Nėštumo metu moters oda patiria tam tikrų fiziologinių pokyčių. Beveik visoms nėščiosioms atsiranda įvairaus laipsnio odos pigmentacijos pokyčių, taip pat nėštumo metu gali atsirasti naujų kraujagyslinių darinių ar padidėti jau esantys.
Odos pokyčiai nėštumo metu
Pigmentacija
Dažniausiai pigmentacijos pakitimai paveikia nedidelius odos plotelius ir gali būti susiję su melanocitų tankiu konkrečioje kūno zonoje. Kartais atsiranda generalizuota hiperpigmentacija. Tiksli hiperpigmentacijos priežastis nėra žinoma. Viena dažniausių odos pigmentinių pokyčių išraiška - tai baltosios pilvo linijos patamsėjimas. Pilvo srityje, nuo gaktos iki bambos matoma neryški tamsi linija. Oda aplink spenelio areolę taip pat patamsėja. Kitos tamsėjančios kūno vietos - speneliai, pažastys, lytiniai organai, tarpvietė, išangė, vidiniai šlaunų paviršiai, kaklas.
Apgamai
Mokslininkų duomenys apie apgamų pakitimus nėštumo metu yra prieštaringi. Vieno tyrimo metu pastebėta, jog net trečdaliui nėščiųjų apgamai pakito, įgavo atipijos požymių. Visgi atliekant kitą tyrimą, ženklių skirtumų tarp nėščių ir nenėščių moterų nebuvo pastebėta.
Melazma
Dar vadinama „nėštumo kauke“. Šis pigmentacijos sutrikimas vargina net 75% nėščiųjų, nors gali pasireikšti ir nenėščioms moterims, taip pat vartojančioms kontraceptines tabletes. Dėl nėštumo atsiradusi melazma praeina metų bėgyje, tačiau kai kurios veido sritys taip ir gali likti hiperpigmentuotos.
Kraujagyslių pokyčiai
Nėštumo metu estrogenai ir kiti faktoriai didina kraujagyslių tempimą, lemia kraujagyslių sienelių nestabilumą, skatina kraujagyslių proliferaciją (išvešėjimą).
Teleangiektazijos
Jų atsiranda net 66% baltaodžių rasės nėščiųjų, dažniausiai tarp II-o ir V-o nėštumo mėnesio. Tai gerybiniai kraujagysliniai dariniai su charakteringa išvaizda: raudonas taškelis odoje, nuo kurio plonytėmis gijomis nusidriekia kapiliarai. Teleangiektazijų paprastai atsiranda apie akis, kaklo, veido srityje, viršutinėje krūtinės dalyje, rankų odoje.
Delnų eritema (paraudimas)
Dviem trečdaliams nėščiųjų gali parausti delnai.
Venų varikozė
Nėštumo metu gali išsiplėsti kojų, išorinių lytinių organų venos, taip pat gali susiformuoti hemorojiniai mazgai. Venos plečiasi dėl padidėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio bei vaisiaus spaudimo į šlaunies ir dubens arterijas. Kai vargina kojų venų varikozė, rekomenduojama pakelta kojų padėtis, kompresinių kojinių nešiojimas, miegojimas ant kairiojo šono, fizinė veikla, taip pat patariama vengti ilgo stovėjimo ar ilgo sėdėjimo.
Kraujagysliniai dariniai
Nėštumo metu gali atsirasti naujų kraujagyslinių darinių ar padidėti jau esantys. Piogeninė granulioma yra gerybinis kraujagyslinės kilmės darinys, kuris pasireiškia kaip raudonai violetinės spalvos papulė, sudaryta iš granuliacinio audinio. Šis darinys atsiranda pirmoje nėštumo pusėje ir auga itin greitai, dažniausiai burnos gleivinėje, tačiau gali susiformuoti ir ant pirštų. Po nėštumo, piogeninė granulioma dalinai sumažėja, o galutinai išnyksta kelių mėnesių bėgyje. Hemangiomų atsiradimo dažnis yra 5% iš visų nėštumų.
Strijos
Jungiamojo audinio pakitimai nėštumo metu ir dėl to atsiradusios strijos nemažai daliai moterų kelia kosmetinių problemų. Iš pradžių strijos atrodo kaip rausvos ar šviesiai violetinės linijos, jų atsiranda VI-VII nėštumo mėnesyje. Dėl hormoninių pokyčių pasikeičia ne tik sumažėja elastinių skaidulų dydis, bet ir pasikeičia jų erdvinis išsidėstymas, kas ir lemia strijų atsiradimą. Po gimdymo strijos gali kiek išblukti, tačiau galutinai niekada neišnyksta. Deja, nėra veiksmingų prevencinių priemonių, patikimai apsaugančių nuo strijų susidarymo.
Odos dariniai
Priaugus svorio gali atsirasti kabančių smulkių išaugėlių (papilomų) odos trynimosi vietose, kaklo, pažastų ar kitose srityse.
Niežulys
Nėštumo metu moteris gali varginti tiek fiziologinis niežulys, tiek ir odos niežėjimas dėl iki nėštumo buvusių odos ligų ar specifinių, tik nėščioms moterims būdingų dermatologinių susirgimų. Odos niežulys be jokios nustatomos priežasties vargina apie 20% nėščiųjų. Dažniausiai niežti skalpą, išangę, išorinius lytinius organus, pilvo odą (ypač trečiame nėštumo trimestre). Niežulys nėštumo metu gali būti susijęs su dermografizmu arba dilgėline, kuri yra dažnesnė antroje nėštumo pusėje. Būklės palengvinimui rekomenduojamos avižų vonios, antihistamininiai vaistai, pvz., loratadinas. Be to, niežulys būdingas ir specifinėms nėščiųjų odos ligoms.
Tatuiruotės ir auskarų vėrimas
Nėštumo metu nerekomenduojama darytis tatuiruočių. Nėštumas neturi įtakos tatuiruotėms, pasidarytoms dar iki pastojimo. Visgi tatuiruotės krūtinės ir pilvo srityje gali deformuotis dėl natūralių šių kūno sričių matmenų padidėjimo ar chirurginės intervencijos (pvz., jeigu moteris turi tatuiruotę apatinėje pilvo dalyje, tai atlikus cezario pjūvio operaciją, tatuiruotė turės defektą dėl rando). Pagrindinės auskarų vėrimo komplikacijos - skausmas, kraujavimas, mėlynės, atmetimo reakcija, audinių defektas, keloidinių randų ar granuliomų formavimasis, lokali ar sisteminė infekcija.
Prakaito ir riebalinių liaukų pokyčiai
Padidėjęs prakaito liaukų aktyvumas (ypač nėštumo pabaigoje) lemia prakaitinės bėrimų, hiperhidrozės atsiradimą.
Plaukų pokyčiai
Hirsutizmas
Padidėjęs plaukuotumas labiausiai pastebimas veido srityje, tačiau gali išryškėti ir ant rankų, kojų, nugaros, virš gaktos. Tai atsiranda dėl placentos ir kiaušidžių gaminamų androgenų poveikio plauko folikului. Nėštumo metu galvos plaukai tampa storesni ir tankesni, kadangi sulėtėja plauko augimo ciklas- pailgėja perėjimas iš „augimo“ į „poilsio“ fazę. Po gimdymo praėjus 1-5 mėnesiams, padaugėja plaukų, esančių telogeno fazėje. Šiuo periodu ypač dažnai moteris vargina plaukų slinkimas, kuris nustoja maždaug po pusantrų metų.
Androgeninė alopecija
Retais atvejais nėštumo metu plaukai kaktos ir viršugalvio srityje gali išretėti.
Nagų pakitimai
Nėštumo metu nagai auga greičiau, tačiau gali atsirasti nagų distrofija, skersiniai ruoželiai, ponaginės masės, distalinė onicholizė (neskausmingas nago plokštelės atsiskyrimas nuo nago guolio).
Gleivinių pokyčiai
Burnos gleivinės pakitimai susidaro dėl padidėjusio lytinių hormonų kiekio. Gali atsirasti gingivitas (dantenų uždegimas), padidėja ir išblunka tarpdantiniai speneliai. Dėl to dantenos kraujuoja, skauda, išopėja. Pagrindinis metodas išvengti šių nemalonių simptomų - tai gera burnos higiena.
Odos darinių šalinimas
Odos darinių šalinimas lazeriu yra greita bei saugi procedūra, kurios pagalba gali būti šalinami tokie odos dariniai kaip papilomos, karpos, apgamai ar moliuskai. Papilomas bei karpas lytinių organų srityje sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). ŽPV yra viena labiausiai paplitusių lytiniu keliu plintančių infekcijų. Net keturi iš penkių lytiškai aktyvių žmonių bent kartą gyvenime tampa infekuoti šiuo virusu.
ŽPV - tai DNR virusas iš papilomos virusų šeimos, kuriai priskiriama daugiau nei 170 viruso genotipų. ŽPV skirstomi į didelės ir mažos rizikos tipus (genotipus). Mažos rizikos ŽPV tipai (6 ir 11) sąlygoja karpas. Daugiau 40 nei ŽPV genotipų plinta lytiniu keliu. Dažniausiai juo užsikrečiama lytinių santykių metu (oralinių, vaginalinių ar analinių), tačiau galima užsikrėsti ir tiesioginiu kontaktiniu būdu per odą ar gleivinę (pavyzdžiui, naudojant netinkamai dezinfekuotus sekso žaislus, petingo metu (liečiantis prie kito žmogaus lytinių organų). Gimdymo metu užsikrėtusi motina virusą gali perduoti naujagimiui.
Apgamai - tai gerybiniai odos dariniai, kurie susiformuoja iš pigmentinių odos ląstelių (melanocitų). Šios ląstelės gamina pigmentą melaniną, kuris suteikia spalvą. Apgamai gali būti įgimti ir įgyti. Įgimti apgamai stebimi iškart po gimimo arba atsiranda pirmaisiais gyvenimo metais bei nėra linkę išnykti savaime. Įgyti apgamai atsiranda vėliau, jų daugėja iki 40 metų, vėliau ima mažėti ar savaime išnyksta, dažniausiai atsiranda nudegus saulėje, būna iki 1 cm skersmens dydžio bei tolygiai pigmentuoti. Didelę įtaką apgamų atsiradimui turi ne tik ultravioletiniai spinduliai, bet ir žmogaus genetinis polinkis.
Moliuskas - tai nepiktybinis lėtinis lokalizuotas virusinis odos susirgimas, pasireiškiantis 2-6 mm dydžio neskausmingais ovaliais mazgeliais, dažniausiai su nedideliu įdubimu centre. Šiuos pakitimus sukelia Molluscipox virusų genčiai priklausantis, poksvirusų grupės užkrečiamojo moliusko virusas (MCV). Infekcijos sukėlėjas perduodamas nuo odos ant odos liečiantis su sergančiuoju. Jei odos pažeidimas yra lytinių organų srityje, užkrečiamasis moliuskas traktuojamas kaip lytiškai plintanti liga.
Odos darinių šalinimo procedūra
Prieš kiekvieną odos darinių šalinimo lazeriu procedūrą pacientė konsultuojama gydytojo dermatologo ir/ar ginekologo. Odos dariniai apžiūrimi ir, esant poreikiui, atliekama dermatoskopija. Šalinant papilomas visuomet atliekama dermatoskopija. Papiloma gali būti gerybinė arba piktybinė (ikivėžinė, vėžinė). Jei papiloma gerybinė, ji šalinama lazerio pagalba, jei ne - atliekamas chirurginis darinio pašalinimas.
Darinių šalinimo metu reikiamas lazerio energijos kiekis yra nukreipiamas tiesiogiai į odos darinį bei jis pašalinamas. Procedūra yra neskausminga arba sukelianti minimalų diskomfortą, tačiau pacientei pageidaujant gali būti taikomas vietinis nuskausminimas. Priklausomai nuo darinių skaičiaus, dydžio ir vietos, procedūra vidutiniškai trunka apie 30 - 45 minutes. Maži dariniai pašalinami per kelias minutes. Paprastai užtenka vienos procedūros odos darinių pašalinimui. Po odos darinio šalinimo lazeriu gali likti nedidelis randas, tačiau jis žymiai mažesnis nei po chirurginio darinio pašalinimo.
Lazerinis odos darinių šalinimas nerekomenduojamas nėštumo metu. Prieš procedūra rekomenduojama bent mėnesį vengti tiesioginių saulės spindulių ir nesilankyti soliariume. Jei naudojami kraują skystinantys preparatai - antikoaguliantai (pavyzdžiui, orfarinas, aspirinas), rekomenduojama nutraukti jų vartojimą 3 dienas iki procedūros.
Pirmąją dieną rekomenduojama netrinti ir nešlapinti vietos, kurioje buvo pašalintas odos darinys. Jei susidaro šašeliai, rekomenduojama jų neliesti. Po procedūros gydytojas gali papildomai paskirti specialų kremą, rekomenduojamas papildomas vizitas po 5-7 d., įvertinti, kaip gyja žaizda bei tenkina procedūros rezultatai.
Kiti papilomų šalinimo būdai
- Elektrokoaguliacija: Papilomų šalinimui yra naudojamas elektrodas, kuris fiziškai odos neliečia, o pjūvis atliekamas radijo bangomis.
- Krioterapija: Procedūros metu papiloma yra pašalinama naudojant skystą azotą.
- Chirurginis pašalinimas: Šis metodas dažniausiai pasirenkamas įtariant darinio atipiją.
Prieš papilomų šalinimą gydytojas apžiūri jūsų odą ir atlieka dermatoksopiją, kurios metu nuodugniai įvertina odos pakitimus. "OST KLINIKA" patyrę gydytojai konsultacijos metu rekomenduos, koks gydymo metodas jūsų atveju yra tinkamiausias. Jūsų gydytojas pateiks konkrečius nurodymus, kaip geriausiai pasiruošti planuojamai procedūrai. Rekomenduotina kelias dienas prieš procedūra nevartoti aspirino, priešuždegiminių vaistų ar antikoaguliantų, kurie gali skatinti kraujavimo riziką ir mėlynių atsiradimą. Jums bus suleista vietinių nuskausminamųjų vaistų (anestetikų) į darinio vietą, kad nejaustumėte jokio skausmo ir procedūra būtų kuo švelnesnė. Toliau naudojant intensyvius šviesos impulsus lazeris sunaikins papilomą. Procedūra užtrunka apie 10-15 minučių. Po atliktos procedūros gydytojas gali jus stebėti iki 15 minučių, kad įsitikintų, jog nepatiriate jokio šalutinio poveikio, įskaitant galvos svaigimą, pykinimą ar alerginę reakciją. Žaizdos gijimo laikotarpis priklauso nuo jūsų bendros sveikatos būklės ir pašalintos papilomos dydžio. Tikėtina, kad po papilomos pašalinimo gijimas užtruks iki 2 savaičių. Per šį laikotarpį galėsite užsiimti kasdiene veikla, tačiau galite jausti nežymų diskomfortą. Dauguma papilomos šalinimo procedūrų yra greitos ir saugios.
Odos priežiūra nėštumo metu
Šiltuoju sezonu oda reikalauja dar kruopštesnės priežiūros. Pakankamas drėgmės lygis, subalansuota mityba ir specialios priemonės elastingumui didinti neabejotinai gelbėja kovoje su odos strijomis. Ryškėja pigmentacija ne tik aplink spenelius, vidinėse šlaunų pusėse, ant pilvo, bet ir veido ir krūtinės srityje. Tamsesniuose ir šviesesniuose odos tipuose iš tikrųjų yra tas pats melanocitų skaičius, skirtumas yra pagamintas melanino kiekis! Kaip žinia, nėštumo metu padidėja melanino gamyba, o saulė procesą dar labiau skatina. Melaninas gaminamas melanocitų ląstelių viduje ir per melanosomas pernešamas į aplinkines keratinocitų ląsteles. Pigmentacijos lygį sumažinti galima atsakingai ir ribotai mėgaujantis saule.
Nėštumo savaitės ir odos pokyčiai
- 7 savaitė: Odą veikia hormonų pokyčiai, padidėja riebalų sekrecija, veidas blizga, gali išsivystyti aknė.
- 11 savaitė: Krūtų speneliai tampa tamsesni, krūtų areolės padidėja. Dėl hormonų pokyčių veido odoje gali atsirasti pigmentinių dėmių.
- 14 savaitė: Pilvukas tampa pastebimas. Rekomenduojama naudoti specialias priemones ar tiesiog drėkinamuosius kremus strijų prevencijai pilvo, liemens, šonų, šlaunų ir krūtų srityse.
- 16 savaitė: Padidėja melanino gamyba - tai gali sukelti odos hiperpigmentaciją, vadinamą melazma arba ,,nėštumine kauke“. Pigmentinių dėmių gali atsirasti skruostų, kaktos, kaklo srityse - jos įprastai palaipsniui išnyksta pagimdžius. Patamsėja strazdanos ir apgamai, patamsėja oda (ypač trynimosi vietose).
- 21 savaitė: Padidėjusi gimda sukelia spaudimą, todėl kojose gali susiformuoti varikozinės (išsiplėtusios) venos, padidėti kapiliarų pralaidumas ar išsivystyti kapiliarų trapumas. Dažnai atsiranda žvaigždinės hemangiomos veido, krūtinės srityse.
- 24 savaitė: Dėl didėjančio pilvuko oda tempiasi, galite jausti niežulį.
- 26 savaitė: Gali iššokti bamba. Apie 75 proc. būsimų mamyčių ant pilvo atsiranda vadinamoji vidurinė linija. Ji patamsėja dėl hormonų, dėl kurių patamsėja ir krūtų speneliai.
- 28 savaitė: Strijų atsiradimą ir jų dydį nulemia genetika, svorio augimo greitis, netinkama mityba.
- 33 savaitė: Jei ant pilvo atsirastų raudonų bėrimų, būtina pasikonsultuoti su dermatologu - tai gali būti savaime praeinanti nėštuminė dermatozė ar įvairių nėštumo metu išsivystančių odos ligų požymis, kai reikalingas gydymas.
- 35 savaitė: Gali ištinti rankos ar kojos, gali parausti delnai ar padai - tai po gimdymo praeina.
Apie 90 proc. nėščiųjų atsiranda strijų pilvo, krūtinės, šlaunų ar rankų srityse. Priaugus svorio gali atsirasti kabančių smulkių išaugėlių (papilomų) odos trynimosi vietose, kaklo, pažastų ar kitose srityse. Strijos galutinai neišnyks, bet taps mažiau pastebimos. Odos pigmentacija ir (arba) aknė išliks, ypač jei maitinsite krūtimi. Naudokite apsaugines priemones nuo saulės (SPF 30-50).
Normalu, kad kurį laiką po gimdymo atrodysite it nėščia. Medžiaga parengta bendradarbiaujant su Estetinės medicinos ir dermatologijos klinikos „Grožio pasaulis“ gydytoja dermatologe Sandra Kavaliauskiene.
Papilomos: kas tai?
Papilomos - tai maži, minkšti, gerybiniai dariniai, kurie paprastai būna tokios pat spalvos kaip oda. Dažnai atrodo kaip odos išaugėlės ant kojytės. Kartais jos būna tamsesnės ir gali priminti iškilusį apgamą. Dauguma papilomų yra 1-10 mm dydžio, tačiau kai kurios gali užaugti iki kelių centimetrų. Tikimybė atsirasti papilomos didėja su amžiumi. Papilomos paprastai nesukelia jokių simptomų.
Vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad visi odos dariniai ant kojelės yra papilomos. Į papilomas iš pirmo žvilgsnio gali būti panašios neurofibromos (genetinės ligos išraiška odoje), papilomatoziniai apgamai, ypač jei jų pigmentas giliau ir jie matomi kaip kūno odos spalvos mazgeliai, papilomomis kartais palaikomi ir užkrečiamie moliuskai ar siūlinės karpos.
Svarbu: Lazerinis odos darinių šalinimas nerekomenduojamas nėštumo metu.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Hemangiomų šalinimas lazeriu kūdikiams: svarbiausi patarimai tėvams ir gydymo eiga
- Plaukų šalinimas lazeriu nėštumo metu: svarbiausi faktai apie saugumą ir riziką
- Efektyvūs Karpų Šalinimo Metodai Vaikams: Greitas ir Saugus Gydymas
- 3 Metų Vaiko Raida: Kaip Stebėti ir Skatinti Svarbius Vaiko Įgūdžius
- Dariaus Raubos Įkvepianti Kelionė: Nuo Medicinos Karjeros Iki Laimingos Šeimos