Čiulptukas - tai priemonė, be kurios vienos šeimos neįsivaizduoja savo gyvenimo, o kitoms jos visiškai nereikia. Taigi kyla klausimas, ar nėra kitų būdų sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką. Nėra vieno vienintelio patikimo būdo - teks pasitelkti išmonę ir kūrybiškumą.
Žindymo svarba
Žindymas yra labai svarbus vaiko sveikatai ir vystymuisi. Žindymo metu užsimezga artimas mamos ir vaiko ryšys, o motinos pienas yra tinkamiausias maistas kūdikiui.
Kaip vyksta žindymas?
Prisiglaudęs prie mamos kūdikis išsižioja plačiai (lyg žiovaudamas), padeda liežuvį ant apatinių dantenų (lyg pagalvėlę krūčiai) ir suima ne tik spenelį, bet ir rudąjį laukelį. Krūtis patenka giliai į burnytę - vaikučio žandai išsipučia lyg varliuko. Apatiniam žandikauliui leidžiantis žemyn, kartu juda liežuvis ir burnos ertmėje susidaro vakuumas - pradeda tekėti pienas. Kuo šie judesiai platesni, kuo geresnis mamos pieno atleidimo refleksas, tuo mažylio gurkšnis didesnis.
Žandikauliui pakilus į viršų, liežuvis suspaudžia krūties audinius, bet tuo metu pieno srovė jau lėtėja. Pasisotinus vaikučio ritmas pradeda keistis. Jis šiek tiek atsipalaiduoja, žandikaulis juda ne taip energingai, bet burna ir toliau išlieka plačiai pražiota. Tuo metu labiausiai dirba liežuvis: atliekant vaizdinius tyrimus, pastebimi banguojantys jo judesiai. Dabar kūdikėlis nori nusiraminti, pasimėgauti šiluma ir artumu.
Čiulptuko įtaka žindymui
Gavęs čiulptuką mažylis taip plačiai neišsižioja. Jo burnytė išlieka tuščia, nes tik minkšta ir elastinga krūtis gali prisitaikyti prie kūdikio burnos ir patekti giliai - iki pat minkštojo gomurio. Keičiasi ir vaiko elgesys: dabar jis daugiau čiulpia liežuviu, o žandikaulis ramiai ilsisi. Be to, žįsdamas krūtį mažylis pienelį nuryja plačiai pražiota burna (tai būdinga tik naujagimiams ir kūdikiams), o čiulpdamas čiulptuką (ar maitinamas iš buteliuko) seiles ryja suspaudęs dantenas (tai būdinga mums - suaugusiems žmonėms).
Taigi kad ir kiek gamintojai girtųsi sukūrę „natūralų“, „mamos spenelį primenantį“ čiulptuką, kuris tinka ir žindomiems kūdikiams, netikėkite. Jau ne kartą skaitėte, kad norint sėkmingai žindyti būtina paisyti kelių taisyklių. Pirma, atsiliepti į vaikučio siunčiamus signalus ir žindyti jį taip dažnai ir taip ilgai, kaip jis to nori. Antra, užtikrinti gerą prigludimą prie krūties ir efektyvų žindimą. Visų pirma, kūdikis praleis mažiau laiko prie krūties ir ilgainiui sumažės pieno gamyba.
Daugybės tyrimų Italijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Brazilijoje, Naujojoje Zelandijoje duomenimis, čiulptuko naudojimas net 2 - 3 kartus padidina riziką, kad mama nustos žindyti per pirmuosius 6 mėnesius po gimdymo. Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šios priemonės dažniausiai griebiasi moterys, jau patiriančios sunkumų, pavyzdžiui, dėl sužalotų spenelių ar labai dažno žindymo bandančios prailginti tarpus tarp maitinimų.
Tik tuomet, kai mama yra tvirtai nusprendusi žindyti, išmano laktacijos principus, jos pieno gamyba užsivedusi, o praėjus daugiau nei dviems savaitėms po gimdymo vaikučio svoris auga puikiai, mokslinių tyrimų duomenimis, čiulptukas neturi reikšmės žindymo iki 3 mėnesių amžiaus sėkmei.
Remdamasi tokiais duomenimis, Amerikos pediatrų draugija rekomenduoja šią priemonę visiems kūdikiams miego metu nuo 1 mėn. amžiaus, bet perspėja apie galimus pavojus žindymui.
I. Girdvainienė sako, kad PSO skatina mamas žindyti, o žindymo politikoje čiulptukas nėra vertinamas kaip pagalba.„Kuo čiulptukas yra blogai? Pateiksiu per pavyzdį suaugusiems. Kadangi mums yra svarbus nesutrikdytas žindymo ritmas ir kad vaikas valgytų pagal poreikį, mums svarbu, kad nebūtų įvesta papildomų priemonių, dėl kurių vaikas apgautų savo poreikius. Tuo tarpu duodant žinduką vaikas „užsičiulptų“ ir nesuprastų, kad jam atėjo alkis. Jis gal bus ramesnis ir valandą, ir pusantros, o natūralus žindymo ritmas triks.
Čiulptuko naudojimo pliusai ir minusai
Yra tyrimų, kuriais nustatyta, kad čiulptukas staigios kūdikių mirties sindromo riziką sumažina 2 kartus. Žindymas staigios kūdikių mirties sindromo riziką gali sumažinti net 4 kartus! Be to, yra naudingas ne tik vaiko, bet ir mamos sveikatai.
Vis dėlto net ir žindomam kūdikiui padavus čiulptuką šio teigiamo poveikio nebelieka - pradeda didėti netaisyklingo sąkandžio, susigrūdusių dantų rizika (ypač, jeigu vaikutis jį čiulpia dvejus metus ir ilgiau). Net ir ortodontiniai čiulptukai sukelia bėdų! Vaikams, kurie juos naudoja, rečiau nustatomas atviras sąkandis, bet išlieka kryžminio sąkandžio rizika.
Yra tyrimų, kuriais nustatyta, kad ant čiulptuko apsigyvena patys įvairiausi mikroorganizmai. Karaliauja grybai! Kol kas nėra tvirtų įrodymų, kad šie mikroorganizmai sukeltų rimtas ligas, bet pavienių tyrimų jau atsiranda. Daugiausiai kalbama apie vidurinės ausies uždegimą.
Viena aišku tikrai - žindymas apsaugo ir nuo vidurinės ausies uždegimo, ir nuo žarnyno bei apatinių kvėpavimo takų infekcijų (vaikučiai jomis suserga net 1,5 karto rečiau).
Čiulptukas gali būti infekcijos šaltinis ir pernešėjas kūdikiui. Visi mikrobai, prilimpantys ant čiulptuko iš aplinkos, patenka į kūdikio burną. Todėl čiulptuką reikia reguliariai sterilizuoti. Dažnai būna, jog mama ar kiti suaugusieji čiulptuką „nuvalo“ jį nulaižydami savo burnoje.
Užkimšta burna kūdikis negali aiškiai išreikšti savo jausmų, o jį stebintis kitas žmogus negali suprasti užkimštos burnos garsinėmis ir uždengtos veido dalies vaizdinėmis išraiškomis siunčiamų bendravimo signalų. Nuolat trukdydamas vaikui “eksperimentuoti” su garsais ir žodžiais, čiulptukas gali būti vėluojančios kalbos raidos priežastis.
Čiulptukas gali trukdyti gilaus emocinio ryšio tarp mažylio ir jo mamos formavimuisi. Dalis meilės ir prisirišimo, turinčių tekti mamai, automatiškai perkeliama į objektus, pakeičiančius jos krūtį - tuštuką arba čiulptuką ant buteliuko. Naujagimis, alkanas ar sunerimęs, siekia motinos. Pats tikriausias jos buvimo šalia įrodymas - krūties jutimas mažojo burnoje. Naujagimiui spenelis reiškia motiną, tik gerokai vėliau kūdikis pamažu ims suvokti ją kaip visumą.
Jei naujagimiui kišite čiulptuką, jis iš pradžių tą guminį daiktą stums lauk, tačiau, jei atkakliai kartosite, jums galop pavyks. Ilgiau už motinos krūtį kūdikio burnytėje užsibūnantis čiulptukas, mažylio pasąmonėje gali ilgam išlikti jo „tikrąja motina“.
Kada duoti čiulptuką?
Jeigu jūs dažniausiai vaikui čiulptuką duodate tada, kai jam susikaupia dujų, tai ir duokite jį, suskaudus pilvuką nuo dujų. Daugumai vaikų po 3 mėnesių dujos pilvuko nepučia.
Pirma, maždaug pusė visų vaikų niekuomet nebando čiulpti piršto arba jį čiulpia labai retai ir neilgai. Tokiu atveju jums nėra ko bijoti. Bet jeigu pamaitintas vaikas bando kišti pirštą į burną ir godžiai jį čiulpia, tai ar ne geriau būtų jam duoti čiulptuką?
Jeigu vaikas įpras čiulpti pirštą ir jūs susigriebsite tik po kelių savaičių ar mėnesių, tai jis veikiausiai atsisakys čiulptuko. Jam labai malonu ir laikyti burnoje, ir čiulpti pirštą. Todėl jeigu jūs sugalvojote duoti čiulptuką, pradėkite jį duoti nuo pirmųjų gyvenimo savaičių.
Logiškiausia duoti jį tada, kai vaikas ieško burnyte ir bando čiulpti pirštus, drabužėlius ir viską ką gali pasiekti. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis nemiega tik prieš maitinimą ir po jo. Kaip tik tuo metu ir duokite jam čiulptuką. Net jeigu jis nemiega tarp maitinimų, vis tiek duokite jam čiulptuką. Pirmuosius 3 mėnesius jį reikia duoti kuo dažniau. Tokiu būdu bus patenkintas vaiko čiulpimo instinktas, ir jis greit atsisakys čiulptuko.
Aš manau, geriau išimti čiulptuką vaikui iš burnos, kai jis pradeda snausti ar tik užmigus, jeigu jis gali be jo apsieiti. Bet yra dvi priežastys. Vaikas, įpratęs miegoti su čiulptuku burnoje, vos jam iškritus, pabunda ir ima verkti. Taip gali kartotis dešimtis kartų per naktį, ir jūs vargsite (ypač jeigu vaikas, anksčiau miegodavęs aukštielninkas, ėmė miegoti ant pilvuko). Be to, jeigu vaikas įprato užmigti su čiulptuku burnoje, tai po kelių mėnesių jis negalės be jo sudėti akių, nors ir labai norėtų miego. Tokiu būdu jis gali atprasti nuo čiulptuko jau žymiai vėliau.
Kelių rūšių žindukai
I. Girdvainienė sako, kad žindukų yra kelių rūšių - ir vieni yra palankesni kūdikiams, kiti pridaro daugiau žalos.„Reikia skirti žinduką nuo čiulptuko. Žindukas yra nuo žodžio žįsti - jis turi būti apvalios formos ir kuo labiau palankus krūčiai, priminti mamos spenelį, o čiulptukas gali būti kaip buteliukas su nukirstu galu - ortodoksinis čiulptukas, kuris yra visai nereikalingas.
Kaip atpratinti vaiką nuo čiulptuko?
Pirmiausiai pasirinkite tam tinkamą metą: jeigu vaikutis serga, jūs išėjote dirbti, o jis pradėjo lankyti darželį, greičiausiai jums nepasiseks. Atsisveikinimas su čiulptuku - tai didelės permainos gyvenime. Taigi turėsite mokytis kartu: jūs - nuraminti, o mažylis - nusiraminti kitu būdu.
Vaikutį apkabinkite, glostykite, myluokite, sūpuokite ar nukreipkite dėmesį. Galite palaipsniui atsisakyti čiulptuko: naudoti tik dienos ir nakties miegui, vėliau - tik nakties, kol galiausiai jo nebereikės visai. O gal padovanosite kaimynų šuniukui?
Akušerė sako, kad vaiką nuo žinduko reikia atpratinti tada, kai jis jau turi pilną burną dantų.
Dalis meilės ir prisirišimo, turinčių tekti mamai, automatiškai perkeliama į objektus, pakeičiančius jos krūtį - tuštuką arba čiulptuką ant buteliuko. Naujagimis, alkanas ar sunerimęs, siekia motinos. Pats tikriausias jos buvimo šalia įrodymas - krūties jutimas mažojo burnoje. Naujagimiui spenelis reiškia motiną, tik gerokai vėliau kūdikis pamažu ims suvokti ją kaip visumą.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Vaiko pinigai 2024 m.: kokia suma ir kaip gauti?
- Kiek dantų turi vaikas? Viskas, ką reikia žinoti
- Kiek priklauso alimentų vaikui: skaičiavimo principai ir teisiniai aspektai
- Kada Nėštumo Metu Nusileidžia Pilvas? Svarbiausi Faktai ir Patarimai
- 10 Būtini patarimai naujagimio priežiūrai kiekvienam tėveliui