Po to, kai Seime buvo įregistruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kilo nepasitenkinimo banga. Keista, jog kai kuriose publikacijose apie pateiktas įstatymo pataisas net nepabandyta išklausyti pataisų iniciatorių.
Buvo sukurtas toks įspūdis, neva norima atšaukti 2017 metų sausio pirmąją turintį įsigalioti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Pirmiausia niekas nenori stabdyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, kuris jau nuo sausio pirmosios užtikrins valstybės kompensacijas šeimoms, pasinaudojusioms pagalbinio apvaisinimo procedūromis.
Pagrindinės Pataisų Nuostatos
Ramūnas Karbauskis, įregistravęs tokį pasiūlymą Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms, sako, kad galimi atvejai, kai abu sutuoktiniai (sugyventiniai) yra nevaisingi ir dėl to jų apvaisinimui yra reikalinga embriono donorystė, kuri Lietuvoje iki šiol yra negalima. Pasak jo, embriono donorystės įteisinimas padėtų spręsti šių nevaisingų žmonių problemas.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisose šnekama apie nemokamą donorystę, kad nebūtų skatinamas socialiai pažeidžiamų Lietuvos moterų noras už pinigus rizikuoti savo sveikata ir tapti donorėmis. Mes pasisakome prieš donorystės anonimiškumą, kad būtų gerbiama prigimtinė vaiko teisė - sulaukus 18 metų ir išreiškus tokį norą, žinoti savo tikruosius tėvus.
Norime neleisti embrionų ir lytinių ląstelių eksporto ar importo. Embrionų ir lytinių ląstelių vežimas į kitas valstybes bus įmanomas tik jas vežantis asmeniniam gydymui. Tai svarbu todėl, kad embrionas - pradėta žmogaus gyvybė - nebūtų naudojamas eksperimentams užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje eksperimentams leidžiama naudoti tik iš užsienio atsivežtus embrionus.
Diskusijos Dėl Embrionų Šaldymo ir Naikinimo
Visas ginčas ir triukšmas kyla dėl ketvirtosios pataisos, kurioje šnekama apie embrionų šaldymą ir nebereikalingų embrionų naikinimą. Mūsų nuomone, Lietuvoje būtų tikslinga taikyti modernesnį ir moralės prasme teisingesnį kiaušialąsčių šaldymo metodą, kuris medicininiu požiūriu duoda ne mažesnį efektyvumą, nei embrionų šaldymas, bet nesukuria situacijos, kai turime spręsti dėl nebereikalingų užšaldytų embrionų - pradėtos gyvybės - likimo.
Prasidėjęs informacinis triukšmas, vengiant visuomenei paaiškinti, jog problema ne medicininė, o moralinė, yra akivaizdus verslo, užsiimančiu pagalbiniu apvaisinimu, interesas. Žinome, jog nebūsime pajėgūs atremti informacinį spaudimą, kada esame kaltinami absurdiškais dalykais, neduodant nesuinteresuotiems medikams paaiškinti, jog nėra jokių medicininių pagrindų teigti, jog modernesnis kiaušialąsčių šaldymo metodas savo efektyvumu nusileidžia embrionų šaldymui.
Mes liksime ištikimi savo vertybiniam pasirinkimui, jog gyvybė nuo jos prasidėjimo momento negali būti naikinama ar naudojama eksperimentiniams tikslams. Norime, kad visos šeimos galėtų sulaukti vaikų ir mūsų šalis įveiktų demografinę krizę.
Siekiame, kad pagalbinio apvaisinimo procedūrose būtų naudojami patys moderniausi metodai, leidžiantys išvengti žmogaus embrionų - pradėtos gyvybės naikinimo. Taip pat R. Karbauskis įstatyme siūlo numatyti, kad "valstybė skatina pagalbinio apvaisinimo technologijų, kuriomis siekiama embrionų gyvybingumo ir didžiausios saugaus nėštumo bei gimdymo tikimybės, taip pat kuriomis embrionai sukuriami panaudojant šaldytas moteriškas lytines ląsteles, vystymą".
Seimo Pozicija ir Kompromisai
„Bent tris paskutines kadencijas intensyviai svarstome Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, išties takoskyra buvo didžiulė, bet dabar rasti kompromisai. Jei būtų mano valia, aš išvis būčiau šioje sesijoje nesvarstęs, jis įsigaliojo nuo sausio pirmos ir reikėjo už gero pusmečio pažiūrėti, kokios klaidos, galbūt pataisyti.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlo Seimui priimti kompromisinį, palyginti su pirminiu „valstiečių“ siūlymu, pataisų variantą: leisti embrionus šaldyti, bet drausti juos naikinti, taip pat garantuoti lytinių ląstelių donorų anonimiškumą, užtikrinamą ir nuo sausio įsigaliojusiame įstatyme.
Pagal pataisas, leidžiant embrionų šaldymą, sukurti bet nepanaudoti embrionai būtų laikomi lytinių ląstelių banke, jų laikymo terminas neapibrėžiamas. Taip pat šeima, turinti nepanaudotų embrionų, galėtų jų atsisakyti ir donuoti. Embriono atsisakymas būtų galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios.
Seimas leido embrionų sukurti tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus turės priimti abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Be to, priimtomis pataisomis nuspręsta drausti naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Priimtomis pataisomis parlamentas įteisino embriono donorystę.
Naujomis nuostatomis taip pat nutarta drausti žmogaus lytinių ląstelių ir embriono įvežimą į Lietuvą ir išvežimą iš jos. Išimtis galios tik žmogaus lytinėms ląstelėms ir embrionui, kurie skirti autologiniam naudojimui. Taip pat šis draudimas negalios trečiųjų asmenų (donorų) lytinių ląstelių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimui į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių.
Tikslų skaičių, bet ne daugiau tris, kaip tai nustato įstatymas, pasirinkti galės patys sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Siekiant išvengti pakartotinio moters stimuliavimo hormonais, kitoms pagalbinio apvaisinimo procedūroms atlikti galės būti šaldomos lytinės ląstelės. Esant reikalui, jos bus paimamos iš lytinių ląstelių banko ir sukuriami nauji embrionai.
Projektu siekiama įteisinti vaiko, kuris yra pasiekęs pilnametystę arba anksčiau įgijęs visišką veiksnumą, teisę žinoti savo biologinius tėvus (donoro tapatybę). Taip pat projektu uždraudžiamas embriono ir lytinių ląstelių eksportas ir (ar) importas, išskyrus importą ar eksportą, kuris vyksta autologinio panaudojimo tikslu, t. y. kai asmuo ląsteles ar embrioną įsiveža ir (ar) išsiveža savo paties pagalbinio apvaisinimo procedūrai.
Finansavimas ir Paslaugų Prieinamumas
Nors įstatymas formaliai įsigaliojo nuo sausio, realiai paslaugos pagal naująjį įstatymą pradėtos teikti pavasarį, nes gydymo įstaigoms reikėjo gauti naujas licencijas.
2017 metais dirbtinio apvaisinimo paslaugos, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, buvo suteiktos 423 moterims ir 359 vyrams. Iki šių metų spalio 1-osios iš viso suteikta 1718 įvairių paslaugų, joms apmokėti iš PSDF skirta 217 tūkst. eurų. Taikant pagalbinį apvaisinimą pacientams gali būti išrašomi kompensuojamieji vaistai, minėtus vaistus vartojo apie 350 pacientų, o PSDF biudžeto išlaidos šių vaistų kompensavimui sudarė apie 193,6 tūkst. eurų.
Ligonių kasos sutartis dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo yra sudariusios su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centru ir penkiomis privačiomis gydymo įstaigomis. Per 1 tūkst. su pagalbiniu apvaisinimu susijusių paslaugų apmokėta Santaros klinikų centre.
Už ginekologijos paslaugų koordinavimą atsakinga Santaros vaisingumo centro gydytoja Raminta Baušytė BNS teigė, kad atlikus visas reikalingas valstybės kompensuojamas procedūras šioje įstaigoje pastojo apie pusė moterų. Iš viso atlikta pusantro šimto punkcijų, tai reiškia kiaušialąsčių paėmimą, po kurio eina tolesnis apvaisinimas. Vaikučių dar mes neturime gimusių, devyni mėnesiai dar neprabėgo nuo kompensacijos įvedimo, tačiau džiaugiamės aukštais rezultatais, yra 51 proc. pastojimas, tai būtų apie 70 - 80 moterų.
Gydytoja R. Baušytė sakė, kad mokamos paslaugos padeda iš dalies padengti ir valstybės kompensuojamų paslaugų kaštus, nes iš PSDF biudžeto skiriama per mažai lėšų šioms procedūroms. Jos teigimu, skaičiuojant bazines kainas, pagal kurias skiriamas finansavimas, neatsižvelgta, kad jas teikia aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių atlyginimai - aukštesni už kompensuojamą vidurkį.
Ji pasakojo, kad už paslaugas vienai porai įstaiga gauna 822 eurus iš PSDF, dar beveik tiek pat lėšų valstybė skiria už vaistus. Kad išvengtumėme nuostolių, mes dirbame tris kartus didesniu tempu nei turėtume, taip pat šiek tiek padengimo ateina iš mokamų paslaugų (kas neturi indikacijų pagalbinio apvaisinimo procedūroms, užsieniečiams). Tačiau realybėje galime sakyti, kad mes savo darbu dotuojame pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą pacientėms.
Valstybinės ligonių kasos duomenys apie pagalbinio apvaisinimo paslaugas 2017 m.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Moterų, kurioms suteiktos paslaugos | 423 |
| Vyrų, kuriems suteiktos paslaugos | 359 |
| Iš viso suteikta paslaugų | 1718 |
| Skirta lėšų iš PSDF | 217 tūkst. eurų |
| Išlaidos vaistų kompensavimui | 193,6 tūkst. eurų |
| Pacientai, vartoję kompensuojamus vaistus | apie 350 |
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtini Kiaušialąsčių Šaldymo Privalumai: Sužinokite, Kam Tai Iš Tikrųjų Skirta!
- Progesterono žvakutės IVF metu: kaip jos veikia nėštumo sėkmę ir ką būtina žinoti
- Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje: svarbiausi įstatymai ir jūsų teisės atskleisti!
- Biuletenis sergant vaikui: kaip gauti ir kiek galioja?
- Vaiko globos Lietuvoje: svarbiausios teisės ir principai, kuriuos turite žinoti!