Gimdos kaklelio vėžys - dažna ir aktuali moterų sveikatos problema Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kasmet nustatoma daugiau nei pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų ir daugiau nei ketvirtis milijono mirčių nuo jo. Daugiausia, apie 85 proc., atvejų registruojama besivystančiose šalyse dėl nepakankamai aktyvaus moterų dalyvavimo gimdos kaklelio vėžio prevencijos programose ir vakcinacijos nuo ŽPV stokos.
Lietuvoje pagal moterų sergamumą piktybiniais navikais gimdos kaklelio vėžys užima penktą vietą. Įrodyta, kad gimdos kaklelio vėžį apie 99 proc. atvejų sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tai viena dažniausiai diagnozuojamų lytiškai plintančių ligų.
Gimdos Kaklelio Sandara Ir ŽPV Įtaka
Gimdos kaklelis sudarytas iš lygiųjų raumenų, stromos, daugiasluoksnio plokščiojo epitelio ir liaukinio epitelio. Šiuos du epitelius skirianti riba yra vadinama jungtimi. Su amžiumi liaukinį epitelį pakeičia daugiasluoksnis plokščiasis ir jų kitimo vieta yra vadinama transformacijos zona. Jei gimdos kaklelį pažeidžia žmogaus papilomos virusas, šis procesas sutrinka ir vystosi intraepitelinis pažeidimas, kurio laiku neaptikus ir nepradėjus gydyti, gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys.
Nustatyta daug šio viruso tipų, tačiau onkogeniškumu labiausiai pasižymi 16 ir 18, kurie sukelia apie 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų. ŽPV labiausiai paplitęs 15-30 metų amžiaus grupėje, bet užsikrėsti galima bet kuriame amžiuje.
Gimdos Kaklelio Vėžio Prevencijos Programa Lietuvoje
Nuo 2004 m. Lietuvoje pradėta vykdyti gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Jos metu atliekamas onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis (PAP testas) siekiant nustatyti, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pokyčių. Šį tepinėlį nemokamai kas trejus metus atlieka šeimos gydytojas arba akušeris ginekologas visoms 25-60 m. moterims.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programos tikslas - nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir tinkamai juos gydyti, kad ateityje moteriai neišsivystytų gimdos kaklelio vėžys. Tačiau tyrimas atskleidė, kad tik nedidelė dalis moterų dalyvavo prevencinėje programoje. Tarp mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio, dauguma (71%) nebuvo pakviestos dalyvauti rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu arba buvo pakviestos, bet onkocitologinis tyrimas joms nebuvo atliktas (19%). Prevencinės patikros programos onkocitologinis tyrimas rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu buvo atliktas tik 12 proc. moterų, mirusių nuo gimdos kaklelio vėžio.
„Moterų, kurioms 3 metų laikotarpiu buvo atliktas prevencinės programos onkocitologinis tyrimas, mirties nuo šio vėžio rizika buvo reikšmingai mažesnė lyginant su moterimis, kurioms šis tyrimas nebuvo atliktas. Nustatyta, kad prevencinės programos patikra atliekant onkocitologinį tyrimą yra ypač efektyvi 40 metų ir vyresnio amžiaus moterų grupėje bei apsaugo nuo vėlyvos stadijos vėžio. Deja, tyrimas parodė, kad dauguma moterų negavo kvietimo dalyvauti prevencinėje programoje rekomenduojamu 3 metų laikotarpiu ir tik dalis iš gavusių kvietimą atvyko ir joms buvo atliktas onkocitologinis tyrimas“, - kalbėjo R.
Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu padidėja moterims nuo 30 metų, o daugiausiai serga 45-55-erių metų amžiaus. Pastaraisiais metais mokslininkai įrodė, kad jo atsiradimui didžiausią reikšmę turi žmogaus papilomos virusas (ŽPV) dažniausiai plintantis lytinių santykių keliu. Nustatyta apie 150 ŽPV tipų, tačiau gimdos kaklelio vėžį dažniausia sukelia 6,11, 16 ir 18 tipų virusai. Pakitimai gimdos kaklelio audiniuose atsiranda per keletą metų. Todėl profilaktinis, laiku atliktas citologinis tyrimas padeda nustatyti ląstelių pakitimus, o tai leidžia laiku imtis gydymo.
Sergančios šia liga ankstyvoje stadijoje moterys dažniausiai neturi jokių nusiskundimų. Tačiau gali skųstis kraujavimu iš genitalijų, kuris gali reikštis po lytinių santykių, kaip sutrikęs mėnesinių ciklas ar kraujavimas menopauzėje. Diagnozė patvirtinama atliekant citologinį tepinėlį, kolposkopiją bei biopsiją ir histologinį medžiagos ištyrimą. Šie trys tyrimai laikomi gimdos kaklelio vėžio diagnostikos auksiniu standartu. Tyrimas yra neskausmingas, tinkamiausias laikas jį atlikti yra 10-25 menstruacinio ciklo diena. Nesant pakitimų tyrime, testas kartojamas po trijų metų. Esant tam tikriems pakitimams, moteris siunčiama pas specialistą - akušerį ginekologą arba onkoginekologą.
Tyrimų Rezultatų Interpretavimas
Citologinių tyrimų rezultatus vertina gydytojas akušeris-ginekologas arba šeimos gydytojas. „Jei randame ŽPV, bet onkocitologinis tepinėlis yra geras, vis tiek pacientė nepaliekama be priežiūros. ŽPV infekcija negydoma, bet stebima, ar šis virusas nesukels pakitimų gimdos gleivinėje (tai priklauso ir nuo moters imuninės sistemos, gyvenimo būdo ir pan). Būtina atminti, jog asmenys, turintys ŽPV, yra didesnės gimdos kaklelio vėžio rizikos grupėje“, - atkreipė dėmesį gydytoja ginekologė D.
Jei randama tam tikrų pakitimų onkocitologiniame tepinėlyje, rizika išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui gerokai padidėja, tačiau, anot gydytojos, tai dar nėra diagnozė. „Tokiu atveju kalbame apie displaziją - būklę, kai gali vystytis gimdos kaklelio vėžys, bet nebūtinai taip ir bus. Pacientei paskiriami tolesni gimdos kaklelio tyrimai, t. y. atliekama kolposkopija (apžiūra mikroskopu), kurios metu stebima, ar yra pakitimų gimdos kaklelyje. Jei aptinkama, sprendžiama, ar reikalinga biopsija - audinio gabalėlio paėmimas iš pakitusių gimdos kaklelio vietų. Nuo to, koks yra pakitimų laipsnis, priklauso ir gydymo taktika“, - pasakojo specialistė ir pridūrė, jog anksti nustatyti ikivėžiniai pakitimai sėkmingai išgydomi.
Dažniausiai rekomenduojami tolesni tyrimai ir gydymo būdai priklausomai nuo PAP testo rezultatų:
- ASC-US: reiškia, kad gimdos kaklelio ląstelių pakitimai yra didesni už reaktyvius, tačiau jų negalime vertinti kaip ikivėžinių. Tuomet dažniausiai rekomenduojama atlikti ŽPV testą, nes tai dažniausia ASCUS priežastis. Jei nustatomi 16 ir 18 ŽPV tipai, rekomenduojama atlikti kolposkopiją ir biopsiją.
- LSIL (CIN1): nežymūs intraepiteliai pakitimai, rekomenduojamas ŽPV ir CINtec PLUS testas, nustantis onkogeninį ŽPV poveikį.
- HSIL (CIN2, CIN3): žymūs intraepiteliai pakitimai, dėl kurių moteris nukreipiama tolesniam ištyrimui, atliekama kolposkopija, gimdos kaklelio biopsijos, jeigu biopsijos metu patvirtinami žymūs intraepiteliniai gimdos kaklelio pakitimai, atliekama gimdos kaklelio konizacija.
Naujos Galimybės Gydant ŽPV: Papilocare
Ilgą laiką nustačius nežymius gimdos kaklelio (LSIL, CIN1) pakitimus būdavo rekomenduojamas sekimas kas 6-12 mėn. atliekant PAP testus, imuniteto stiprinimas, rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, didelis lytinių partnerių skaičius, vengimas. Tokios rekomendacijos moterims dažnai kelia stresą ir nerimą, o tai tik blogina gyvenimo kokybę ir moters negydo. Noras padėti moterims ir gydyti jas pačioje gimdos kaklelio pakitimų pradžioje lėmė naujo preparato sukūrimą.
Papilocare - tai pirmoji ir 2023 m. vienintelė priemonė, skirta su ŽPV susijusių gimdos kaklelio pakitimų gijimui skatinti ir ŽPV pasišalinimui greitinti. 2015 m. atliktame PALOMA klinikiniame tyrime nustatyta, kad po 3 mėn. Papilocare vartojimo ASCUS / LSIL pokyčiai normalizavosi 80 proc. lyginant su kontroline grupe (52 proc.), o po 6 mėnesių vartojimo 88 proc. didelės rizikos ŽPV pacienčių su ŽPV susiję gimdos kaklelio pakitimai normalizavosi, palyginti su 56 proc. kontrolinės grupės pacienčių. Taip pat po 6 mėn. stebėtas didelės rizikos ŽPV pasišalinimas 63 proc. pacienčių, lyginant su 40 proc. kontrolinės grupės. Tyrimo metu nustatyta, kad Papilocare veiksmingumas skatinant didelės rizikos ŽPV pasišalinimą po 6 mėn.
Papilocare - tai 100 proc. natūrali priemonė, bekvapė, be parabenų, pasižyminti unikalia sudėtimi, į kurią įeina įvairiaspalvė kempė, nimbamedis, bioecolia, tikrasis alavijas, hialurono rūgštis, beta- gliukanai, azijinė centelė. Pakuotę sudaro 7 vienadozės kaniulės. Vartojimas paprastas - naudojamas į makštį pirmą mėnesį 21 dieną kasdien, po to daroma pertrauka mėnesinių metu ir kitus 2-6 mėn.
Mitai Apie ŽPV
- ŽPV užsikrečia tik moterys - netiesa, šiuo virusu gali užsikrėsti visi, gyvenantys lytinį gyvenimą.
- Mano partneris man neištikimas, nes aš susirgau ŽPV - tikrai nebūtinai, nes Jūsų partneris galėjo užsikrėsti ir prieš daugiau metų, ŽPV yra lėtinė infekcija, galinti išbūti organizme ilgą laiką ir likti užkrečiama.
- Jei užsikrėsiu ŽPV, iškart pajusiu, todėl tikrintis reguliariai nereikia - ne, užsikrėtus ŽPV simptomų dažniausiai nebūna, 90 proc.
- PAP testus reikia atlikti tik jaunoms moterims - ne, daugiausia gimdos kaklelio vėžio ir mirčių diagnozuojama vyresniame amžiuje.
Rekomendacijos Ir Išvados
Siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio, būtina:
- Įdiegti nacionalinį vėžio prevencinės programos registrą.
- Įdiegti efektyvią kvietimų sistemą. Moterims, neatvykusioms po pirmojo kvietimo ar esant neinformatyviems tyrimo rezultatams, turėtų būti siunčiami pakartotiniai kvietimai.
- Įtraukti „sunkiai pasiekiamas“ moteris: 40 m.
- Padidinti tikslinės grupės amžių: įtraukti į patikros programą 60 m.
Šio tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad įvairių nacionalinių registrų duomenys gali būti panaudoti visuomenei naudingiems tyrimams ir išryškina sistemingo ankstyvosios vėžio diagnostikos programų poveikio vertinimo ir stebėsenos svarbą.
„Lietuva yra vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri vykdo populiacinę prevencinę patikros programą, bet neturi nacionalinio prevencinės programos registro ir programos įgyvendinimo komandos. Lietuvoje už prevencinės programos organizavimą ir moterų informavimą bei kvietimą yra atsakingos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Todėl programos veiksmingumas priklauso nuo moterų lankymosi gydymo įstaigose bei nuo gydytojų aktyvumo informuojant moteris apie gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. Išsamūs tyrimo duomenys pateikti į Europos vėžio prevencijos žurnalą (European Journal of Cancer Prevention).
Pacientėms, prisirašiusioms mūsų klinikoje, draustoms Privalomuoju sveikatos draudimu ir patenkančioms į amžiaus grupę, nemokamai atliekama gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Ši programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų imtinai.
Dabar atsirado nauja galimybė užkirsti kelią vienai iš pagrindinių gimdos kaklelio vėžio priežasčių. Tai skiepai prieš žmogaus papilomos virusą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vakcinos yra profilaktinės, ne gydomosios, todėl jeigu prieš skiepijantis buvo nustatyta ikivėžinių pakitimų gimdos kaklelyje, makštyje, pasiskiepijus pakitimai neišnyks ir paskiepytos moterys bus apsaugotos tik nuo ŽPV tipų, kuriais dar nėra užsikrėtusios. Skiepijimas yra tradicinė, greita ir paprasta skiepų procedūra. Mūsų klinikoje prisirašiusias mergaites ir berniukus nuo 9 iki 13 metų - skiepijame nemokamai pagal skiepų kalendorių.
Gimdos kaklelio citologinis tyrimas (PAP testas) yra tin svarbus, siekiant užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžio išsivystymui. Kaip jis atliekamas, ką reikia žinoti, norint tinkamai jam pasiruošti, ir kaip vertinami onkocitologinio tyrimo rezultatai, pasakoja medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė.
Citologinis tyrimas bendrąja prasme yra toks laboratorinis tyrimas, kurio metu tiriamos įvairios organizmo ląstelės, paimant audinių nuograndas, tepinėlį ar mėginius į skystą terpę. Gimdos kaklelio citologinis tyrimas, vadinamasis PAP tyrimas, yra itin svarbus, nes padeda nustatyti pokyčius gimdos kaklelyje - taip galima laiku išvengti gimdos kaklelio vėžio. Kasmet pasaulyje ši onkologinė liga diagnozuojama maždaug pusei milijono moterų, tuo tarpu Lietuvoje per metus gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 400-500 pacienčių.
Pasak gydytojos ginekologės D. Keršulytės, mūsų šalyje jau dvidešimt metų vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kuria siekiama ištirti moteris nuo 25 iki 59 metų (imtinai), ar nėra ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, o jei yra - paskirti gydymą. Pagal šią programą moterims nuo 25 iki 34 m. atliekamas citologinis tyrimas (kartą per trejus metus), moterims nuo 35 iki 59 m. „Daugelyje pasaulio šalių moterims atliekamas pirminis ŽPV tyrimas, nes būtent šis virusas ir sukelia gimdos kaklelio ikivėžines būkles bei vėžį. Tiek citologinį, tiek žmogaus papilomos viruso tyrimą moteriai gali paskirti ne tik gydytojas akušeris-ginekologas, bet ir šeimos gydytojas. „Tačiau kiekviena sveika moteris gali savarankiškai nuspręsti, kada nori pasidaryti citologinį tyrimą. Pavyzdžiui, pasikeitus seksualiniams partneriams, gyvenimo būdui, susilpnėjus imunitetui, moteris gali pageidauti atlikti tyrimą dėl ŽPV, mat šis virusas plinta lytiniu būdu. Taip pat ji gali paprašyti paimti onkocitologinį tepinėlį“, - kalbėjo ginekologė D.
Kaip Atliekamas Gimdos Kaklelio Tyrimas?
Gydytoja sako pastebėjusi, jog kai kurioms moterims gimdos kaklelio tyrimas kelia baimę, mat galvoja, jog tai skausminga procedūra, būna, kad painioja su biopsija ir pan. Tačiau gydytoja ginekologė patikino, jog šis citologinis tyrimas nėra skausmingas ir atliekamas labai paprastai: specialia šluotele ar šepetėliu paimama šiek tiek medžiagos iš gimdos kaklelio.
Citologinių tyrimų technikos skirtumai:
- Senuoju būdu
- Naujuoju būdu, t.y. skystoje terpėje
„Šie tyrimai skiriasi technologija, kokybe ir tikslumu. Pastaraisiais metais vis dažniau atliekamas citologinis tyrimas skystoje terpėje, nes ląstelių paruošimas ir ištyrimas yra gerokai kokybiškesnis, be to, gydytojui patologui žymiai lengviau diagnozuoti galimus pakitimus. Mat, atliekant tyrimus skystoje terpėje, net dešimt kartų būna mažiau priemaišų, kurios netinka vertinimui dėl gleivių, kraujo ir kt.“, - paaiškino ginekologė D. Gydytoja pabrėžė, jog citologinis tyrimas skystoje terpėje yra žymiai tikslesnis. Be to, jis labai parankus, jei, tarkim, prireikė atlikti papildomų tyrimų (pvz., dėl ŽPV ar lytiškai plintančių ligų), tokiu atveju užtenka iš tos pačios skystos terpės atlikti šiuos tyrimus.
Likus 48 val. Tai pat likus 48 val.
Norint išvengti daugelio ligų, gydytoja ginekologė D. Keršulytė ragina visas moteris reguliariai lankytis pas gydytoją ginekologą ir aktyviai dalyvauti jau minėtoje prevencinėje programoje. Šeimos medicinos centre gydytojai specialistai laiku ir greitai (nereikės laukti eilėje) paskirs visus reikalingus tyrimus, paaiškins jų rezultatus ir suteiks kitą reikalingą konsultaciją tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.
„Labai liūdna, kad dauguma moterų, ypač iki 35 metų, ignoruoja mūsų kvietimus ateiti tikrintis. Nors citologinis tyrimas yra nemokamas, daugelis pacienčių tikina neturinčios laiko arba sako nejaučiančios jokių simptomų. Tačiau noriu pabrėžti, jog, pajutus pirmuosius požymius, dažniausiai būna per vėlu.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Onkocitologinis Tyrimas Po Gimdymo: Viskas, Ką Privalote Žinoti Dėl Saugios Sveikatos!
- Dauno sindromo tyrimas nėštumo metu: kada ir kokius testus atlikti?
- Akių dugno tyrimas vaikams: kada būtinas ir kaip pasiruošti?
- Sveikinimai su Tarptautine vaikų gynimo diena: gražiausi linkėjimai!
- Kaip teisingai nešioti kūdikį ir stiprinti pilvo raumenis – efektyvūs patarimai kiekvienai mamai!