Oskaras Koršunovas - vienas garsiausių Lietuvos teatro režisierių, puikiai žinomas visoje Europoje. Režisieriaus biografijoje - įsimintini spektakliai, tapę tiek OKT repertuaro, tiek užsienio gastrolių atramomis.
Ankstyvieji Metai ir Studijos
Oskaras Koršunovas gimė 1969 m. kovo 6 d. Vilniuje. Jo mama Edita - pagal išsilavinimą ekonomistė - dirbo įvairiose darbovietėse: nuo bibliotekos iki vykdomojo komiteto, tėvas Vladimiras - žemės ūkio inžinierius, padaręs daugiau kaip 60 atradimų. Iš pradžių gyveno Naujojoje Vilnioje, vieno kambario bute. Gimė brolis, keturiese gyveno vieno kambario bute.
1988-1993 m. O. Koršunovas studijavo Lietuvos muzikos akademijoje (Jono Vaitkaus mokinys). Viskas buvo sustiprinta: ir matematika, ir anglų, ypač chemija. Buvo labai griežta mokykla. Kalė penketukininkus ir norėjo greitai atsikratyti dvejetukininkų.
Jei ne lemtingas pedagogės Violetos Tapinienės kumštelėjimas į nugarą Oskarui Koršunovui pirmą kartą užlipus į sceną ir praradus amą, režisierius gal taip ir būtų likęs meno paraštėse. "Mistinis įvykis, man labai reikšmingas, nes tai buvo mano pirmas išėjimas į sceną. Aš tiesiog sustojau, negalėjau išeiti. Mane stumtelėjo Violeta ir aš įkritau į tą sceną, pajutau, tarsi siela nuo manęs atsiskyrė".
Anot O. Koršunovo, asmeniniai išgyvenimai ir kūryba - neatsiejami, todėl iš „Mirandos“ veikėjo Prospero asmens galima atpažinti Šekspyrą, disiduojantį sovietmečio inteligentą, nūdienos aktualijas.
Kūrybinės Veiklos Pradžia ir OKT Įkūrimas
1990-1998 m. Oskaras Koršunovas buvo Lietuvos nacionalinio dramos teatro režisierius. 1998 m. kartu su bendraminčiais įkūrė nepriklausomą teatrą OKT (Oskaro Koršunovo teatras), kuris 2004 m. tapo OKT / Vilniaus miesto teatru.
Kaip teigia OKT meno vadovas, tai yra pirminė spektaklio repeticijų fazė, o „Dugno“ pastatymą planuojama paversti tam tikra laboratorija, tęstiniu kūrybiniu ir analitiniu vyksmu, kurio metu ne tik dirbama, tačiau ir gyvenama bei kenčiama kartu. Anot režisieriaus O. Koršunovo, toks precedentų neturintis repeticijų kelias pasirinktas dėl kelių priežasčių. „Laiko trūkumas nėra svarbiausia dingstis dėl kurios ėmiausi tokio, sakyčiau, ekstremalaus darbo. Mano kūrybinė biografija pasiekė tokį etapą, kuriame spektaklio nebegaliu kurti kaip paprasto produkto“.
Reikšmingi Spektakliai
- Ten būti čia (1990, pagal D. Charmsą)
- Senė (1992, atnaujintas pavadinimu Senė 2 1994, pagal D. Charmsą ir A. Vvedenskį)
- Labas Sonia Nauji Metai (1994, pagal A. Vvedenskį)
- Roberto Zucco (1998, pagal Bernard’o‑Marie Koltèsą)
- Shopping and Fucking (1999, pagal Marko Ravenhillo)
- Ugnies veidas (2000, pagal Mariuso von Mayenburgo)
- Žiema (2003, pagal J. Fosse)
- Apvalytieji (2003, pagal Sarah Kane)
- Vaidinant auką (2005, pagal Vladimiro ir Olego Presniakovų)
- Mūsų klasė (2015, pagal Tadeuszo Słobodzianeko)
- Išvarymas (2011, pagal M. Ivaškevičių)
- Katedra (2012, pagal Just. Marcinkevičiaus)
- Pašaliniams draudžiama (2016, pagal G. Grajausko)
Koršunovas režisavo operų (R. Wagnerio Skrajojantis olandas 1995, V. Baltako Cantio 2004, W. A. Mozarto Užburtoji fleita 2006, G. Donizetti Meilės eliksyras 2008, L. van Beethoveno Fidelijus 2015, G. Sodeikos Post Futurum 2018), MO muziejuje Vilniuje surengtą parodą Vilniaus pokeris (2023-24, architektas G. Makarevičius, kuratorės Dovilė Barcytė, Algė Gudaitytė).
Gastrolės ir Festivaliai
O. Koršunovo teatras gastroliavo ir dalyvavo teatro festivaliuose daugelyje Europos šalių, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Amerikoje, Azijoje, Australijoje. Šį pastatymą teatras vežė į Lenkiją, Vengriją, Rusiją, Baltarusiją, Armėniją, Ispaniją, Italiją, Švediją, Norvegiją, Vokietiją, Prancūziją, Slovėniją, Kroatiją. 2013 m. Rijekos (Kroatija) tarptautiniame mažosios scenos festivalyje spektaklis pelnė pagrindinius prizus.
Apdovanojimai ir Įvertinimai
Oskaras Koršunovas yra pelnęs daugybę apdovanojimų ir įvertinimų už savo kūrybą:
- Kristoforas (1995, 2000)
- Auksinis scenos kryžius (2004, 2011, 2012)
- Lietuvos nacionalinė premija (2002)
- Europos teatro premija Už naująsias teatro realybes (2006)
- Gedimino ordino Karininko kryžius (2003)
- Lenkijos prezidento Auksinis kryžius (2006)
- Prancūzijos Menų ir literatūros ordino karininkas (2009)
- V. Mejerholdo prizas (2010)
Koršunovo Įtaka Teatrui
Oskaras Koršunovas reikšmingai prisidėjo prie lietuvių teatro modernizavimo, įnešdamas naujų formų, idėjų ir išraiškos priemonių. Jo spektakliai dažnai išsiskiria netradiciniu pastatymu, psichologiniu gilumu ir socialine refleksija. Su Koršunovu į lietuvių teatrą atėjo naujas mąstymas apie teatrinę erdvę, jis sėmėsi įkvėpimo iš kitokių nei lig tol XX a. dailės aruodų.
Jis pats teigia: "Teatras turi įspėti, pranešti kažką svarbaus, supurtyti žiūrovą. Jis turi kalbėti apie tai, ką mes jaučiame, bet kol kas dar nemokame tų jausmų įvardinti."
Režisieriaus credo: statyti klasiką kaip šiuolaikinę dramaturgiją, o šiuolaikinę dramaturgiją - kaip klasiką, kalbėti apie tai, kas universalu, aktualu šiandien, o kartais netgi aplenkti laiką, nuspėti ir perspėti.