Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Skydliaukė reguliuoja energijos atsargas mūsų organizme, skatina psichikos raidą ir fizinį vystymąsi, taip pat yra atsakinga už mūsų nuotaiką, emocijas, atmintį, dėmesio koncentraciją, intelektą ir miegą. Šis mažas organas dalyvauja organizmo prisitaikymo procesuose bei reakcijoje į stresą, yra atsakingas už širdies ir kraujagyslių bei žarnyno sistemų veiklą, kepenų ir inkstų funkciją, odos ir plaukų būklę, svorio pokyčius, cholesterolio kiekį, kaulų tvirtumą. Negana to, jos funkcija yra itin svarbi tiek planuojant nėštumą, tiek besilaukiant.

Skydliaukės ligos - vienos iš labiausiai paplitusių visame pasaulyje, dažniausiai paveikiančios ne tik moteris, bet ir vyrus. Kasmet skydliaukės susirgimų daugėja, pastaruoju metu itin dažnai aptinkami autoimuniniai skydliaukės sutrikimai.

Bendri savijautos požymiai, rodantys, kad reikėtų išsitirti skydliaukės veiklą

Skydliaukės sutrikimo simptomai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo paciento amžiaus, skydliaukės veiklos sutrikimo trukmės ir sunkumo. Sunerimti reikėtų, jei atsiranda per aktyvios skydliaukės veiklos (tirotoksikozės) požymiai, tokie kaip svorio kritimas nepaisant normalaus ar padidėjusio apetito, prakaitavimas, rankų drebėjimas, jaučiamas širdies plakimas arba padidėja širdies susitraukimų dažnis (vyresnio amžiaus žmonėms gali sutikti širdies ritmas), šilumos ir fizinio krūvio netoleravimas, akių pokyčiai - paraudimas, skausmas, ašarojimas, šviesos baimė, stūmimo jausmas, padidėjęs jautrumas, dirglumas, nerimas ar nemiga. Rečiau moterims sutrinka menstruacijų ciklas, o vyrams atsiranda ginekomastija (krūtų liaukinio audinio išvešėjimas) arba erekcijos sutrikimai.

Kitu atveju, jei skydliaukė veikia nepakankamai (hipotirozė), simptomai būna ne tokie ryškūs bei geriau toleruojami. Dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos pradeda augti svoris, išsausėja oda, slenka plaukai, lūžinėja nagai, užkietėja viduriai. Neretai būdingas nuolatinis nuovargis, raumenų silpnumas, prislėgta nuotaika ar depresyvumas, sulėtėja mąstymas, pablogeja koncentracija ir atmintis. Moterims sutrinka menstracijų ciklas ar pasireiškia nevaisingumas, o pastojimo metu padididėja savaiminio persileidimo rizika. Vyrams sumažėja libido, pasireiškia erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai.

Kimstantis balsas, šalčio netoleravimas, energijos trūkumas net ir po ilgo poilsio ar atsiradęs nerimo jausmas, dažnas širdies plakimas, šilumos netoleravimas, padidėjęs prakaitavimas, rankų drebėjimas - visa tai gali įspėti apie rimtas skydliaukės problemas, įspėja gydytojai.

Specifinių simptomų, išduodančių sutrikusią skydliaukės veiklą nėra, pradžioje jie gali būti neryškūs arba imituoti kitas ligas, todėl šios liaukos sutrikimai dažnai nėra įtariami iš karto. Neretai pacientai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, dirglumu, jiems be priežasties auga svoris, intensyviau slenka plaukai, svyruoja kraujospūdis, kartojasi širdies permušimai, vargina smaugimo jausmas kakle. Daugelis žmonių šiuos simptomus „nurašo“ nuovargiui, amžiui ir kitoms turimoms lėtinėms ligoms, konsultuojasi su įvairių sričių gydytojais ir tik po vizitų pas juos, neradus jokių ligų, apsilanko pas endokrinologą, kuris dažnu atveju aptinka skydliaukės hormonų pakitimus.

Pasitaiko atvejų, kai pacientai, turintys skydliaukės problemų, apie jas sužino tik profilaktinio patikrinimo metu. Pavyzdžiui, jeigu skydliaukės pakitimai yra echoskopiniai, be hormonų disbalanso, žmogus jokių simptomų nejaus, nors skydliaukė gali būti padidėjusi arba mazginė. Visgi, jeigu apie ligą praneša simptomai, ji jau yra įsisenėjusi, neaptikta laiku. Visi negalavimai atsiranda palaipsniui ir gali būti įvairūs, priklausomai nuo to, ar skydliaukė yra suaktyvėjusi, ar priešingai - sulėtėjusi.

Kaip atskirti hipotirozę nuo hipertirozės?

Apie sulėtėjusią skydliaukės veiklą (hipotirozę) įspėja bendras silpnumas ir nuolatinis nuovargis, šalčio netoleravimas, nepaaiškinamas svorio augimas, išsausėjusi oda, paburkęs veidas, slenkantys ir lūžinėjantys plaukai. Taip pat pacientai gali patirti vidurių užkietėjimą, raumenų silpnumą, retesnį širdies plakimą, depresines mintis, o moterys - menstruacinio ciklo sutrikimus, sunkumus pastoti ar išsaugoti nėštumą.

Jeigu skydliaukė yra suaktyvėjusi (hipertirozė), pacientas jaus padidėjusį jautrumą ir nervingumą, nerimą, bus labiau nei įprastai išsiblaškęs, jam bus sunku susikaupti. Taip pat gali atsirasti rankų drebulys ar viso kūno vidinis virpėjimas, svorio kritimas, viduriavimas, padažnėjęs širdies plakimas ar širdies ritmo sutrikimai, gausesnis prakaitavimas. Vis dėlto, svarbu žinoti, jog žmogui nebūtinai atsiras visi minėti simptomai - apie skydliaukės sutrikimą gali įspėti vos keli, o laikui bėgant ir nesikreipiant į gydytojus, liga ūmėja ir daugėja simptomų, kurie neigiamai veikia gyvenimo kokybę.

Skydliaukės veiklos suaktyvėjimas gali lemti svorio kritimą ar jo nepriaugimą nepriklausomai nuo ne itin sveikos mitybos. Tai, kaip prastai beskambėtų, juk yra dažno žmogaus, ypač moters, svajonė - valgai ir lieknėji. Vis dėlto, kuo organizmui pavojinga suaktyvėjusi skydliaukės veikla ir kodėl tokią būklę taip pat būtina spręsti?

Su amžiumi medžiagų apykaita palaipsniui linkusi lėtėti, todėl bepriežastinis svorio kritimas (nepakeitus mitybos, fizinio aktyvumo įpročių ir nesant intensyvaus streso) gali signalizuoti, jog būtinas ištyrimas dėl skydliaukės patologijos, o ją atmetus - gerokai rimtesnių sveikatos problemų. Nors svorio kritimo ir padidėjusio apetito derinys yra labiausiai būdinga simptomatika tirotoksikozei (per aktyviai skydliaukės veiklai), kai kurie, ypač jaunesni, pacientai netgi priauga svorio dėl atsiradusio pernelyg didelio apetito.

Esant lengvai ligos formai, kurį laiką galėtų būti tik svorio kritimas ar nepriaugimas, nepriklausomai nuo blogėjančių gyvenimo būdo įpročių, tačiau negydoma klasikinė tirotiksikozė dažniausiai progresuoja, kol pasireiškia anksčiau minėtų simptomų kompleksas. Simptomai blogina gyvenimo kokybę ir darbingumą, o kai kuriais atvejais negydoma tirotoksikozė, dažniausiai esant sisteminei autoimuninei Graveso ligai, gali sukelti gyvybei grėsmingų komplikacijų, tokių kaip širdies ritmo sutrikimas, psichozės simptomai. Labai išvešėjusi skydliaukė gali užspausti trachėją, stemplę, sukelti užkimimą ar labai retais atvejais sukelti tirotoksinę krizę, kuomet išsekus kompensaciniams mechanizmams sutrinka įvairių organizmo organų veikla.

Skydliaukės problemos ir nėštumas

Nėštumo metu dažniausi skydliaukės sutrikimai yra hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) ir hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija), pastebi gydytoja. Hipotirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų, o tai gali turėti rimtų pasekmių motinos ir vaisiaus sveikatai. Dažniausia hipotirozės priežastis yra autoimuninis tiroiditas, dar žinomas kaip Hašimoto liga. Kita priežastis - jodo trūkumas.

Nėštumo metu jodo poreikis padidėja, nes jo reikia tiek motinos skydliaukės hormonų sintezei, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. "Skydliaukės hormonai, ypač T4, yra labai svarbūs vaisiaus smegenų vystymuisi. Ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius, kadangi tik nuo 12-os nėštumo savaitės vaisiaus skydliaukė pradeda formuotis ir gaminti hormonus pati - o iki tol vaisius visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų. Taip pat skydliaukės hormonai kontroliuoja motinos medžiagų ir energijos apykaitą.

Nėštumo metu skydliaukės hormonų kiekis kinta dėl įvairių fiziologinių pokyčių, kurie yra būtini tiek motinos, tiek vaisiaus sveikam vystymuisi. Kalbėdama apie nėštumo metu vykstančius hormonų kiekio pokyčius, gydytoja pamini ir žmogaus chorioninį gonadotropiną (HCG) - svarbų nėštumo hormoną, kuris ne tik palaiko nėštumą, bet ir daro įtaką skydliaukės funkcijai. Šis mechanizmas padeda patenkinti padidėjusius motinos ir vaisiaus metabolinius (medžiagų apykaitos) poreikius, ypač svarbius vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Vėlesniuose nėštumo trimestruose HCG lygis stabilizuojasi, todėl TTH lygis grįžta į normą, o laisvojo T4 ir T3 kiekiai paprastai pradeda mažėti.

O hipertirozė - tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, dėl ko paspartėja medžiagų apykaita. Nėštumo metu ši būklė gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Aukštas HCG lygis stimuliuoja skydliaukę ir sukelia laikinas hipertirozės būsenas. Simptomai paprastai lengvi ir dažniausiai praeina be specialaus gydymo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar moteris neserga Graves’o liga - tai jau yra autoimuninis sutrikimas, kurio metu skydliaukė gamina per daug hormonų dėl organizmo imuninės sistemos atakos. Nėštumo metu Graves’o liga gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti.

Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai. Pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama tyrimus atlikti kas 4-6 savaites. Po 20 nėštumo savaitės, jeigu skydliaukės funkcija stabilizuota, galima mažinti tyrimų dažnį ir atlikti juos kas 6-8 savaites. Po gimdymo reikėtų dar kartą patikrinti skydliaukės funkciją, nes gali atsirasti pokyčių.

Jodas ir selenas skydliaukės sveikatai

Visuomenėje dvi medžiagos - jodas ir selenas - yra plačiai siejamos su skydliaukės sveikata. Jodas - žmogaus organizmui būtinas mikroelementas, kuris dalyvauja skydliaukės hormonų sintezėje ir yra neatskiriama jų sudedamoji dalis. Minėti hormonai dalyvauja medžiagų apykaitoje, reguliuoja organizmo augimą, protinį ir fizinį vystymąsi.

Tiek dėl jodo trūkumo, tiek dėl pertekliaus galimi skydliaukės veiklos sutrikimai (hipotirozė ar hipertirozė) ar skydliaukės struktūros pokyčiai - skydliaukės padidėjimas ar mazgai joje, didėja skydliaukės audinio imlumas radiacijai. Suaugusiam žmogui per parą reikia 150-200 µg jodo. Labiausiai jodo trūkumas gresia nėščioms moterims dėl padidėjusio jo poreikio nėštumo metu.

Pagrindiniai jodo šaltiniai yra joduota druska, duona, kurią kepant naudota joduota druska, žuvis (ypač menkė, lašiša), jūros gėrybės, jūros dumbliai, vištų kiaušiniai, pienas ir jo produktai. Su maistu jodo perdozuoti neįmanoma, išskyrus retus atvejus, kai dideliais kiekiais vartojami jūros kopūstai ar geriamasis vanduo, kuriame gausu jodo, tačiau nesaikingai vartojant jodo turinčius preparatus - maisto papildus ar vartojant kai kuriuos vaistus širdies ir psichinėms ligoms gydyti, jodo galima ir perdozuoti. Todėl reikia atidžiai skaityti maisto papildų etiketes ir įsitikinti, kad bus suvartojama ne didesnė nei rekomenduojama, t.y. 150-200 µg, jodo per dieną dozė. Sergant lėtiniu autoimuniniu tiroiditu (LAT) perteklinis jodo vartojimas, buvus jodo trūkumui, gali sietis su gausesniu skydliaukės peroksidazės antikūnų kiekiu ir pabloginti ligos eigą.

Dėl šių priežasčių jodo papildai, esant diagnozuotam LAT, nerekomenduojami.

Selenas - tai mikroelementas, taip pat naudingas skydliaukės hormonų gamybai ir metabolizmui. Jis veikia kaip antioksidantas, be to skatina neaktyvaus skydliaukės hormono T4 (tiroksino) virtimą į aktyviąją formą -T3 (trijodtironiną). Seleno trūkumas gali pasireikšti raumenų silpnumu, nuovargiu, plaukų slinkimu, susilpnėjusia imunine sistema, viduriavimu, nagų spalvos pasikeitimu. Sergant skydliaukės autoimuninėmis ligomis, esant žemam seleno kiekiui organizme, pastebėta padidėjusi gūžio (skydliaukės išvešėjimo) bei skydliaukės mazgų išsivystymo rizika. Tyrimų duomenimis, selenas gali sumažinti antikūnių prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) kiekį sergant lėtiniu autoimuniniu tiroiditu, taip pat pagerina Greivso oftalmopatijos eigą.

Pagrindiniai seleno šaltiniai yra mėsos produktai, žuvis, makaronai, ryžiai, duona ir grūdai, tačiau dažnai su maistu jo gaunama nepakankamai. Esant seleno trūkumui, jo papildų vartojimas gali turėti teigiamą poveikį. Nors seleno toksiškumas nėra labai dažnas, visgi gali pasitaikyti, pasireikšdamas tokiais požymiais kaip pykinimas, nagų spalvos pakitimas, trapumas ir lūžinėjimas, plaukų slinkimas, nuovargis, dirglumas ir blogas kvapas iš burnos.

Sergant skydliaukės ligomis, tyrimų duomenimis, rekomenduojama vartoti 100-200 mcg seleno per parą, ne mažiau kaip 3 mėn., o esant Greivso oftalmopatijai rekomenduojama vartoti ne mažiau kaip 6 mėnesius. Seleno papildų efektas pastebimas iki 6 mėn., vėliau mažėja. Jo poveikis nėščiosioms dar nėra pakankamai ištirtas, todėl rutiniškai skirti seleno papildų nėštumo metu nerekomenduojama.

Skydliaukės sutrikimai Lietuvoje

Kadangi jodo trūkumas yra vienas svarbiausių mazginio ar difuzinio gūžio atsiradimo rizikos veiksnių, todėl skydliaukės sutrikimų paplitimas priklauso nuo jodo deficito regione. Lietuva taip pat priklauso endeminiam jodo deficito regionui - Lietuvos gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra. Epidemiologiniai tyrimai nurodo, kad populiacijoje skydliaukės mazgų vis daugėja, galimai dėl geresnės diagnostikos, plačiau klinikinėje praktikoje naudojant UG tyrimą, ilgėjant gyvenimo trukmei bei dėl aplinkos poveikio, ypač jodo trūkumo teritorijose. Regionuose, kur netrūksta jodo, skydliaukės mazgai nustatomi 4-7 proc. populiacijos, esant jodo deficitui - apie 50 proc. populiacijos.

Prevencija

Siekdami išvengti skydliaukės sutrikimų, svarbu pakankamas suvartojamo jodo kiekis, todėl viena iš prevencijos priemonių yra visuomenės švietimas apie tai, kokie negalavimai gali atsirasti esant nepilnavertei mitybai bei kokie yra jau sutrikusios veiklos simptomai. Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas apsaugoti visuomenę ir kiekvieną nuo jodo stokos būklių yra tinkamai vartoti joduotą druską.

Pakankamą jodo kiekį ypač svarbu gauti vaikams, reprodukcinio amžiaus moterims, nėščiosioms (ypač nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos organizmo) bei maitinančioms moterims, nes jodas labai svarbus vaikų protiniam ir fiziniam vystymuisi. Taigi, sveika, subalansuota mityba, kurioje gausu jodo turinčių maisto produktų, ir joduotos druskos vartojimas gali būti geros sveikatos pagrindas.

Yra ir prevencinių priemonių, kurių moterys gali imtis, kad sumažintų skydliaukės sutrikimų riziką nėštumo metu. Jodas yra esminis elementas skydliaukės veiklai, todėl moterims, ypač planuojančioms nėštumą arba jau pastojusioms, svarbu su maistu gauti pakankamai jodo. Taip pat nederėtų pamiršti ir sveikos bei subalansuotos mitybos, kuri yra būtina bendrai sveikatai palaikyti, bei į ją įtraukti tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip selenas ir cinkas, kurie yra ypač svarbios skydliaukės veiklai. Reikėtų vengti ir streso, nes jis gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą. Tokios praktikos kaip meditacija, joga ar relaksacijos pratimai gali padėti sumažinti streso lygį ir palaikyti skydliaukės sveikatą.

Nustatyta, kad yra genetinis polinkis sirgti autoimunine skydliaukės liga, kuriai priklauso Greivso liga ir LAT, taigi, jei pacientas ar jo šeimos nariai serga autoimuninėmis ligomis (Adisono liga, 1 tipo cukriniu diabetu, jungiamojo audinio ligomis, vitiligo, miastenija ir kitomis), rizika susirgti automunine skydliaukės liga yra didesnė. Rūkymas, stresas, pervargimas taip pat gali turėti įtakos skydliaukės funkcijai.

Vis dėlto neretai tiksli skydliaukės hormonų sutrikimo priežastis išlieka nežinoma, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir laiku kreiptis į specialistą bei pradėti gydymą siekiant išvengti komplikacijų. Net ir nejaučiant jokių simptomų ištirti skydliaukę rekomenduojama planuojant nėštumą ar nėštumo pradžioje, jei šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis, patyrusiems jonizuojamosios spinduliuotės poveikį (aplinkos radiaciją ar radioterapiją į galvos ar kaklo sritį), vartojantiems tam tikrus medikamentus, pavyzdžiui, amiodaroną, ličio preparatus.

Skydliaukės būklės įvertinimas

Skydliaukės funkcijai įvertinti ir skydliaukės ligai diagnozuoti gali būti atliekami keli tyrimai, dažniausi iš jų yra TSH (skydliaukę stimuliuojančio hormono), laisvųjų T4 (tiroksino) ir T3 (trijodtironino) kiekio tyrimai. Taip pat gali būti atliekamas skydliaukės antikūnų, ultragarsinis, rečiau kiti tyrimai, priklausomai nuo individualios situacijos. Kadangi tik maža skydliaukės mazgų dalis nustatoma apčiuopos metu, šis ištyrimo metodas šiais laikais mažai informatyvus.

Skydliaukės UG tyrimas - dažniausiai naudojamas skydliaukės vaizdinis metodas, suteikiantis daugiausiai informacijos apie skydliaukės anatomiją, mazgų dydį bei dydžio kitimą stebėjimo metu, leidžiantis įtarti, bet neleidžiantis atskirti gerybinių pakitimų nuo piktybinių, todėl ultragarsinių piktybiškumo požymių buvimas labai padidina skydliaukės piktybinio naviko tikimybę. Tokių mazgų ištyrimui rekomenduojamas citologinis tyrimas, atliekant skydliaukės mazgų aspiracinę punkciją plona adata (APPA), tačiau nors skydliaukės mazgai yra labai paplitę, 90-95 proc. jų yra gerybiniai.

Skydliaukės UG tyrimas rekomenduojamas visiems pacientams, kuriems apčiuopiamas darinys kakle (mazgas ar limfadenopatija), nustatyti skydliaukės mazgai kitų radiologinių tyrimų metu, taip pat pacientams, kuriems yra didelė rizika piktybiniam procesui skydliaukėje (skydliaukės vėžys šeimoje, patvirtinti genetiniai sindromai, susiję su skydliaukės vėžio rizika, kaklo apšvita anamnezėje). Net ir neesant mazgų piktybiškumo požymių, rekomenduojamas ilgalaikis mazginių pakitimų stebėjimas, atliekant UG tyrimą bent kartą per metus.

Skydliaukės ligų patikrinimui ir diagnostikai pirmiausia atliekamas TTH tyrimas, kuris yra jautriausias skydliaukės funkcijos sutrikimo rodiklis. Visgi, dažnai tik jo neužtenka, todėl gydytojai endokrinologai nukreipia pacientus atlikti ir FT4 bei FT3 tyrimus. Tuo metu autoimuniniam tiroiditui diagnozuoti papildomai reikalingas ir Anti-TPO tyrimas, retesniais atvejais - Anti-Tg.

Taip pat, priklausomai nuo paciento, atliekame ir ultragarsinį skydliaukės tyrimą, kuris leidžia įvertinti skydliaukės struktūrinius, mazginius pakitimus, kraujotakos intensyvumą bei limfmazgių būklę, palyginti mazgų dinamiką. Aptikus skydliaukės pakitimus, svarbu juos reguliariai stebėti ir konsultuotis su gydytoju, kuris, individualiai atsižvelgdamas į tyrimų rezultatus, parinks reikiamą tyrimų kartojimo dažnumą. Esant skydliaukės hormonų disbalansui svarbu tyrimus atlikti reguliariai, kas 3-6 mėnesius.

žymės: #Nestuma

Panašus: