Dehidratacija yra būklė, kuri atsiranda, kai organizmas praranda daugiau skysčių nei gauna. Tai reiškia, kad organizmas neturi pakankamai vandens, kad galėtų atlikti kasdienes funkcijas. Dehidratacija yra būklė, kai organizmas netenka daugiau skysčių nei gauna, dėl ko negali tinkamai atlikti įprastų funkcijų.
Svarbu pažymėti, kad dehidratacija gali būti pavojinga ir reikalauja nedelsiant imtis veiksmų, kad būklė nepablogėtų. Nors dehidratuoti gali bet kas, būklė ypatingai pavojinga mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Ypač jautrios dehidratacijai yra kūdikiai, maži vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės.
Dehidratacijos priežastys
Dehidratacija atsiranda, kai organizmas netenka daugiau skysčių, nei gauna. Dehidrataciją gali sukelti įvairūs rizikos veiksniai, kurie padidina skysčių netekimo iš organizmo tikimybę arba sumažina skysčių vartojimą.
- Nepakankamas vandens vartojimas.
- Intensyvus prakaitavimas. Žmonės, kurie esant gana aukštai temperatūrai aktyviai juda lauke, tarkim, dirbantys statybose, kartais negali veiksmingai atsivėsinti, dėl to gali pakilti kūno temperatūra ir prireikti daugiau skysčių.
- Karščiavimas.
- Vėmimas ir viduriavimas. Dažniausia mažų vaikų dehidratacijos priežastis šiuo atveju yra stiprus viduriavimas ir vėmimas.
- Diuretikų, įskaitant kai kuriuos vaistus ir alkoholį, vartojimas.
- Aukšta aplinkos temperatūra.
- Fizinis krūvis.
- Amžius. Kūdikiai ir maži vaikai, taip pat vyresnio amžiaus žmonės, yra ypač jautrūs dehidratacijai. Vyresnio amžiaus suaugusiųjų organizme natūraliai yra mažesnis vandens kiekis, be to, pastarieji gali sirgti ligomis arba vartoti vaistus, didinančius dehidratacijos riziką. Taigi, vyresnio amžiaus asmenys neretai yra opesni. Tačiau dehidratuoti gali bet kokio amžiaus žmogus, jei per karščius negeria pakankamai vandens, ypač sportuodamas.
- Ligos, kurios didina šlapimo kiekį.
- Ligos. Netgi peršalimas ar gerklės skausmas padidina polinkį į dehidrataciją, nes sergant rečiau norisi valgyti ar gerti.
- Vaistų vartojimas.
- Specialios dietos ar mitybos įpročiai.
- Elektrolitų disbalansas. Skysčių netekimas gali sutrikdyti organizmo elektrolitų, tokių kaip natrijas ir kaliumas, pusiausvyrą.
Svarbu atpažinti dehidratacijos rizikos veiksnius ir imtis prevencinių veiksmų, ypač esant karščiams, sergant ar atlikus intensyvų fizinį darbą.
Dehidratacijos simptomai
Dehidratacijos požymiai apima sausą, lipnią burną, sumažėjusį šlapimo kiekį ar tamsią šlapimo spalvą, didelį troškulį, nuovargį, galvos svaigimą ar galvos skausmą. Dehidratacijos požymiai ir simptomai taip pat gali skirtis priklausomai nuo amžiaus.
Kūdikis arba mažas vaikas:- sausa burna ir liežuvis;
- verkiant nėra ašarų;
- maždaug tris valandas sauskelnės tuščios;
- įdubusios akys, skruostai;
- atsiradęs irzlumas.
- itin didelis troškulys;
- retesnis šlapinimasis;
- tamsios spalvos šlapimas;
- nuovargis;
- galvos svaigimas;
- sumišimas.
Vis dėlto, troškulys ne visada patikimas ankstyvas rodiklis, rodantis, jog organizmui reikia vandens. Daugelis žmonių, ypač vyresnio amžiaus, nejaučia troškulio, kol nėra dehidratavę. Dėl šios priežasties ypatingai svarbu padidinti vandens suvartojimą per karščius arba susirgus.
Su amžiumi organizmo skysčių atsargos tampa mažesnės, sumažėja gebėjimas taupyti vandenį, o troškulio pojūtis tampa ne toks aštrus. Šias problemas apsunkina ir lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas bei demencija. Nekontroliuojamas arba negydomas diabetas savo ruožtu kelia didelę dehidratacijos riziką.
Kada kreiptis į gydytoją
Kreiptis į gydytoją dėl dehidratacijos reikia, kai pastebimi pirmieji rimtesnių simptomų požymiai arba kai būklė neįmanoma kontroliuoti namų sąlygomis.
- Sunkus ar ilgalaikis vėmimas ir viduriavimas. Bet kokiu atveju svarbiausia atida, laiku kreipiantis į savo šeimos gydytoją, jei viduriuojama 24 valandas ar ilgiau, jaučiamas dirglumas ar pastebima sutrikusi orientacija, mieguistumas, taipogi kraujingos ar juodos spalvos išmatos.
- Sąmonės pokyčiai.
- Labai didelis troškulys arba jokio šlapimo išskyrimo nebuvimas.
- Labai tamsus šlapimas.
- Greitas širdies plakimas ar kvėpavimas.
- Sunkus raumenų skausmas ar krampai.
- Jei esate vyresnio amžiaus ar turite kitų sveikatos problemų.
Dehidratacijos komplikacijos
Galiausiai dehidratacija gali sukelti komplikacijų, jei negeriama pakankamai skysčių. Komplikacijos kyla, kai dėl mažo kraujo srauto gyvybiškai svarbūs organai nustoja gerai veikti arba inkstai bando sulaikyti skysčius. Dehidratacija gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant:
- Šilumos susirgimai. Jei intensyviai sportuodami ir gausiai prakaituodami negeriate pakankamai skysčių, galite patirti karščio traumą, kurios sunkumas gali svyruoti nuo lengvo karščio mėšlungio iki karščio išsekimo ar gyvybei pavojingo šilumos smūgio.
- Šlapimo ir inkstų problemas. Ilgai trunkanti ar pasikartojanti dehidratacija gali sukelti šlapimo takų infekcijas, inkstų akmenligę ir inkstų nepakankamumą.
- Priepuolius. Elektrolitai, pavyzdžiui, kalis ir natris, padeda perduoti elektrinius signalus iš ląstelės į ląstelę. Jei elektrolitų pusiausvyra sutrinka, įprasti elektriniai signalai gali susimaišyti, todėl gali prasidėti nevalingi raumenų susitraukimai, o kartais ir sąmonės praradimas.
- Mažo kraujo tūrio šoką (hipovoleminį šoką). Tai viena iš rimčiausių kartais netgi gyvybei pavojingų dehidratacijos komplikacijų. Ji pasireiškia, kai dėl mažo kraujo tūrio sumažėja kraujospūdis ir organizme sumažėja deguonies kiekis.
- Galvos smegenų edema.
- Šoko būsena.
- Hipo volemija.
Dehidratacijos prevencija
Dehidratacijos prevencija yra svarbi sveikatos priežiūros dalis, ypač esant veiksniams, kurie gali padidinti skysčių netekimo riziką. Kad išvengti dehidratacijos, būtina gerti daug skysčių ir valgyti daug vandens turinčio maisto, tarkime, vaisių bei daržovių. Įsidėmėkite: gerti pakankamai vandens taip pat svarbu sveikatai kaip ir gerai maitintis, sportuoti ir kokybiškai pailsėti, troškuliui numalšinti renkantis vandenį, o ne saldžius, alkoholinius bei kofeino turinčius gėrimus. Negana to, į vandenį taipogi galite įdėti laimo ar citrinos griežinėlį, jog vanduo būtų skanesnis ir jį būtų maloniau gerti.
- Gerkite pakankamai skysčių kasdien. Suaugusiam žmogui rekomenduojama gerti maždaug 2-3 litrus skysčių per dieną, tačiau šis kiekis gali skirtis priklausomai nuo individualių veiksnių, pavyzdžiui, fizinio aktyvumo lygio, orų sąlygų ir sveikatos būklės.
- Prieš pradedant fizinį krūvį, užtikrinkite pakankamą hidrataciją.
- Vartokite skysčius, turinčius elektrolitų, esant dideliam prakaitavimui.
- Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą. Kofeinuoti gėrimai, tokie kaip kava ir juodoji arbata, bei alkoholis veikia kaip diuretikai, skatindami skysčių netekimą.
- Sekite savo šlapimo spalvą. Ji gali būti geras hidratacijos lygio rodiklis.
- Pritaikykite skysčių vartojimą pagal aplinkos sąlygas.
- Įtraukite į savo mitybą produktus, turinčius daug vandens.
Kaip atstatyti skysčių pusiausvyrą?
Jei įtariate dehidrataciją, nedelsdami pradėkite gerti daugiau skysčių, pavyzdžiui, vandenį arba elektrolitus turinčius gėrimus. Nors lengvą ar vidutinio sunkumo dehidrataciją galite pagerinti gerdami daugiau skysčių, sunkiai dehidratacijos formai neretai būtina skubi medicininė pagalba. Jei sergate arba viduriuojate ir netenkate per daug skysčių, turite atstatyti cukrų, druskas ir mineralus, kurių neteko jūsų organizmas. Vaistininkas gali rekomenduoti geriamųjų rehidracijos tirpalų. Tai milteliai, kuriuos sumaišykite su vandeniu ir išgerkite. Pasiteiraukite vaistininko, kokie rehidracijos tirpalai tinka jums arba jūsų vaikui.
Ar dehidratacija galima bet kuriuo metų laiku?
Taip, dehidratacija gali kilti bet kuriuo metų laiku. Žiemos metu žmonės dažnai mažiau jaučia troškulį ir mažiau geria, be to, šaltas oras skatina kūno skysčių netekimą per kvėpavimą. Reguliarus skysčių gėrimas gali sumažinti dehidratacijos riziką. Geras pasirinkimas - vanduo arba izotoninis gėrimas. Per dieną turėtumėte gerti pakankamai, kad šlapimas būtų šviesiai skaidrus. Gerkite daugiau, kai yra didesnė dehidratacijos rizika.
Dehidratacija yra būklė, kurią svarbu suprasti ir tinkamai valdyti.
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Neįtikėtina Džiaugsmo Žinia: Sveikinimai Gimus Nuostabiai Dukrai, Kuri Pakeis Jūsų Gyvenimą!
- Atpažinkite Alkoholikų Vaikų Elgesio Bruožus – Svarbiausi Simptomai ir Pagalbos Galimybės