaikui.
- Žinoma, svarbu žinoti, kodėl vedate vaiką į darželį, ir tai nėra lengvas klausimas.
Kaip jaučiasi į darželį atvestas vaikas, puikiai iliustruoja toks pavyzdys: įsivaizduokite, kad jus atveža į Kiniją ir paleidžia. Jūs nemokate kalbos, nežinote, kur miegosite, ką valgysite, kur čia tualetas. Vaikai panašiai jaučiasi pirmomis dienomis. Tačiau ir Kinijoje yra gerų žmonių, kurie ateis, išties ranką, papasakos ir palydės, kur reikia. Taip ir vaikams, atėjusiems į naują kolektyvą, reikia laiko.
Reakcijos į darželį
Pradedančių lankyti vaikų reakcija įvairi: užsisklendimas, daug garsių emocijų, perdėtas entuziazmas, pavėluota adaptacija.
- Adaptacijos tikslas - kad vaikas bent su vienu suaugusiuoju darželyje rastų saugų ryšį ir auklėtojos darbe yra nemažai meno, kaip rasti kalbą su mažuoju.
- Kartais tėvai graužiasi: „Taip blogai darželyje sekasi tik mano vaikui, tik jis nenori eiti, o visi kiti „normalūs”.” Iš tikrųjų daugeliui mažylių yra sunku.
- Klausti po darželio vaiko, kaip jaučiasi, beprasmiška, panašiai, jei jūs jo klaustumėte, kaip išsidėsčiusios Saulės sistemos planetos. Vaikas turi būti be galo brandus, kad mokėtų žodžiais tai nusakyti. Geriausiai jį stebėti ir klausyti, ką jis sako. Ne klausinėti, o klausytis.
- Į darželį vaiką turi vesti žmogus, su kuriuo jis turi užmezgęs intymų santykį.
- Paklausę vaiko, kaip jam sekasi, dažniausiai išgirsite: „Nežinau.” Vadinasi, vaikui viskas buvo gerai. Arba gali prisiminti stiprų įspūdį (dažnai negatyvią situaciją), kuris nebūtinai yra įvykęs tą dieną, nors vaikas taip sako.
- Pirmus metus vaikų darželyje vaikai gali dažniau sirgti, pasiruoškite tam. Tai susiję ir su tuo, kad vaikai išgyvena daug naujų emocijų, pervargsta. Dažnai liga yra vaiko „saugiklis”.
žymės:
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Vandens Trūkumas Nėštumo Metu: Pavojingiausi Simptomai ir Kaip Išvengti Sunkumų
- Vaiko globotojo atlygis Lietuvoje – Kiek uždirba globėjai ir kaip gauti?