Panevėžio Gimdymo Namų Istorija

Panevėžio gimdymo namai - vieta, kur daugelio panevėžiečių gyvenimas pradeda skaičiuotis jau ne motinos įsčiose, o šiame pasaulyje.

Pradžia ir pokario metai

1950 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio miesto Sveikatos apsaugos skyriui pradėjo vadovauti gyd. Antanas Didžiulis. Iš buvusio skyriaus vedėjo gyd. Kazio Kaunėno jis perėmė vadovavimą tokioms tuomet Panevėžyje veikusioms gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigoms:

• ligoninei su padaliniais - poliklinika, Gimdymo namais, Vaikų ir Moterų konsultacijomis,
• Tuberkulioziniam dispanseriui,
• Odos-veneros ligų dispanseriui,
• Sanitarinei-epidemiologinei stočiai,
• vaikų lopšeliui,
• Teismo ekspertizės kabinetui,
• Dantų protezų laboratorijai,
• felčerių ir gydytojo punktams prie įmonių ir
• Sanitarinio patikrinimo punktui.

Bene svarbiausias objektas buvo miesto ligoninė Gogolio (dab. Smėlynės) gatvėje. Jos pastatas ir tuomet, ir dabar pažymėtas 25 numeriu. Dauguma tuometinių Panevėžio gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigų glaudėsi dar tarpukariu statytame dviejų aukštų mūriniame ligoninės pastate (nugriautas 1985 m.). Nemažai sveikatos priežiūros įstaigėlių buvo išsimėtę po visą miestą. Jų būta ir Laisvės (nuo 1952 m. - Lenino) aikštėje.

Beveik kasmet miesto Sveikatos apsaugos skyriuje vykdavo įvairūs pertvarkymai, atsidarydavo nauji poskyriai, kabinetai poliklinikoje, sveikatos apsaugos ir gydymo įstaigos buvo kilnojamos iš vienos vietos į kitą. Atidarytas Onkologinis punktas, naujas Traumatologijos skyrius, įkurtas Kardiografijos kabinetas, Kraujo perpylimo stotis, Patologinės anatomijos sk. 1953 m. vasarą miesto tarybos posėdyje valdžios atstovas apžvelgė 1952 m. ir 1953 m. sausio-gegužės mėn. Panevėžio medicinos įstaigų veiklą, perskaitė pranešimą „Apie Panevėžio miesto medicinos ir profilaktikos įstaigų darbą“.

Pirmiausia, kaip tuomet reikalauta, buvo išsakyti pagiriamieji žodžiai sovietinei šalies vadovybei, konstatuota, kad „visas medicininis darbas organizuojamas valstybiniu mastu, iš anksto sudarant planus, gydomosios ir profilaktikos įstaigos statomos pagal planą, kadrai skirstomi centralizuotai“. Taip pat pateikti įvairūs duomenys apie liaudies gerovės kėlimą medicininės priežiūros srityje.

Pranešime minima, jog tuo metu miesto „apjungtosios ligoninės“ vyriausiąja gydytoja dirbo Eugenija Sauchataitė. Jos vadovaujamos ligoninės skyriuose dirbo 60 gydytojų, 111 medicinos seserų ir 84 slaugės. Pasidžiaugta, kad medicinos seserimis daugiausia dirba darbščios merginos, neseniai baigusios Panevėžio „medseserų mokyklą“.

Konstatuota, kad reikia padidinti ligoninės darbuotojų atlyginimams skiriamas lėšas 77 500 rub. Jei nebus skirta lėšų - ligoninei teks sumažinti darbo apimtis, kas neigiamai atsilieptų gyventojų medicininiam aptarnavimui. Tuo metu ligoninės stacionare buvo 300 lovų. Per visus 1952 m. ir penkis 1953 m. mėnesius miesto ligoninėje medicininė pagalba suteikta 277 113 asmenų, iš jų hospitalizuota 11 573.

Per minimą laikotarpį miesto ligoninės Chirurginiame, Ginekologiniame, Ausų-nosies-gerklės bei Akių ligų skyriuose atlikta 2 571 operacija, 115 336 laboratoriniai tyrimai, rentgenu ištirti 40 604 asmenys. Ligonių maitinimui per dieną ligoninėje būdavo skiriama: iki kainų sumažinimo „gimdymo lovai“ skirta 8,05, „vaikų lovai“ 7,88, „kitoms lovoms“ - 7,48 rub. Po 1953 m. balandžio 1-osios vienos dienos maisto kainų normos liko tokios: „gimdymo lovai“ - 6,86, „vaikų lovai“ - 6,66 ir „kitoms lovoms“ - 6,60 rub.

Pabrėžta, kad ligoninė verčiasi sunkiai: 1953 m. birželio mėn. trūko kuro ligoninės vandentiekio vandeniui šildyti. Nuo 1952 m. liepos 1 d. dėl lėšų stokos panaikinti 2 skalbėjų etatai, atleistos darbuotojos ir tai apsunkino skalbyklos darbą. Ligoninės kieme buvo didelis daržas bei pagalbinis ūkis, tačiau jie nebuvo gerai įdirbti, nes trūko darbo jėgos. Ataskaitiniu laikotarpiu ūkio aptarnavimo darbininkams skirta 3,5 etato. Be darbo ligoninės ūkyje, darbininkai dar privalėjo trimis pamainomis budėti ligoninės sargybos būdelėje.

Prie ligoninės esančiai poliklinikai 1953 m. vadovavo ligoninės vyr. gydytojos pavaduotoja gydytoja Danguolė Kasiulaitytė. Ji organizavo Terapinio, Chirurginio, Akių, Ausų-nosies-gerklės, Dantų gydymo, Fizioterapijos, Rentgeno diagnostiniam, procedūriniam kabinetui ir laboratorijai. Per 1952 m. ir penkis 1953 m. Miesto ligoninėje taip pat veikė Greitosios pagalbos stotis. Per ataskaitinį laikotarpį ji kviesta 3 784 kartus.

Didžiausiu trukdžiu Greitosios pagalbos darbe įvardyti iškvietimai be būtino reikalo. Tokių skaičiuota 106. Jei Greitoji pagalba atsisakydavo vykti, piliečiai skųsdavosi vadovaujančioms miesto įstaigoms, o tų įstaigų vadovai, neatsižvelgdami į tai, kad Greitosios pagalbos stotis aptarnauja tik miestą, Greitosios pagalbos personalui įsakydavo vykti, „tuo grubiai pažeisdami“ medicinos įstaigų darbo tvarką. Pateikiami ir pavyzdžiai: darbuotojai buvo nuvykę į Velžio kaimo mokyklą pas vieną pilietę. Pasirodė, kad jai tereikėjo suleisti peniciliną. Taip pat nuvykta į Naujamiestį, pas lengvai sužalotą pilietį. Pasitaikydavo, kai Greitąją pagalbą iškviesdavo neblaivūs asmenys. Kartais milicijos darbuotojai reikalaudavo, kad Greitoji pagalba nuvežtų negyvėlį.

Tuberkuliozės dispanseriui vadovavo Jadvyga Dailidonienė. Čia dirbo 5 gydytojai ir 15 medicinos seserų. Stacionare buvo 40 lovų. 1953 m. ėmė veikti atskiras kabinetas, kuriame būdavo priimami tuberkulioze sergantys vaikai. Per ataskaitinį laikotarpį „tubdispanceryje“ priimti 16 545 pacientai, o stacionare gulėjo 427 ligoniai. Ligonių plaučiai tirti rentgenu ir laboratorijoje. Per šį laikotarpį padaryti 9 535 laboratoriniai tyrimai, 15 648 rentgeno nuotraukos.

Odos veneros ligų dispanserio vedėju dirbo Kazys Kaunėnas. Tai buvo savarankiška įstaiga su savo stacionaru, ambulatorija ir laboratorijomis. Čia dirbo 5 gydytojai ir 7 medicinos seserys. Dispanseryje gydytos ir įvairios grybelinės ligos. Stacionare buvo 20 lovų. Stacionaro darbas pablogėjo, kai čia iš Lenino aikštės 5 atkelta „vendispanserio“ ambulatorija. Ji užėmė tris kabinetus, todėl nebeliko vietos stacionaro lovoms. Per tą laiką ambulatoriškai priimti 21 267 pacientai, stacionare gulėjo 658 ligoniai.

Dieninio vaikų lopšelio vedėja dirbo Emilija Kairienė. Jame buvo 45 vietos. Lopšelyje dirbo pusę etato vienas gydytojas ir trys vidurinio medicininio personalo asmenys. Darželinukai buvo suskirstyti pagal amžių į dvi grupes: nuo 1,5 iki 20 mėnesių ir nuo 1 m. ir 8 mėn. iki 3 metų. Lopšelis veikė nuo 8 val. ryto iki 16 val. vakaro. Tai ne visada tiko motinoms, kurios dirbdavo įvairiomis pamainomis. Vaikų mitybai per dieną buvo skiriama 3,58 rub.

Dantų protezų laboratorijai vadovavo Aldona Kesilytė. Protezavimo kabinete dirbo du gydytojai stomatologai ir 4 dantų technikai. 1952 m. pagal nustatytą planą dantų protezavimo kabinete darbas įvykdytas net 133 proc. Skundų dėl darbo kokybės iš pacientų nesulaukta, buvo tik nepatenkintų nepakankama auksinių dantų protezų gamybos apimtimi.

Nemažai darbo mieste turėjo Sanitarinė epidemiologinė stotis (vedėjas - Vytautas Pavenskas). Mieste buvo 13 viešųjų šulinių, kurių vandenį reikėjo tikrinti kiekvieną mėnesį. Dauguma gyventojų net ir gyvendami miesto centre laikė gyvulius, taip teršdami aplinką. Komunalinis skyrius „nespėdavo gatvių šlavėjų aprūpinti uždaromis dėžėmis gatvių nešvarumams supilti, todėl šiukšlės neretai būdavo pilamos patvoriuose prie gatvių, viešoje vietoje. Butų ūkio valdyba nepajėgdavo komunalinių namų aprūpinti sanitariniais taškais. 1952 m. visam mieste įrengė 28 paplavų duobes, 43 šiukšlių dėžes, pastatė 50 išviečių.“ Toks kiekis nepatenkino augančio miesto poreikių.

Pokyčiai karo metais

1941 m. birželio 27 d. į Panevėžį įžengė nacistinės kariuomenės daliniai. Vienus okupantus pakeitė kiti. Mieste vyko daug permainų, pertvarkymai prasidėjo ir Panevėžio apskrities ligoninėje. Iš pradžių ligoninės vedėju paskirtas Vladas Rumbauskas. 1941 m. rugpjūčio mėnesį jį pakeitė gydytojas Kazys Gudelis.

K. Gudelis gimė 1893 m. gruodžio 13 d. netoli Švenčionėlių Vilniaus krašte. Tėvai ūkininkai vėliau persikėlė į Anykščius. Tėvas dirbo kelių meistru siaurojo geležinkelio stotyje. K. Gudelis mokėsi Ukmergės gimnazijoje, vėliau baigė Šiaulių gimnaziją aukso medaliu, mokėsi Peterburgo karo medicinos akademijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę ir kovėsi carinės Rusijos kariuomenės sudėtyje prieš Austro-Vengrijos kariuomenę.

1920 m. K. Gudelis grįžo į Lietuvą ir dar spėjo pakariauti už nepriklausomą Lietuvos valstybę įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose Kaune, Vilkaviškyje, Panevėžyje. Ilgiausiai kaip karo gydytojas tarnavo Panevėžyje 1924-1926 m. Nuo 1930 m. pradėjo dirbti Panevėžio apskrities ligoninės Gimdymo skyriaus vedėju. Panevėžyje jis buvo vadinamas beturčių tėvu, nes važiuodavo pas neturtingus ligonius nemokamai. Kaip 1-ojo pėstininkų divizijos sanitarijos skyriaus viršininkas dalyvavo 1939 m. Lietuvos kariuomenės žygyje į Vilniaus kraštą. 1940 m. pavasarį, jau būdamas pulkininkas leitenantas, išėjo atsargą ir vertėsi civilio gydytojo praktika.

Tapęs ligoninės vedėju Kazys Gudelis padėjo ne tik ligoniams, bet ir savo kolegoms. Jis išgelbėjo nuo mirties areštuotą gydytoją Antaną Didžiulį, kuriam vietoj sušaudymo skirta tremtis į Tauragę. K. Gudelis nuo nacių represijų išgelbėjo rusų tautybės gydytojus P. Martynovą, A. Naranovičių ir chemikę T. 1941 m. Panevėžio apskrities ligoninėje buvo likę tik 4 gydytojai. 1942 m. jų buvo jau 12. Vidaus ir vaikų ligų skyriaus vedėjas buvo Mykolas Marcinkevičius, Chirurgijos skyriui vadovavo Kusa Polikronas, Akušerijos ginekologijos - Vladas Dalinda, Akių ligų - Andrius Bridžius, Ausų-nosies ir gerklės skyriaus vedėju - Jonas Statkevičius, Užkrečiamųjų ligų - K. Narkevičius, rentgeno kabineto vedėjas buvo Povilas Legeckas.

Be to, ligoninėje dirbo gydytoja praktikantė Muza Šorezaitė, felčeris Gracijonas Misevičius, 23 gailestingosios seserys, 3 akušerės, 2 rentgeno laborantės, 2 farmacininkės, 1 laborantė ir 1 dezinfekuotojas. Karo metais labai trūko vaistų ir slaugymo medžiagų, siautė įvairios užkrečiamosios ligos. Mirtingumas buvo didelis. 1943 m. Panevėžio apskrities ligoninėje dirbo 134 asmenys, buvo beveik šimtas lovų. 1942 m. baigė mokslus Mykolo Marcinkevičiaus vadovaujamų Gailestingųjų medicinos seserų kursų dalyvės. 1943 m. rugsėjo 19 d. ligoninės kieme atidengtas skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtas paminklas nužudytiems gydytojams Juozui Žemguliui, Stasiui Mačiuliui ir Antanui Gudoniui, tapusiems sovietinio teroro aukomis. 1941 m. birželio 26 d.

Medicinos įstaigos 1944 m.

1944 m. spaudos duomenimis, Panevėžyje, P. Puzino g. 8 veikė tuberkuliozinis dispanseris. Odos ir veneros ligų dispanseris buvo įsikūręs Ramygalos g. 35, Motinos ir vaiko konsultacija - Respublikos g. 85, Medicininių tyrimų laboratorija buvo Puzino g. 8, Fizioterapijos laboratorija - P. Puzino g. Kai kurie gydytojai pacientus priimdavo savo namuose ar kitose vietose.

Pagal 1944 m. spaudos duomenis, akių gydytojas Andrius Bridžius dirbo Respublikos g. 48, ginekologijos specialistas Vladas Dalinda - Kranto g. 27, vaikų ligų specialistė Ona Elisonienė dirbo Marijonų g. 17A, ginekologijos specialistas Kazys Gudelis, ligoninės direktorius, dirbo ir savo namuose Tiškevičiaus a. 7, chirurgas Albertas Gocentas ligonius priiminėjo Kranto g. 19, Janina Juraškienė, vaikų ligų specialistė, dirbo Ramygalos g. 31, bendros praktikos gydytoja Julija Kairiūnienė dirbo Plūkių g. 41, odos ir veneros ligų specialistas Kazys Kaunėnas Kazys dirbo Katedros g. 6, chirurgas Kusa Polikronas dirbo Puzino g. 10, vidaus ligų specialistas Povilas Legeckas dirbo Respublikos g. 45, bendros praktikos gydytojas Aleksandras Lukaševičius dirbo Respublikos g. 31, vidaus ir vaikų ligų specialistas Mykolas Marcinkevičius dirbo Kranto g. 15, vaikų ir vidaus ligų specialistas Ksaveras Narkevičius - Marijonų 11B, bendros praktikos gydytojas Albinas Pukas - Stoties g. 21, vaikų ligų specialistė Ona Ronkienė - Marijonų g. 27, nervų ir psichinių ligų specialistas Vladas Rumbauskas - Fromo Gužučio g. 28, plaučių ligų specialistas Ignas Smilgevičius - Povilo Puzino g. 6, vaikų ligų specialistė Janina Stankevičienė - Respublikos g. 85, ginekologijos specialistas Antanas Stankevičius - Smėlynės g. 16, ausų ligų specialistas Jonas Statkevičius - Vasario 16-osios g. 3, bendros praktikos gydytojas Ričardas Trumpauskas - Respublikos g. 32, bendrosios praktikos gydytojas Vincas Vaitiekūnas - Ukmergės g.

Nemažai mieste buvo ir stomatologų. Jadvyga Chrolavičienė dirbo Smėlynės g. 21, Jadvyga Karibut-Daškevičiutė - Respublikos g. 39, Stefanija Damoševičienė - Vasario 16-osios g. 20, Elena Galiauskaitė - Naujamiesčio g. 14A, Konstansija Kasperavičienė - Respublikos g. 38, Aleksandra Plukaitė-Giedrikienė - Marijonų g. 11, Antanina Olšauskaitė-Kuprienė - Kęstučio g. 29, Janina Maurukienė - Marijonų g. 11C, Ksavera Džiugaitė-Stankūnienė - Klaipėdos g. 24, Konstansija Stankūnaitė - Bataliono g. 3, Genovaitė Stapulionienė - Respublikos g. 45, Filomena Vasiliauskaitė - Staniūnių g.

Sovietinis laikotarpis ir represijos

1944 m. liepos 22 d. į Panevėžį įžengus Raudonajai armijai, Kazys Gudelis apkaltinamas dėl paminklo nužudytiems gydytojams atidengimo.

Gimdymo namai šiandien

Važiuodamos gimdyti moterys kalba tik apie save, kaip joms neramu, skaudės, tačiau vos gimus vaikučiui visos mintys sukasi tik apie jį. Mamoms ramiau, jei naujagimis - profesionalių specialistų rankose. Taip teigia Panevėžio gimdymo namų Naujagimių patologijos skyriaus vedėja Rita Tvarijonavičienė. Anot vedėjos, mūsų miesto Gimdymo namuose dirba septyni neonatologai, kurie visą parą užtikrina naujagimių priežiūrą. Rajonų ligoninėse tokios pagalbos organizuoti nėra galimybių. Todėl dažnai Anykščiuose, Rokiškyje, Biržuose, Pasvalyje gimusius vaikučius tenka skubiai vežti į Panevėžį.

Nors gimdymų skaičius mieste nedidėja, šio skyriaus medikams atokvėpio minutėlės - reta išimtis. Gimdymų nedaugėja Panevėžys vis dar lieka miestu, negalinčiu pasigirti didėjančiu gimstamumu. Per metus gimsta maždaug 1500 mažylių ir šie skaičiai praktiškai nesikeičia jau septynerius metus. Taip pat į šį pasaulį per metus ateina maždaug 90-110 neišnešiotų naujagimių, o apsigimimų, kurie grėsmingi gyvybei, pasitaiko maždaug 10-15.

Pagrindinės neišnešiotų mažylių ligos, anot Naujagimių patologijos skyriaus vedėjos R.Tvarijonavičienės, yra nebrandūs plaučiai, gliukozės kiekio organizme svyravimai. Tokiems naujagimiams reikia daugiau šilumos, juos sunkiau maitinti. Taip pat per metus pasitaiko maždaug 50-60 naujagimių su įgimta infekcija, gauta iš motinos. Tuomet vaikų gydymui reikalingi antibiotikai. Dažnas atvejis, kai moters nėštumo metu infekcija nepastebima, tačiau po gimdymo naujagimį tenka skubiai gydyti. Ypač problemų kyla rajono ligoninėse, kai dar gležną vaikutį reikia vežti į Panevėžį.

R.Tvarijonavičienė kalbėjo, jog moterys labiau linkusios gimdyti ten, kur gyvena, savoje ligoninėje, arčiau namų. „Kodėl rajonų gydytojai nepataria vykti į Panevėžį? Greičiausiai dėl konkurencijos. Be to, gydytojas akušeris labiau galvoja apie mamą, o ne apie jos laukiamą kūdikį“, - teigė pašnekovė. O kad įtikimi būtų jos žodžiai, vedėja „Sekundės“ korespondentams siūlė pasikalbėti su moterimi, kurios vos gimęs naujagimis po kelių valandų iš Anykščių buvo skubiai atvežtas į Panevėžį.

Užėjus į palatą trisdešimt septynerių metų Daiva pasakojo, kad nešiojo infekciją, bet gydytojai to nepastebėjo. „Vos gimęs berniukas ėmė labai verkti. Pradžioje atrodė, kad taip ir turi būti. Bet gydytojai sunerimo, ėmė kalbėti, kad vaikas vis dėlto per ilgai verkia. Po poros valandų jį išvežė į Panevėžį. Aš po gimdymo nesuspėjau susigaudyti, kas vyksta, bet buvo labai liūdna dėl išsiskyrimo su sūnumi“, - pasakojo pašnekovė. Po dviejų parų ir pati atvykusi į Panevėžio ligoninę moteris pamatė prie vaikučio prijungtus aparatus. Tada, kaip pati sakė, jai pasidarė išties negera.

„Tai mūsų pirmagimis. Vyras labai išsigandęs, nesitikėjome, nes nėštumas buvo normalus, gydytojai nieko bloga neįtarė“, - kalbėjo siuvėja Anykščiuose dirbanti gimdyvė.

50-ties metų jubiliejus

G.Lukoševičiaus nuotr. Ketvirtadienio vakarą į Panevėžio bendruomenių rūmus rinkosi buvę ir esami Panevėžio gimdymo namų darbuotojai. Čia surengtas penkiasdešimtmečio renginys, kurio metu buvo prisiminti prabėgę metai nuo įstaigos įkūrimo, aptarta dabartinė situacija. Renginio kulminacija tapo knygos „Pirmasis slenkstis į pasaulį“ pristatymas.

„Gimdymo namuose vykstantį darbą siekta parodyti iš vidaus. Todėl buvo atversti seni archyvai ir nupūstos dulkės nuo darbuotojų ilgai saugotų senųjų fotografijų albumų. Apie penkiasdešimties metų istoriją byloja ne tik faktai ar fotografijos, bet ir gyvi liudytojų pasakojimai. Leidiniu taip pat norime praskleisti ilgai šią medicinos įstaigą dengusią paslapties uždangą ir parodyti visuomenei kasdien čia dirbančius medikus iš arti. Šis leidinys - tai visų darbuotojų metraštis.

Renginyje apsilankė ir Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas. „Sveikinu visą miesto bendruomenę, nes turbūt nerasime panevėžiečių šeimos, su kuria jūs nebūtumėte buvę įsimintiniausiu metu - į pasaulį ateinant vaikams. Dėkoju už pastangas, pasiaukojimą, kantrybę. Linkiu, kad pagarba ir padėka už jūsų nepaprastą darbą būtų reiškiama kiekvieną dieną. Kad Jus lydėtų sėkmė ir tik geros emocijos“, - sakė meras R.

Panevėžio miesto savivaldybės meras Rytis Račkauskas dalyvavo konferencijoje „50 Panevėžio gimdymo namų istorijos metų“. „Sveikinu visą miesto bendruomenę, nes turbūt nerasime panevėžiečių šeimos, su kuria jūs nebūtumėte buvę įsimintiniausiu metu - į pasaulį ateinant vaikams. Dėkoju už pastangas, pasiaukojimą, kantrybę. Linkiu, kad pagarba ir padėka už jūsų nepaprastą darbą būtų reiškiama kiekvieną dieną. Kad Jus lydėtų sėkmė ir tik geros emocijos“, - sakė meras R. Konferencijoje buvo pristatyta knyga „Pirmasis slenkstis į pasaulį: 50 Panevėžio gimdymo namų istorijos metų“, perskaitytas pranešimas apie akušerinę ginekologinę pagalbą Panevėžio krašte per pastaruosius 50 metų.

Statistika

Gimstamumas Panevėžyje išlieka stabilus - maždaug 1500 mažylių per metus. Taip pat kasmet gimsta apie 90-110 neišnešiotų naujagimių, o apsigimimų, keliančių grėsmę gyvybei, pasitaiko 10-15 atvejų.

Rodiklis	Skaičius per metus
Gimusių kūdikių skaičius	~1500
Neišnešiotų naujagimių skaičius	90-110
Naujagimių su apsigimimais skaičius	10-15
Naujagimių su įgimta infekcija skaičius	50-60

žymės:

Panašus:

• Panevėžio gyvūnų globos namai: padėkime kartu beglobiams gyvūnams!
• Panevėžio gyvūnų globos draugija: rekvizitai ir kaip padėti?
• Panevėžio Gyvūnų Globos Draugija: Padėkite Beglobiams Gyvūnams!
• Kaip Gauti Licenciją Dienos Socialinei Globai Namuose: Visi Reikalavimai ir Patarimai
• Atrask Savanorystės Stebuklą Vaikų Globos Namuose Lietuvoje – Padėk Keisti Gyvenimus Dabar!