Prieš daugiau nei 100 metų, paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, pradėjo kurtis prieglaudos. Visų pirma, jos buvo reikalingos žmonėms, per karą praradusiems tėvus, šeimas ar namus. 1938 metais Lietuvoje jau buvo apie 57 vaikų prieglaudos, kuriose gyveno apie 3 400 vaikų.
Darželiai taip pat buvo naujovė šalyje. Įdomu tai, kad iki pat 4 dešimtmečio vidurio vaikų darželiai nepriklausė švietimo sistemai. Juos, kaip ir prieglaudas ar sveikatos centrus, steigė įvairios visuomeninės organizacijos, kurios siekė rūpintis vaikais, pavyzdžiui, Kūdikių gelbėjimo draugija, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvių motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjunga.
Iš pradžių šios draugijos daugiausia rūpinosi tik tais vaikais, kuriems pagalba buvo būtina, pavyzdžiui, našlaičiais, o vėliau pradėjo rūpintis ir šeimose augančiais vaikais. 1936 metais išleistas darželių veiklą reglamentuojantis įstatymas, kuriame iki smulkmenų numatyta vaikų priežiūros tvarka, o patys darželiai tampa švietimo sistemos dalimi. Į vaiko priežiūrą darželyje žiūrėta atsakingai, skatintas vaikų savarankiškumas, o auklėtojos turėjo įgyti specialų išsilavinimą, dirbti pagal griežtus nurodymus.
Institucinės globos suklestėjimas sovietmečiu
Sovietinės okupacijos laikotarpiu dėl besiplečiančios pramonės ir ilgų tėvų darbo valandų dar labiau išaugo poreikis institucijų, kuriose ugdomi ar prižiūrimi vaikai. Institucinė priežiūra buvo skatinama, nes nuo mažų dienų šiose įstaigose vaikams buvo galima skiepyti režimui palankias idėjas. Nors vis statyti darželiai, jų trūko, todėl tėvai imdavosi netgi tokių priemonių kaip vaiką laikinai apgyvendinti vaikų namuose, pavyzdžiui, vasaros laikotarpiui.
Pamaininį darbą dirbusiems tėvams patogu buvo rinktis savaitinius darželius ar mokyklas-internatus, kur vaikai gyveno nuo pirmadienio iki penktadienio ir namo galėjo grįžti tik savaitgaliui. Kadangi ilgainiui pastebėta, kad didelėse vaikų globos institucijose egzistuojanti tvarka yra nepalanki visapusiškam vaikų vystymuisi, 2012 metais Lietuva pasuko kitu keliu - pradėjo vaiko globos sistemos pertvarką, kurios metu atsirado su didelių institucijų skaidymu susijusių pakeitimų, pavyzdžiui, atsirado globos centrai, budintys globotojai, įvairios paramos priemonės globėjams ir įvaikintojams. Šiuo metu vaiko iki 3 metų globa institucijoje gali būti nustatyta tik išskirtiniais atvejais.
2001 metais Lietuvoje atsirado pirmi vaikų dienos centrai, kuriuose užimtumo ir laisvalaikio veiklas, socialinių įgūdžių ugdymą, nemokamą maitinimą, mokymosi pagalbą gauna su įvairiais iššūkiais susiduriantys vaikai. 2003 m. Seimas patvirtino pirmąją Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją. Remiantis ja, o vėliau - atnaujinamais planais, ilgainiui gyvendintos įvairios veiklos, skirtos gerinti vaikų situaciją Lietuvoje - finansuoti vaikų dienos centrai, įvairios paslaugos nuo smurto nukentėjusiems vaikams, paslaugos šeimoms, auginančioms vaikus, vaikų ir visos visuomenės informavimas apie vaiko teises ir jų svarbą ir daugelis kitų svarbių priemonių.
Mokykla ir darbas tarpukario Lietuvoje
Po Pirmojo pasaulinio karo didelė dalis lietuvių buvo neraštingi, todėl nepriklausomos Lietuvos valdžios tikslas buvo mokyti ir šviesti gyventojus. Jau 1922 metais numatytas nemokamas keturmetis pradinis mokslas 7-11 metų vaikams. Tačiau panašėti į realybę tai pradėjo tik po bene dešimtmečio. Nors mokslo metai kaimuose oficialiai prasidėdavo Švietimo ministerijos nustatytą dieną, vaikai mokyklą lankyti pradėdavo tik nudirbę didžiuosius darbus ūkyje.
Pabaigę pradinę mokyklą vaikai galėjo eiti mokytis į progimnaziją arba gimnaziją. Tačiau mokslas čia jau buvo mokamas. Nemokėti už jį galėjo nebent labai gabūs vaikai. Tačiau vargingai gyvenantys kaimo gyventojai ir tokiu atveju dažnai negalėdavo leisti vaiko toliau mokytis, nes progimnazijos ir gimnazijos dažnai būdavo toli, didesniame miestelyje, kur reikėdavo nuomoti vaikui būstą. Tokia situacija lėmė, kad baigę pradinę mokyklą vaikai dažnai grįždavo toliau dirbti į ūkius.
Nors vaikų darbas pramonėje nebuvo masinis reiškinys, jo pasitaikydavo. Vaikai nuo 14 metų dažnai įsidarbindavo pagalbiniams darbams Kauno, Šiaulių ar Panevėžio fabrikuose, kuriuose dirbo jų tėvai, ar kitiems nesudėtingiems darbams, pavyzdžiui, laikraščių išnešiojimui. 1931-aisiais Lietuva ratifikavo konvenciją dėl naktinio vaikų darbo pramonėje. Joje numatyta, kad vaikams draudžiama dirbti naktį, nebent kartu dirba jų šeimos nariai. Tačiau vyresni nei 16 metų vaikai galėjo dirbti konkrečiose pramonės šakose, kur reikalingas nepertraukiamas darbas.
Vaiko padėtis ir teisės
Pirmieji įstatymai, susiję su geresne vaiko padėtimi ir teisėmis, atsirado tarpukariu. Tai - Mažamečių vaikų teisių įstatymas, Motinos ir vaiko globos įstatymas, Prieglaudų laikymo įstatymas, Ligonių kasų įstatymas. Remiantis pastaruoju, jau 1926 metais kriterijus atitinkančioms motinoms buvo suteikiamos motinystės atostogos ir piniginė išmoka gimus naujagimiui.
Pirmasis tarptautinis dokumentas apie vaiko teises - Ženevos vaiko teisių deklaracija - pasirodė 1924 metais. Jame skelbta apie tai, kad vaikui reikia duoti tai, kad geriausia. Tiesa, Lietuva šios deklaracijos neratifikavo. 1989 metais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtas pagrindinis šiuolaikinis dokumentas, kuriame aptariamos vaiko politinės, pilietinės, socialinės ir kultūrinės teisės - Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. Šią konvenciją Lietuva ratifikavo 1995 metais.
Nuo 2003 metų užtikrintos priemonės vaikų situacijai Lietuvoje gerinti - nenutrūkstamas vaikų dienos centrų finansavimas, įvairios paslaugos smurtą patyrusiems vaikams, paslaugos šeimoms, auginančioms vaikus, vaikų ir visuomenės informavimas apie vaiko teises ir jų svarbą ir daugelis kitų priemonių. Visa tai tapo įmanoma patvirtinus Vaiko gerovės valstybės politikos koncepciją, kurią ilgainiui keitė tvirtinami planai.
2017 metais Lietuva prisijungė prie šalių, kurios uždraudė fizinių bausmių vaikams taikymą visose aplinkose - švietimo sistemoje, nepilnamečių justicijos sistemoje, globos sistemoje ir šeimoje. Lietuva yra viena iš 74 valstybių, kuri uždraudė visų formų smurtą prieš vaikus. 2018 metais visi Lietuvos vaikai pradėjo gauti vaiko pinigus. Tai - piniginė išmoka, mokama iki kol vaikui sukaks 18 metų.
Sovietinė vaikų globos sistema
Sovietinės okupacijos metais Lietuvoje buvo tūkstančiai beglobių vaikų, o jiems buvo kuriami specialūs vaikų namai. Tiesa, kartais tokiose institucijose vaikus palikdavo laikinai - keliems mėnesiams, kol, pavyzdžiui, baigsis darbymetis. Po sovietinės reokupacijos našlaičių prieglaudų sistema buvo pertvarkyta. Pirmas dalykas, ką sovietai padarė, tai pakeitė visą personalą. Tuo metu sovietams reikėjo pertvarkyti įstaigas, kad jose būtų įdarbinti sistemai palankūs žmonės, kurie nebūtų antisisteminiai. Tai buvo socializacijos įstaigos - uždaros, kontroliuojamos, o ten dirbantys žmonės buvo po padidinamuoju stiklu.
Tėvai globos įstaigų paskirtį suvokė taip, kaip valdžia jas ir pristatė visuomenei - perimančios vaikų priežiūrą motinų darbo metu, o įstaigos net imtos apibendrinamai vadinti „naktiniais vaikų darželiais“. Taip buvo ypač ankstyvu laikotarpiu, kai buvo perorganizuota visa globos įstaigų sistema. Buvo atvejų, kai vaikus norėta susigrąžinti ne kūdikius, o tada, kai jie gali pradėti dirbti - maždaug 14-15 metų. Kai šeimai iškyla išlaikymo problema, kai reikalinga materialinė pagalba, tada siekiama susigrąžinti vaiką iš įstaigos, nes jis prisidėtų prie šeimos išlaikymo.
Galima teigti, kad vaikų skaičius vaikų globos įstaigose sovietmečiu nuolat augo. Apie 1944-1945 metais, kai įstaigos buvo pertvarkytos į sovietines ir įsteigta naujų, jose augo gal pusantro tūkstančio vaikų. O sovietmečio pabaigoje jau turime 15 tūkst.
Šakių vaikų globos namų situacija
Prieš ketverius metus evangelikų liuteronų bažnyčios iniciatyva Šakiuose baigti įrengti modernūs vaikų globos namai. Pasinaudota daugiau nei pusės milijono eurų ES parama. Nežiūrint to, šie namai jau skaičiuoja dienas iki uždarymo. Ministerija yra numačiusi vos už kelių gatvių pastatyti naujus vaikų globos namus. Kol kas mūsų namams gyvavimo laiką pratęsė iki 2023 m. pabaigos, bet iškėlė sąlygą, kad kiekvienas naujas vaikas galės čia būti ne ilgiau kaip tris mėnesius. Po trijų mėnesių jis bus atiduodamas globėjams.
Globėjai laikomi vieninteliu gėriu. Įvertinkime visas sąlygas, kalbu ne tik apie vaikus, bet ir apie globėjus. Būna, vienas žmogus dešimt vaikų prižiūri. Ar už tokį būrį atsakingas žmogus neperdegs? Kalbant apie Šakius, nuo ateinančių metų savivaldybė lieka be vaikų psichiatro. Paslaugų sritis taip pat katastrofiškai šlubuoja. Bet ministerija to nesvarsto. Visos pastangos sutelktos uždaryti dar likusius globos namus, o jų vietoje pastatyti naujus. Net neslepiama, kad Šakiams bus skirta pinigų naujoms statyboms. Ogi tam, aiškina ministras, kad niekas nežinotų, iš kur tie vaikai atėję.
Dabartinė situacija ir reformos
Vieno televizijos forumo metu žinomas vaikų psichiatras, beje, buvęs labai didelis globos namų priešininkas, suabejojo, ar po kelerių metų nešauksime, kad vėl reikia globos namų. Žinoma, ne. Jis vis tiek mylės savo mamą ir savo tėvą, kad ir kokie jie būtų. Nereikia vienų griauti ir sakyti, kad yra tik vienas kelias. Užtenka pažiūrėti į stiprias ir išsivysčiusias šalis, kur vaikų globai skiriamos kur kas didesnės lėšos nei Lietuvoje, bet niekas ten dirbtinai neardoma. Ten vaikui teikiama pagalba, o pas mus griaunamos sienos, tikintis, kad naujos vaiką padarys laimingesnį. Šakių savivaldybėje keli šimtai vaikų auga šeimose, kurių būstuose nėra vandentiekio, tualeto.
Vokietijoje nėra mados atiminėti iš tėvų vaikus. Su tėvais ten yra bendradarbiaujama. Jeigu šeima pati nepajėgia problemų pašalinti, sprendimų ieškoma kartu su tėvais. Jeigu tėvai neturi darbo, būsto, jiems reikia gydytis nuo priklausomybių, siūloma vaikus apgyvendinti saugioje aplinkoje. Ne globos namų aplinka, darbo metodai, kuria atskirtį, o kalbėjimas apie globos namų žalą ten gyvenantiems vaikams. Apie vaiko įkurdinimo laikinumą mes diskutuojame su kolegomis Vokietijoje. Jų nuomone laikinumas, keičia gyvenamąją vietą viena po kitos yra blogiausia, ką vaikas gali patirti. Mums patiems yra tekę priglausti vaiką, kuris iki to buvo perėjęs aštuonias šeimas.
2014 metais pradėta institucinės globos pertvarka. Buvo viliamasi, kad iki 2020 metų didelėse globos įstaigose vaikų nebeliks, o sausio pirmą dieną įsigaliojo įstatymas, kad didelėse globos institucijose gali būti teikiama tik trumpalaikė globa - iki trijų mėnesių, o vaikai turi būti perkelti į bendruomeninius globos namus. Šiuo metu Lietuvoje yra 6 416 globojamų vaikų. Iš jų 4 478 vaikai globojami fizinių asmenų šeimose, 296 - šeimynose, 174 - globos centruose (pas budinčius globotojus). Šiuo metu valstybės mokama vaiko laikinosios priežiūros išmoka siekia 240 eurų per mėnesį.
Telšių ir Kelmės rajonų savivaldybės itin stipriai skatina nuolatinę globą šeimoje. „Šios savivaldybės per pusmetį nė vienam vaikui nenustatė globos institucijoje ar bendruomeniniuose globos namuose - visiems rado šeimas“, - LRT.lt komentuoja R. Ladauskienė. Telšiuose jau kurį laiką nė vienas vaikas, praradęs tėvų globą, nepateko į instituciją - vaikai buvo apgyvendinti pas budinčius globotojus, vėliau - globėjų šeimose ar bendruomeniniuose globos namuose.
Elektrėnuose globojami 65 vaikai. 16 jų gyvena trijuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose, du vaikus budintys globotojai prižiūri šeimose, 47 vaikai gyvena šeimose, o 14 jų gyvena ne giminaičių šeimose. Anot jos, Elektrėnai antrus metus gyvena be didelių institucinių globos namų.
Kelmės rajone per pusę metų nė vienas vaikas nepateko į institucinę globą, daugiau vaikų persikelia pas globėjus. Pas budintį globotoją laikinai globojamas vienas vaikas, trims vaikams teikiama laikino atokvėpio paslauga. Vaiko ir šeimos gerovės centre globojami šeši vaikai, čia gyvenančius du vaikus planuojama apgyvendinti globėjų šeimoje.
Vaikų globos statistika 2016-2018 metais
| Globos forma | 2016 | 2017 | 2018 |
|---|---|---|---|
| Šeimose | 5 249 (64%) | ||
| Šeimynose | 394 (5%) | ||
| Globos įstaigose | 2 419 (30%) | ||
| Globos centruose | 115 (1%) | ||
| Institucijose globojami vaikai | 35% | 32% |
Šiuo metu Lietuvoje vyksta perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais, t. y.
Panašus:
- Pagynės Vaikų Globos Namai – Atraskite "Gynia" Vaiko Gerovės Centro Stebuklus!
- Neįtikėtina Pagynės Vaikų Globos Namų Istorija: Atraskite Slaptus Faktus ir Įkvepiančius Pasakojimus!
- Neįtikėtina Pagynės Globos Namų Kelionė: Istorija, Kuri Privers Jus Susimąstyti!
- Atraskite Patikimiausius Kūdikių Termometrus – Ekspertų Patarimai, Kaip Išsirinkti Geriausią!
- Kur Geriausia Pavalgyti Nidoje? Atraskite Skaniausius Restoranus ir Kafines!