Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, atnešantis ir palaimingo laukimo pojūtį, tačiau kartu ir begalę tiek fizinių, tiek psichologinių iššūkių. Neretai vis dar visuomenėje klaidingai manoma, jog moteris viską gali įveikti viena - tiek emocijų chaosą, tiek fizinius negalavimus, juk ši dovana jai natūraliai duota.
Depresija - liga, galinti užklupti kiekvieną, o dėl kintančių hormonų vis dažniau ja suserga ne tik neseniai gimdžiusios, bet ir nėščios moterys. Skaičiuojama, kad depresiją nėštumo metu vidutiniškai patiria kas ketvirta moteris. Depresija gali tiesiogiai lemti mažylio sveikatą, neigiamai paveikti tiek emocinę, tiek ir fizinę jo raidą, turėti neigiamos įtakos gimdymo procesui, todėl ją gydyti būtina.
Pasiruošimas nėštumui
Specialistai pabrėžia, jog būsimai mamai ypač svarbu tai, kas ją supa ir kiek ji gauna palaikymo iš būsimo vaikelio tėvo ir artimiausios aplinkos. Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Žinoma, gyvenime visko nutinka, tačiau sąmoningas vaikučio planavimas yra sveikintinas.
Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą. Turime sudaryti visas sąlygas, kad nauja gyvybė sėkmingai įsikurtų mamos pilvelyje.
Nėštumas ir nerimas
Šiais laikais besilaukiančios moterys bijo daugelio dalykų, susijusių su jų dar negimusiu kūdikiu bei šeimos ateities perspektyvomis ir pan. Kartais nėščios moters baimė gali pavirsti kai kuo daugiau, pavyzdžiui, neuroze. Tai tikrai nesvetima būklė besilaukiančioms moterims. Nerimo sutrikimai dažniausiai kamuoja tas besilaukiančias moteris, kurios beprotiškai baiminasi, jog jų kūdikis gali gimti turėdamas tam tikrų sunkių sveikatos sutrikimų. Dažnai arba nuolat patiriamas stresas taip pat gali sukelti su nerimu susijusius negalavimus.
Nerimą nėštumo metu lemiantys veiksniai:
- Kai kurie nėštumai gali būti labai įtempti tiek fizine, tiek psichologine prasme.
- Šis laikas ne visada būna kupinas džiaugsmingo laukimo ir euforijos akimirkų.
- Atsiranda nerimas, būsimoji mama susimąsto, ar kūdikiui viskas bus gerai, ar jis vystysis tinkamai, ar gims sveikas.
- Stresas taip pat paaštrėja, kai moteris jaučiasi vieniša.
- Be to, neplanuotas nėštumas gali sukelti susierzinimą ir baimę dėl ateities.
Nėštumo metu pakinta visa medžiagų apykaita. Organizme siautėja įvairiausi hormonai. Kartais labai sunku pasiekti pusiausvyrą. Palaiminga ir kupina ramybės būsena kartais tampa tikrų tikriausiu iššūkiu. Nėštumo metu moters kūne vyksta nemažai pokyčių. Atsiranda nuotaikų kaita, neurastenija, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir net depresija. Stiprius išgyvenimus dar labiau paaštrina patiriami miego sutrikimai.
Kaip malšinti patiriamą nerimą?
- Besilaukianti moteris turėtų mokytis taisyklingai kvėpuoti, kylant nerimo bangai, ir mokėti atsipalaiduoti.
- Taip pat palaikyti geresnę psichinę savijautą padeda jogos pratimai ar kita fizinė veikla, pritaikyta nėščiosioms.
- Kad moteris pašalintų abejones dėl kai kurių genetinių ligų ir sindromų, gali atlikti NIPT tyrimą jau nuo 10-os nėštumo savaitės.
Bipolinis sutrikimas ir nėštumas
Bipolinis sutrikimas (BS) yra psichikos sutrikimas, susijęs su nuotaikos svyravimais, kurie pasireiškia nuotaikos pablogėjimo (depresijos) ir nuotaikos pakilimo periodais (hipomanijos arba manijos). Manijos epizodo metu pasireiškia pakili nuotaika ir linksmumas, padidėja energija bei aktyvumas. BS gali sukelti įvairių pavojingų būklių nėštumo metu. Farmakoterapija yra pagrindinis bipolinio sutrikimo gydymo būdas, o vaistų vartojimo nauda nėštumo ir žindymo laikotarpiu dažiausiai pateisina riziką.
Nemedikamentinis gydymas:
- Šviesos terapija (ŠT). Ryškios šviesos terapija yra patvirtintas depresijos simptomų gydymo būdas, kurį apima plataus spektro šviesos poveikis. ŠT veiksmingiausia yra tada, kai gydymas derinamas kartu su nuotaikos stabilizatoriumi. Šią terapiją geriausia taikyti vidurdienį, pradedant nuo 15 min. per dieną pirmąją savaitę, laipsniškai didinant dozę. ŠT nėra susijusi su jokia reprodukcine rizika, šviesos taikymas nėštumo metu yra saugus, tačiau ją taikyti draudžiama manijos, hipomanijos ar mišrios nuotaikos epizodų metu.
- Psichoterapija. BS gali būti sėkmingai stabilizuojamas psichoterapijos pagalba, jei pacientė yra motyvuota, bendradarbiaujanti bei laikosi gydytojo rekomendacijų. Dažniausiai taikoma kognityvinė elgesio terapija (KET), tarpasmeninė psichoterapija bei porų terapija. KET veiksmingai mažina BS atkryčio dažnį, depresijos simptomus bei manijos epizodų pasireiškimą.
Pogimdyvinė depresija
Ne mažiau klastinga - ir pogimdyvinė depresija, kuri gali pasireikšti net ir vyrams. Tokios išvados paskelbtos medicininiame žurnale „JAMA Network Open“. Tyrimo metu Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Amerikos tyrėjai surinko duomenis iš 16 tūkst. motinų ir vaikų. Tyrime dalyvavo 12 m. ir vyresni paaugliai. Nustatyta, kad paauglėms merginoms, kurių besilaukdamos mamos jautė depresijos simptomus, rizika susirgti šia liga padidėja dar 6 proc.
Vienas iš sudėtingiausių pereinamųjų laikotarpių motinoms yra laikotarpis po gimdymo. Gimdymas yra sunkus ir varginantis procesas. Nėštumo metu moteris patiria daugybę hormoninių, fizinių, emocinių ir psichologinių pokyčių. Po gimdymo mama gali patirti įvairiausių emocijų. Nerimas, liūdesys, didelis nuovargis, vangumas, prislėgta nuotaika, stipri kritika arba ženklus savęs nuvertinimas, baimė, netikrumas, kaltės jausmas, gėda ir kitos emocijos aplanko ne vieną mamą po gimdymo. Dažniausiai apima jausmas, kad nesugebės pasirūpinti kūdikiu, sukurti su juo ryšio.
Liūdesio jausmai ir padidintas jautrumas, verksmingumas yra vadinami „motinystės melancholija“ (angl. baby blues), jie yra linkę mažėti per pirmąsias 2 savaites po gimdymo. Tačiau, maždaug vienai iš septynių moterų gali išsivystyti pogimdyvinė depresija. Nors motinos, kenčiančios nuo motinystės melancholijos, paprastai greitai atsigauna, pogimdyvinė depresija būna ilgesnė ir smarkiai sutrikdo moters gebėjimą grįžti į normalų funkcionavimą. Motinos smegenų reakcija ir elgesys būna paveikti pogimdyvinės depresijos, todėl tai kelia didelių sunkumų megzti ryšį su kūdikiu.
Becko teigimu, net pusei naujų motinų yra nediagnozuojami psichologiniai sunkumai dėl privatumo konflikto ir nenoro atsiskleisti šeimos nariams. Tapusios motinomis, moterys vengia kreiptis pagalbos, nes bijo teisiančio, stigmatizuojančio požiūrio, artimųjų pasmerkimo, socialinės paramos praradimo. Svarbiausia, kad dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, pačiai mamai ir kitiems aplinkiniams gali būti sunku suprasti ir atpažinti, kad tai pogimdyvinės depresijos simptomatika.
Pogimdyvinės depresijos rizikos veiksniai:
- Psichologiniai: depresija ir nerimas, priešmenstruacinis sindromas (PMS), neigiamas požiūris į kūdikį, kūdikio lyties nenoras, seksualinės prievartos istorija.
- Akušerijos rizikos veiksniai: rizikingas nėštumas, įskaitant skubų cezario pjūvį ir hospitalizavimą nėštumo metu. Su pogimdyvine depresija yra susijęs virkštelės prolapsas, neišnešiotas kūdikis ir mažas hemoglobino kiekis.
- Socialiniai veiksniai: socialinės paramos trūkumas, smurtas šeimoje, rūkymas.
- Gyvenimo būdas: mitybos įpročiai, miego ciklas, fizinės veiklos trūkumas, žalingi įpročiai.
Pogimdyvinės depresijos gydymas
Gydymo ir sveikimo laikas skiriasi priklausomai nuo depresijos sunkumo ir individualių poreikių. Pirmos eilės depresijos gydymas yra psichoterapija ir antidepresantai.
- Psichoterapija: gali padėti pokalbis su psichiatru, psichologu, psichoterapeutu ar kitu psichikos sveikatos specialistu. Terapijos pagalba galima rasti geresnių būdų susitvarkyti su savo jausmais, adaptuotis prie pasikeitusios situacijos, išspręsti problemas, išsikelti realius tikslus ir teigiamai reaguoti į situacijas. Kartais naudinga apsvarstyti šeimos ar santykių terapijos galimybę.
- Antidepresantai: gydytojas psichiatras gali rekomenduoti antidepresantą. Jei motina maitina krūtimi, bet kokie vartojami vaistai pateks į motinos pieną. Tačiau daugumą antidepresantų galima vartoti maitinant krūtimi, o šalutinio poveikio rizika kūdikiui nedidelė. Norint įvertinti galimą konkrečių antidepresantų riziką ir naudą, svarbu bendradarbiauti su gydytoju.
Kaip sumažinti pogimdyvinės depresijos riziką?
Iš esmės siekiančioms sumažinti depresijos riziką nėščiosioms bei kūdikius auginančioms mamoms gali būti skiriamos tos pačios profilaktinės priemonės. Rekomenduojama:
- Gerai išsimiegoti.
- Sveikai maitintis.
- Reguliariai sportuoti.
- Gerti daugiau skysčių.
- Daugiau laiko leisti gamtoje, išmėginti miško terapiją.
- Bendrauti su artimaisiais, būtinai išsikalbėti.
- Prireikus nesidrovėti paprašyti pagalbos artimųjų ar profesionalų.
Gydymas probiotikais
Naujausiose medicininės literatūros apžvalgose aprašoma, kad probiotikai, kuriuose yra mikroorganizmų, darančių teigiamą poveikį mūsų žarnynui, galėtų palengvinti depresijos simptomus bei padėti kenčiantiems nuo nerimo sutrikimų. Tiesa, dar reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus, nes atlikti iki šiol truko trumpai, juose dalyvavo palyginti mažai tiriamųjų. Manoma, kad probiotikai bus mažiau reikšmingi kovojant su bloga nuotaika. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad sergantieji taip pat neturėtų vartoti probiotikų, kurių nauda nėra įrodyta.
Pogimdyvine depresija gali susirgti ir vyrai
Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti ir vyrams - šis faktas taip pat įrodytas moksliniais tyrimais. Vyrams pogimdyvinė depresija prasideda dėl nepatenkintų emocinių poreikių, naujų pareigų, didesnio tenkančio krūvio. Situaciją gali paaštrinti sunki materialinė padėtis, jaunas amžius, prasti santykiai su vaiko motina, neramus, nuolat verkiantis naujagimis ir t. t. Vyrai dažniausiai palūžta dėl pakitusio jų vaidmens šeimoje.
Vyrų pogimdyvinės depresijos simptomai - panašūs kaip ir gimdyvių: vargina prislėgta nuotaika, apatija, kyla sunkumų rūpinantis kūdikiu, nėra noro kažką veikti ir pan. Negalima problemos ignoruoti ar „spręsti“ vartojant psichotropines medžiagas, svaigalus. Pajutus pirmuosius depresijos simptomus vyrams rekomenduojama kreiptis į specialistus ir nedelsiant pradėti gydymą.
Pogimdyvinė psichozė
Dar viena būsena, kuri labai pavojinga, nes kelia grėsmę mamos ir kūdikio sveikatai bei gyvybei - pogimdyvinė psichozė. Žodis „psichozė“ reiškia realybės jausmo praradimą. Simptomai paprastai prasideda staiga per pirmąsias 2 savaites po gimdymo - dažnai per kelias valandas ar dienas. Rečiau jie gali išsivystyti praėjus kelioms savaitėms po kūdikio gimimo.
Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas. Pogimdyvinė psichozė yra rimta psichinė liga, kuriai reikalinga skubi medicininė pagalba. Ji gali greitai pablogėti, o liga gali kelti pavojų motinos ir kūdikio saugumui. Pogimdyvinė psichozė yra laikina ir išgydoma su profesionalia pagalba, tačiau tai yra neatidėliotinas atvejis ir būtina nedelsiant gauti pagalbą.
Psichozės simptomai:
- Haliucinacijos - dalykų, kurių nėra, girdėjimas, matymas, užuodimas ar jutimas.
- Kliedesiai - mintys ar įsitikinimai, kurie neatitinka realybės.
- Maniakiška nuotaika - kalbėjimas ir mąstymas per daug arba per greitai, jausmas, jog esi „pasaulio viršūnėje“ arba „aukštai“.
- Prasta nuotaika - depresijos požymiai, užsispyrimas ar ašarojimas, energijos stoka, apetito praradimas, nerimas, susijaudinimas arba miego sutrikimas.
- Kartais maniakiškos bei prastos nuotaikos mišinys - arba greitai besikeičiančios nuotaikos.
- Įtarinėjimas ar baimės jausmas.
- Nerimas.
- Jautimasis labai sutrikusiu.
- Elgesys ne pagal charakterį/ žmogaus būdą.
Kaip ir kiekvienas gydymas, jis parenkamas pagal individualius niuansus. Pirmiausia, gydymas yra medikamentinis, reikalinga psichiatro priežiūra, stacionarinis gydymas ligoninėje, psichikos sveikatos centre, kur užtikrinama saugi, struktūruota, palaikanti aplinka. Šis pirmasis gydymo etapas gali trukti savaites ar mėnesius, priklausomai nuo simptomų ir atsako į gydymą. Po to naudinga pratęsti gydymą derinant medikamentinį gydymą ir ilgalaikę palaikomąją psichoterapiją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokios yra pogimdyvinės depresijos priežastys?
Pagrindinės pogimdyvinės depresijos priežastys yra šios:
- Sumažėjusi hormonų koncentracija kraujyje.
- Didelis nuovargis, nuolatinis miego stygius.
- Skausmas ar diskomfortas po gimdymo traumų ar po operacijų, susijusių su gimdymu, po epidūrinės nejautros likę negalavimai vitaminų ir mineralinių medžiagų.
- Sunkus nėštumas ir komplikuotas gimdymas.
- Emocinės problemos, ypač jei nėštumas buvo neplanuotas arba nepageidaujamas.
- Prasti santykiai su šeimos nariais.
- Iki gimdymo pasireiškusi depresija ar kitos psichinės ligos.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją jei jaučiu depresijos ypatumus?
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei prislėgtumas nepraeina per 2 savaites ir ilgesnį laikotarpį. Taip pat svarbu stebėti, ar simptomai nepaaštrėjo. Ypač dažnai depresija sergančios moterys negeba rūpintis kūdikiu: didelių valios pastangų prireikia net norint atlikti paprasčiausius veiksmus, pavyzdžiui, išlipti iš lovos, apsirengti ir nusiprausti, todėl svarbi ir aplinkinių kontrolė, pagalba.
Kaip sumažinti pogimdyvinės depresijos riziką?
Iš esmės siekiančioms sumažinti depresijos riziką nėščiosioms bei kūdikius auginančioms mamoms gali būti skiriamos tos pačios profilaktinės priemonės. Rekomenduojama gerai išsimiegoti, reguliariai sportuoti, sveikai maitintis, gerti daugiau skysčių, daugiau laiko leisti gamtoje, bendrauti su artimaisiais, būtinai išsikalbėti, prireikus nesidrovėti paprašyti pagalbos artimųjų ar profesionalų.
Ar pogimdyvine depresija gali susirgti ir vyrai?
Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti ir vyrams - šis faktas taip pat įrodytas moksliniais tyrimais.
žymės:
Panašus:
- Vaikų depresijos inventorius: sužinokite, kaip atpažinti ir padėti vaikų depresijai
- Ankstyvieji nėštumo požymiai – svarbiausi simptomai, kuriuos turite atpažinti dabar!
- Neįtikėtini nėštumo požymiai: kaip juos atpažinti ir svarbiausi žingsniai
- Kaip teisingai plauti naujagimio nosį: paprasta instrukcija ir nepakeičiami patarimai
- Vaiko globos teisiniai aspektai Lietuvoje: svarbiausia, ką privalote žinoti!