Vakcinomis valdomų ligų protrūkiai primena, kad tėvai kažkada apsisprendė savo vaikų neskiepyti - dažnai baimindamiesi nepageidaujamų reakcijų mažyliui. Visgi, Klaipėdos atvejis rodo, kad užaugę neskiepyti žmonės ne šiaip atsiduria infekcinių ligų židiniuose, bet ir juose dirba. Taigi kodėl svarbu pasirūpinti mažu vaiku, kad suaugęs jis neturėtų priekaištų tėvams?
Profilaktinis skiepijimas Lietuvoje
Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje nustatytus terminus naujagimiai, kūdikiai ir vaikai gydymo įstaigose nemokamai yra skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenza infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokoko, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), rotaviruso bei B tipo meningokoko. Nuo dalies infekcijų skiepai kartojami 2-4 kartus per pirmuosius 2 vaiko gyvenimo metus ir vėliau.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, gimdymo namuose Lietuvoje vakcinuojama 93,20 proc. naujagimių. Nedidelei daliai - iki 2 proc. - vakcinacija atidedama arba negalima dėl nustatytų sveikatos indikacijų (ankstukai, imunosupresinės būklės, sepsis ir kt.). Deja, tačiau apie 5 proc. naujagimių nepaskiepijami atsisakius tėvams.
Kodėl pirmosios paros - svarbiausios?
Pirmoji vakcina, kurią gauna naujagimis, yra vakcina nuo hepatito B - ji tenka per 24 valandas nuo gimimo. Antrasis naujagimiui tenkantis skiepas - vakcina nuo tuberkuliozės (BCŽ) - suleidžiamas 2-3 parą.
Gydytojos epidemiologės D. Razmuvienės teigimu, 24 valandų intervalas svarbus, nes naujagimis užsikrėsti gali per visus žmogaus išskiriamus biologinius skysčius, įskaitant ir kraujo kelią gimdymo metu ar su motinos pienu, mat mama pati gali būti infekcijos nešiotoja. Hepatito B ligos procesas - labai sudėtingas, pereinantis iš ūmaus į lėtinį, ką galima prilyginti susirgimui vėžiu.
Imunitetui įgauti, hepatito B skiepas privalo būti kartojamas praėjus 1 ir 6 mėn. Pirmąja doze skiepijama kuo anksčiau, mat imunitetui susidaryti reikia 2 savaičių.
NVSC gydytojai epidemiologai primena, kad laiku nepaskiepijus vaikų, tačiau vėliau apsisprendus teigiamai, kiekvienam pacientui šeimos gydytojas sudaro individualų skiepijimo planą.
Hepatitas B
Vakcina nuo hepatito B į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių Lietuvoje buvo įtraukta 1998 m., t. y. praėjus 12 metų nuo pačios vakcinos sukūrimo ir patvirtinimo Europos vaistų agentūroje. Dar 1978-1980 m. Lietuvoje buvo fiksuojama 1823 ligos atvejų per metus, kai 2023 m. - vos 8. Infekcija suvaldyta net 99,6 proc.
Gydytojų teigimu, paskiepyti naujagimį per pirmas 24 val. yra svarbu, nes kūdikis hepatitu B gali užsikrėsti dar gimdymo metu per įvairius žmogaus skysčius, pavyzdžiui, kraują, taip pat maitindama jį gali užkrėsti ir mama, jeigu ji pati serga šia infekcine liga. Papildomai vakcina skiriama 1 ir 6 mėnesių amžiaus vaikams.
Imuniteto neturintiems kūdikiams lėtinio hepatito B rizika siekia net 90 proc., o gydymas tuomet gali tęstis pusmetį ar ilgiau.
Tuberkuliozė
Antrasis naujagimiui tenkantis skiepas - vakcina nuo tuberkuliozės (BCŽ) - suleidžiamas 2-3 parą. Kęstutis Rudaitis, NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo vyriausiasis specialistas, primena, kad skiepyti vaikus nuo tuberkuliozės Lietuvoje pradėta 1962 m., o nuo 1992 m. pradėta vakcinacija daniška BCG vakcina.
Būtent gana aukšta susirgimo rizika lemia, kad naujagimių skiepijimo apimtys nuo šios infekcijos viršija 90 proc. Tuberkuliozės situacija Lietuvoje vis dar grėsminga - esame viena iš daugiausiai susirgimų Europoje fiksuojanti šalis (619 naujų atvejų, iš kurių vaikams iki 6 metų nustatyta 14 tuberkuliozės atvejų per 2023 m.).
Specialistas priduria, kad Lietuvoje naudojama gyva susilpninto virulentiškumo M. bovis BCG vakcina. Ji neapsaugo nuo užsikrėtimo, bet apsaugo nuo sunkių ir mirtinų ligos formų, tokių kaip išsėtinė tuberkuliozė ar meningitas.
Pasak V. Usonio, jei tada epidemiologai skaičiavo, kad Lietuvoje net iki 10-15 proc. Vis tik gydytojas konstatavo, kad situacija nuo tų laikų yra labai pasikeitusi.
Kitos vakcinos
Pneumokokinė vakcina skirta apsaugoti nuo infekcijų, sukeliamų pneumokokų bakterijų, tokių kaip meningitas, plaučių uždegimas ar vidurinės ausies uždegimas. Skiepijama 2, 4, ir 12-15 mėnesių amžiaus vaikams.
MMR vakcina (tymai, epideminis parotitas, raudonukė) skiepijama 15 mėnesių ir 6-7 metų vaikams. Apsaugo nuo tymų, kiaulytės ir raudonukės, kurios gali sukelti sunkių komplikacijų, pavyzdžiui, encefalitą ar nevaisingumą.
ŽPV vakcina skirta 11 metų mergaitėms ir berniukams. Ji apsaugo nuo ŽPV infekcijos, kuri yra viena pagrindinių vyrų ir moterų išangės ir išorinių lyties organų vėžio priežasčių.
Nuo praeitų metų rudens sezoninio gripo vakcina nemokamai pradėti skiepyti visi 2-7 metų (imtinai) vaikai. Jeigu šio amžiaus vaikai anksčiau nebuvo skiepyti gripo vakcina, jie skiepijami dviem vakcinos dozėmis, kai antrąją vakcinos dozę galima suleisti ne anksčiau kaip po 4 savaičių.
Įkandus bet kokiam gyvūnui, vaikas gali būti nemokamai skiepijamas ir nuo pasiutligės. Ligonių kasos apmoka ir skiriamą vakciną, ir imunoglobuliną nuo pasiutligės.
Tėvų baimės ir gydytojų patarimai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad tėvams baiminantis skiepo, gydytojai visuomet pataria labiau bijoti ligos. „Vaikai iki 2 metų gauna didžiąją dalį profilaktinių skiepų dėl to, kad gimsta neturėdami jokios apsaugos nuo išorinių antigenų, o susiduria su pasauliu, kuriame virusai, bakterijos gali persiduoti jau ir gimdymo metu.
Žvelgiant toliau, jei šeimoje yra vyresnių brolių ar sesių, kurie taip pat neskiepyti, imuniteto neturintis kūdikis yra itin imlus užkrėtimams. Ligos pavojingiausios ne tik simptomais, bet ir komplikacijomis kalbant apie bet kurią bakterinę ar virusinę ligą, valdomą skiepais. Kūdikiai iki 1 metų yra labiausiai pažeidžiami“, - akcentuoja D. Razmuvienė.
Čia pat gydytoja užsimena apie atvejus, kai tėvai, pabijoję bendro kūdikiui tenkančio skiepų kiekio, nusprendžia vakcinacijos nebetęsti ir dalį kalendoriuje esančių skiepų praleidžia.
„Vaikui užsikrėtus meningokoku B, nuo kurio jis nebuvo paskiepytas 3, 5 ir 12-15 mėn. intervalais, ligos eiga yra labai sudėtinga. Pagalvokime apie būseną, kurią patiria ir pats vaikas, ir jo tėvai ar globėjai, jei gydymas trunka mėnesius. Tai ir socialinė, ir psichologinė, ir finansinė našta“, - primena D. Razmuvienė.
Visgi, vienas dažnesnių motyvų neskiepyti, kurį girdime - jog ligos neva yra išsigalvotos, ir net naujoji gydytojų karta savo praktikoje jų nėra mačiusi, nes ilgą laiką tokių ligų nebuvo diagnozuojama. Tačiau iš tiesų tai yra daugiau kaip šimtmetį trunkančios skiepų profilaktikos įdirbis, kurį rizikuojame prarasti“, - akcentuoja gydytoja epidemiologė D. Razmuvienė.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Vaikiškos Automobilinės Kėdutės: Išsamus Tipų Apžvalga ir Ekspertų Pasirinkimo Patarimai
- Geriausios Mobilios Auklės Apžvalgos – Išsirinkite Tobulą Kūdikio Stebėjimo Įrenginį
- Atraskite Dienos Socialinės Globos Įstaigų Paskirtį Lietuvoje: Kaip Jos Keičia Gyvenimus
- Kūdikių pilvo pūtimas: kaip atpažinti, gydyti ir palengvinti mažylio kančias
- Šokiruojantis gimdymo kainų palyginimas: Lietuva vs JAV – kur brangiau?
- Lengviausi ir Skaniausi Tortų Receptai Vaikams – Tobulai Šventėms!