Vaikų ir paauglių patyčios - skausminga patirtis, kuri gali turėti įtakos gyvenimo kokybei net ir jau suaugus. HBSC 2022 m. tyrimo duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (26,9 proc.) mūsų šalies 5-9 klasių moksleivių patiria patyčias. Nuo 2018-ųjų situacija Lietuvos mokyklose pagerėjo vos 0,9 proc., tai rodo, kad problemos mastas nemažėja.
Patyčių Priežastys Ir Formos
Dvidešimt metų su vaikais ir paaugliais dirbanti „Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionienė teigia: „Patyčios yra kompleksinis reiškinys, kuris atsiranda veikiamas labai įvairių priežasčių: individualių asmens savybių, grupėje egzistuojančių normų, visuomenės vertybių ir požiūrio į vaikų tarpusavio elgesį. Pavyzdžiui, yra pastebėta, kad skriaudėjais tampa vaikai, norintys dominuoti, o skriaudžiamais - jautresni, į agresyvų elgesį nemėgstantys atsakyti agresija, vaikai. Tačiau itin svarbi patyčių priežastis yra per menkas visuomenės reagavimas į žeminantį elgesį.“
Patyčios - tai agresyvus elgesys tarp bendraamžių ar kolegų, kuriame jaučiamas galios disbalansas. Patyčios gali apimti fizinį, verbalinį, socialinį smurtą ar patyčias darbo aplinkoje.
- Fizinis smurtas. Fizinį veiksmas, siekiant sukelti skausmą ar žalą.
- Verbalinis smurtas. Verbalinės patyčios įtraukia žodinius išpuolius ir grasinimus.
- Socialinis smurtas.
- Patyčios darbe. Patyčios darbo vietoje apima subtilias formas, tokias kaip nuolatinis kritikavimas, nesąžiningas vertinimas, darbo užduočių sabotavimas, kolegų ignoravimas, grasinimai arba šantažas.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, kas yra patyčių vykdytojas ir kas yra auka.
- Individualios patyčios. Šio tipo patyčios vyksta, kai vienas asmuo, turintis galią arba norintis daryti žalą, tyčiojasi arba smurtauja prieš kitą asmenį.
- Grupinės patyčios. Jos atsiranda tuomet, kai keli ar daugiau asmenų, būdami kartu, tyčiojasi arba smurtauja prieš vieną asmenį.
- Patyčios lyties pagrindu. Tai toks tipas, kai patyčių vykdytojas naudoja seksualinį turinį arba diskriminuoja auką dėl jos lyties ar seksualinės orientacijos.
- Patyčios dėl rasės. Jos pasireiškia, kai patyčių vykdytojas naudoja rasistinį turinį arba diskriminuoja auką dėl jos rasės, etninės kilmės ar religijos.
- Tyčiojimasis iš neįgaliųjų. Tai tokios patyčios, kai vykdytojas naudoja žeminantį ir aukos neįgalumą akcentuojantį turinį arba diskriminuoja ją dėl jos fizinės, protinės ar emocinės būklės.
Atskirų patyčių tipų suvokimas yra svarbus norint veiksmingai jas įveikti ir užtikrinti saugią bei pagarbią socialinę aplinką.
Suaugusiųjų Ir Bendraamžių Vaidmuo Kovoje Su Patyčiomis
A. Bučmytė atkreipia dėmesį, kad vaiko pasitikėjimo savimi ir kitais sistema formuojasi šeimoje nuo mažų dienų. Ypatingai pirmaisiais gyvenimo metais šeima yra ta vieta, kurioje vaikas įgyja savivertę, pasitikėjimo, saugumo jausmą, o taip pat - resursų, kaip reaguoti tam tikrose situacijose. Jeigu tos patirties šeimoje dėl kažkokių priežasčių pritrūksta arba jei vaiko savivertė yra paveikiama bendraamžių patyčių, tuomet svarbu surasti papildomos paramos. Lietuvoje veikia socialinių įgūdžių lavinimo grupės, kur vaikas gali saugioje terpėje ugdytis pasitikėjimą savimi, gebėjimą pasakyti „ne“ .
Svarbus ir bendraamžių vaidmuo, mat dalis jų, matydami, kad iš kito tyčiojamasi, bijo patys patapti patyčių objektu arba prisijungia ir juokiasi kartu. Tačiau, pasak A. Bučmytės, vaikams reikėtų įsitraukti į situaciją pasikalbant su tuo, iš kurio tyčiojamasi. Galima tai daryti nebūtinai viešai, jeigu nesijaučiama drąsiai. Labai svarbu išsiųsti žinutę ar pakalbinti tą vaiką, pasakant: „aš matau, kas su tavimi vyko ar vyksta, ir tai tikrai nėra teisinga.“ Taip pat bendraamžiai galėtų paskatinti vaiką kreiptis pagalbos į suaugusius, o kad būtų drąsiau, galima pasisiūlyti palydėti.
Suaugusiųjų vaidmuo čia yra esminis - patyčios vyksta todėl, kad suaugusieji leidžia joms vykti. Kartais mes neatpažįstame patyčių, nepastebime arba nesuprantame, ką su jomis daryti. Nežinau nė vienos mokyklos, kurioje patyčių visai nebūtų, bet Lietuvoje vis daugėja mokyklų, kurios per keletą metų sugeba labai stipriai sumažinti vaikų, patiriančių patyčias, skaičių.
Labai svarbu mokytojams išmokti atpažinti, pamatyti patyčias. Kartais neaišku - gal vaikai stumdosi išdykaudami ir žaisdami, sunku pastebėti, kada prasideda kito skaudinimas. Mokytojas turi išmokti ne tik pastebėti patyčias, bet ir sugebėti jas sustabdyti, sugebėti kalbėtis su vaiku, kuris tyčiojasi. Kartais gali reikėti kalbėtis ir su to vaiko tėvais.
Kaip Elgtis Patyčių Atveju
Specialistės teigimu, atsidūrus pačiame patyčių situacijos įkarštyje, vaikui labai sunku suvokti, kaip reikėtų reaguoti, kai jį žeidžia ir skaudina. „Kartais tėvai rekomenduoja „duoti atgal“, tačiau patyčių metu vaikui reikėtų nubrėžti ribą ir pasakyti, pavyzdžiui, kad „man nepatinka, ką tu darai, ką tu kalbi“ bei atsitraukti. Ne vaikus reikia palikti pačius spręsti, o suaugę turi ateiti ir padėti vaikams spręsti patyčių klausimą“, - teigia A. Bučmytė. Tokios pat taktikos A. Bučmytė pataria laikytis ir internetinių patyčių atveju. Socialiniuose tinkluose ar kitur internetinėje erdvėje patyčias kurstančiam bendraamžiui nereikėtų atsakinėti į komentarus, žinutes. Verčiau, anot specialistės, kreiptis į puslapio administratorius dėl netinkamo turinio pašalinimo, išsaugoti įrašų ar žinučių ekrano nuotraukas ir užblokuoti asmenį.
Tinkamai reaguoti aukai pasidaro dar sudėtingiau, kai žodinės patyčios išauga į fizinę agresiją. „Tokioje situacijoje labai svarbu suprasti, kad priešintis nėra tikslinga, nes paprastai tai būna nelygiavertė kova. Dažniausiai būna keli vaikai, kurie užsipuola vieną. Todėl net jei vaikas užkliudomas, pastumiamas, jam svarbu nesustoti, eiti toliau ir rasti saugią vietą“, - kalba A. Bučmytė. Taip pat pravartu stengtis eiti ne vienam, turėti draugą, paprašyti, kad jis palydėtų.
„Na, o jei vaikas mato, kad jam neišvengiamai teks praeiti pro grupelę besityčiojančių ir bauginančių žmonių, svarbu kuo tvirčiau ir labiau pasitikinčiu balsu pasakyti „tai man nėra juokinga, aš noriu praeiti“ arba, pavyzdžiui, „liaukitės“ ir nesustojant praeiti.
Ankstyvoji Prevencija Ir Ribų Nustatymas
Patyčių prevencija būtina jau ankstyvame amžiuje, nes būtent šiame raidos tarpsnyje mezgasi pirmieji ilgalaikiai santykiai, įsiliejama į kolektyvą, formuojasi socialiniai įgūdžiai, kurių pagrindu kuriami tarpusavio ryšiai ir vėlesniuose vaiko gyvenimo etapuose. 2-3 metų vaikai pradeda kartu žaisti, o nuo 3 metų aktyviau bendrauti ir „aiškintis santykius“ tarpusavyje, tad tokiame amžiuje jau galime aptikti ir pirmąsias patyčių užuomazgas. Ankstyvajame amžiuje dažniausiai sutinkama patyčių forma yra atstūmimas. Atsiranda skirstymas į „draugus“ ir „nedraugus“ pagal lytį, amžių ir įvairiausius kitus, atstumtąjį skaudinančius, dalykus.
Suprasti netinkamo elgesio modelius vaikams padeda ir aiškus ribų nustatymas. Mokome ir stebėtojus - jei kito elgesys nepriimtinas - iškart stabdyti rankos signalu ir sakyti „stop, man nemalonu!“. Šalia vaikų esantys suaugusieji - pedagogai, tėvai pastebėję netinkamą elgesį gali jį sustabdyti. Tačiau ir vaikai gali išmokti labai anksti atpažinti ir įvertinti netinkamą elgesį.
Tai, kaip vaikas bendrauja, kokius žodžius ir taktikas renkasi, yra jo aplinkos atspindys, todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kaip bendraujame su vaiku, bet ir kaip bendraujame jam girdint. Jei dažnai naudojame pašaipų toną, kalbame apie kitus jiems nesant šalia, t.y. Be to, kartais nesunku pamiršti, kad vaiko psichika yra nebrandi ir jis nesupranta perkeltinės prasmės.
Tėvų Rolė
Tėvų vaidmuo yra labai reikšmingas vaiko gyvenime, o mokytojai turi patirties kaip įtraukti tėvus į partnerystę. Jeigu norime sukovoti su patyčiomis, turime pasitelkti ir tėvus. Jie turi suprasti situaciją ir neatstumti vaikų. Tėvų grupė yra labai svarbi klasės bendruomenei. Mes organizavome vakarus, kuriuose susitikdavo vien motinos ir vakarus, kuriuose susitikdavo vien tėvai.
„Tėvams svarbiausia kalbėti su vaiku, jį išklausyti ir tai daryti nuolat, o ne tik tada, kai įtariama, kad jis patiria patyčias. Tai itin svarbu siekiant sukurti ir palaikyti tarpusavio ryšį, grįstą pasitikėjimu ir atvirumu. Jei šis ryšys stiprus, vaikas pasipasakos, kad mokykloje susiduria su patyčiomis. Taip pat galite su vaiku aptarti patyčių temą, žiūrėti filmus, skaityti apie tai knygas. Patikinkite, kad vaikas bet kada gali į jus kreiptis pagalbos, paaiškinkite, kad su patyčiomis susiduria ne tik vaikai, bet ir suaugę žmonės, ir sprendimo būdų visuomet yra. Svarbus ir pačių tėvų sąmoningumas, stebėjimas to, ką ir kokia forma jie kalba savo vaikams apie juos. Kartais tėvų replikos apie savo vaikų išvaizdą, gebėjimus gali atrodyti kaip nekaltas pajuokavimas, o vaikas dėl išgirstos pastabos gali pasijausti prastai“, - sako Kauno kolegijoje dirbanti M. Guptor.
Kaip Atpažinti Patyčias Klasėje
Psichologė Marina Guptor atskleidžia, kad norėdami atpažinti klasėje vykstančias patyčias pedagogai turėtų stebėti, ar nepasikeitė vaikų elgesys. „Patyčias pedagogai gali įtarti pastebėję pasikeitusį vaiko elgesį: vaikas nuolat prastos nuotaikos; dažnai atsiprašinėja namo sakydamas, kad negaluoja; vėluoja į pamokas arba bėga iš jų; prastėja jo mokymosi pasiekimai; dingo noras mokytis, atsakinėti klasėje; pertraukas vaikas leidžia netoli mokytojų ar mokyklos vadovų kabinetų; jo daiktai būna sugadinti arba jis nuolat neturi kokių nors daiktų; atsisako dalyvauti mokyklos renginiuose; pastebimi staigūs ir nuolatiniai nuotaikos pokyčiai; vaikas vis dažniau skundžiasi psichofizinėmis problemomis. Tačiau svarbu kalbėtis su pačiu vaiku, stebėti bendraklasių elgesį, bendravimo būdą pamokų, pertraukų metu“, - tai, kas gali padėti atpažinti klasėje vykstančias patyčias, vardija M. Guptor.
Jei jūs patiriate patyčias darbe, turite žinoti, kad nesate dėl to kalti, kad turite teisę būti saugūs ir gerbiami savo darbo vietoje. Pripažinkite, kad jūs esate patyčių auka ir kad jums reikia pagalbos. Užfiksuokite ir dokumentuokite patyčių atvejus, pavyzdžiui, datą, laiką, vietą, vykdytoją, auką, liudytojus, elgesį ir poveikį. Tai padės jums parodyti, kad patyčios yra realios ir rimtos. Praneškite apie patyčias savo darbdaviui, vadovui arba personalo skyriui. Ieškokite emocinės ir teisinės paramos iš savo šeimos, draugų arba kolegų, kurie gali jums padėti jaustis geriau ir stiprinti jūsų pasitikėjimą. Ypač svarbu visko nelaikyti savyje. Jūsų artimieji gali žinoti kaip tinkamai elgtis teisiniu ir kitais požiūriais. Tad, būtinai jiems apie tai praneškite. Psichologas gali padėti žmonėms, patiriantiems patyčias arba kitas psichologines problemas. Nesijaukite vieniši arba bejėgiai. Jūs nesate vieni ir galite įveikti šį sunkų ir skausmingą išbandymą. Psichologas yra tam, kad jums padėtų ir jus palaikytų. Jau po kelių psichologo konsultacijų galite gauti naudingų žinių.
Statistika
Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie patyčių paplitimą Lietuvoje:
| Metai | Rodiklis |
|---|---|
| 1994 | Pradėtas tarptautinis tyrimas |
| ~2000 | Apie 40 proc. vaikų patiria patyčias (didžiausias rodiklis) |
| 2002-2006 | Patyčių mažėjimas dėl didelio valstybės dėmesio |
| 2014 | Patyčių pradeda daugėti |
| 2022 | 26,9 proc. 5-9 klasių moksleivių patiria patyčias |
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtina tiesa: Kaip darželiai formuoja legendinius knygų herojus vaikams!
- Kaip Gimsta Vaikai: Išsamus Vikipedijos Vadovas, Kurio Negalite Praleisti!
- Atraskite C. Rogerso „Žmonės Gimsta Geri“ Teoriją: Išskirtinis Žmogaus Prigimties Paaiškinimas
- Top 10 Rečiausių ir Įdomiausių Vaikų Vardų Lietuvoje, Kuriuos Turite Žinoti!
- Neįtikėtina Tarpvietės Masažo Galia Prieš Gimdymą: Nauda, Paprasta Technika ir Būtini Patarimai