Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistema, žinoma kaip "Barnevernet" (norv. Barnevern - vaikų apsauga), yra valstybinė institucija, atliekanti vaikų apsaugos funkcijas. Kiekviena savivaldybė turi "Barnevernet", o nacionaliniu lygiu Norvegijoje veikia direktoratai. Jos pagrindinis tikslas - užtikrinti vaikams ir jaunuoliams geras vystymosi ir ugdymo sąlygas, tinkamą priežiūrą ir rūpybą.
"Barnevernet" Tikslai ir Principai
"Barnevernet" tikslas yra užtikrinti vaikui gerą auklėjimą, slaugą ir visa tai, ko jam reikia vystytis ir gauti išsilavinimą. Iki 18 metų vaikas turi gauti tinkamą auklėjimą, t.y. visa tai, ko jam reikia vystytis, išsilavinimui gauti. Vaiko teisių apsaugos sistema Norvegijoje vadovaujasi ta pačia JT Vaiko teisių konvencija, kurią ratifikavusi ir Lietuva, todėl pirmiausia siekia užtikrinti vaiko teisę saugiai ir laimingai augti savo šeimoje.
Vaiko teisių apsaugos įstatymas šioje šalyje priimtas dar 1953-aisiais. Nuo tada spėjo užaugti trys žmonių kartos, giliai suvokiančios vaiko poreikius bei teises. Vaiko teisių apsaugos sistema Norvegijoje tobulinama jau daugybę dešimtmečių.
Pasak profesorės Marit Skivenes, pasaulyje egzistuoja dviejų tipų vaiko teisių apsaugos sistemos: orientuotos į šeimos aptarnavimą ir orientuotos į riziką. Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistema priklauso pirmai kategorijai. Tai sistema, kuri teikia įvairiapusę pagalbą šeimai prieš įsikišdama į jos gyvenimą ir panaudodama jėgą. Šioje kategorijoje yra ir Vokietijos vaikų teisių apsaugos sistema. Vaikų teisių apsaugos sistema, kuri yra orientuota į riziką, įsikiša į šeimos gyvenimą tik tada, kai akivaizdžiai kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai. Rizikuojanti vaikų teisių apsaugos sistema yra įsivyravusi pavyzdžiui JAV ir Rytų Europoje. Tai sistemos kurioms labiau rūpi sankcijos ir juridinės priemonės.
"Barnevernet" Struktūra
Aukščiausioji valstybinė "Barnevernet" institucija yra Vaikų ir lygių galimybių ministerija (Barne- og likestilligs departementet) ir Vyriausybės atstovai apskrityse (Fylkesmenn). Ministerijai pavaldus Vaikų, jaunimo ir šeimos direktoratas (Barne-, ungdoms- og familiedirektoratet, dar vadinamas Bufdir). Direktoratas vadovauja Vaikų, jaunimo ir šeimos tarnybai (Barne-, ungdoms- og familieetaten, dar vadinamai Bufetat), kurią sudaro centrinė "Barnevernet" ir 5 regioninės "Barnevernet".
Apskrities Komisija
Apskrities komisija (2019 buvo 12) atsakinga už sprendimų priėmimą vaikų teisių bylose. Ji yra nepriklausoma valstybinė administracinė institucija, dirbanti pagal reglamentą, galiojantį teismuose. Apskrities komisiją sudaro 5 asmenys: pirmininkas arba teisėjas (profesionalus teisininkas), 2 profesionalai (ekspertai) ir 2 liaudies tarėjai.
Vyriausybės Atstovai Apskrityse
Vyriausybės atstovai apskrityse (Fylkesmenn) kontroliuoja "Barnevernet" darbą ir jiems galima teikti skundus dėl "Barnevernet" priimtų sprendimų.
"Barnevernet" Veikla ir Pagalba Šeimoms
"Barnevernet" siūlo įvairias pagalbos šeimai priemones, taikomas pagal poreikį. Didelė šių priemonių dalis (apie 60 %) yra šeimai pačiai norint ir sutinkant teikiama pagalba. Pagalbos priemonės yra patarimai šeimai, finansinė parama vietai darželyje ar pomokyklinės veiklos grupėse, padėsiančio rūpintis vaiku asmens suradimas ir apmokėjimas už rūpinimąsi, vaiko laisvalaikio organizavimas ir tam reikalinga piniginė parama, t. p.
Regioninei "Barnevernet" gavus pranešimą (skundą) apie įtarimus dėl vaiko teisių ar gerovės nepaisymo arba šeimai, kuriai reikia pagalbos, kreipusis pačiai, užvedama byla. Gavusi skundą "Barnevernet" atlieka tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti vaiko priežiūros ir vystymosi sąlygas šeimoje. Daugeliu atvejų pagalba teikiama esant šeimos sutikimui.
Jei Apskrities komisija priima sprendimą teikti priverstinę pagalbą, jis vykdomas nepaisant tėvų, globėjų ar vaiko sutikimo. Apskrities komisija t. p. Tais atvejais, kai yra įtarimų ar požymių, kad prieš vaiką naudojamas smurtas arba jei tėvai ar globėjai negali pasirūpinti vaiku dėl svaiginimosi (kvaišinimosi) ar kitų aplinkybių, "Barnevernet" priima sprendimą dėl vaiko neatidėliotino paėmimo. Toks sprendimas priimamas tik tam tikram periodui (laikinai).
Kritika ir Kontroversijos
Ne visi tėvai Norvegijoje palankiai žiūri į "Barnevernet", ypač į priverstinę pagalbą šeimai. Nuo 2005 ženkliai didėjusia imigracija į Norvegiją. "Barnevernet" buvo kritikuojama dėl nepagrįsto vaikų paėmimo iš užsieniečių šeimų. 2014-16 Norvegijoje ir kitose Europos šalyse kilo protestų banga prieš Norvegijos "Barnevernet".
Europos Žmogaus Teisių Teismas šiuo metu yra gavęs 30 bylų susijusių su Norvegijos vaiko teisių apsaugos „Barnevernet“ sistemos elgesiu. Daugelyje iš šių bylų vaikai iš šeimų buvo paimti iš karto po gimimo.
Kai kuriais atvejais, vaikai paimami dėl priežasčių, kurios imigrantų šeimoms atrodo absurdiškos. Dažniausia priežastis, kodėl vaikai yra atimami, tai tėviškos patirties trūkumas. Norvegijoje žodis smurtas turi kitą prasmę.
2016 Norvegija ratifikavo 1996 Hagos konvenciją Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo, bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje.
Situacija Lietuvoje
Vertindami vaikų ir šeimų padėtį Lietuvoje, NVO koalicijos „Už vaiko teises“ ekspertai atkreipia dėmesį į vis dar esančias paramos vaikams ir šeimai sistemos spragas: vis dar turime penkis kūdikių globos namus, keli tūkstančiai vaikų auga vaikų globos namuose, o vaikų teisių padėtis socializacijos centruose dažnai kritinė. Stinga kompleksinių paslaugų vaikams ir šeimoms, paramos globėjų ir įtėvių šeimoms. Kūdikių namų Norvegijoje apskritai nėra, kai tuo tarpu Lietuvoje jų turime net penkis, o įstaigose gyvena keli tūkstančiai vaikų.
Šiais metais Lietuvoje prasideda deinstitucionalizacijos procesas: suformuota deinstitucionalizacijos darbo grupė prie Įvaikinimo tarnybos bei Neįgaliųjų reikalų departamento, NVO koalicijos „Už vaiko teises“ narės jau keletą metų vykdo pilotinius projektus, kuriančius sisteminius pokyčius įvairiuose Lietuvos regionuose, užtikrinančius kompleksinę paramą vaikams, šeimoms ir kuriančius alternatyvas vaikų institucinei globai.
Pagalbos Priemonės
"Barnevernet" siūlo įvairias pagalbos šeimai priemones, taikomas pagal poreikį. Didelė šių priemonių dalis (apie 60 %) yra šeimai pačiai norint ir sutinkant teikiama pagalba. Iškilus sunkumams šeimoje, šioje šalyje dedamos visos įmanomos profesionalų pastangos, siekiant padėti šeimai. Yra ir tėvų, kurie negeba būti tėvais.
Esant sunkumams šeimoje, Norvegijoje teikiamos kompleksinės paslaugos vaikams bei šeimoms, kurios gerokai padidina vaikų galimybes augti saugioje, darnioje šeimoje. Taip, yra dar komunos, turinčios vaikų, jaunimo ir šeimos konsultavimo centrus, jie gali patarpininkauti, jeigu reikia kokių įgūdžių. Esu girdėjusi istorijų iš šeimų, kad jei reikia pagalbos, kaip auginti vaiką, tai šeimos konsultuojamos, siunčiamos į kursus.
Krizių Namai
Jeigu vaikas staiga turi būti paimtas iš šeimos, tam yra krizių namai, kuriuose vaikas būna tam tikrą laiką. Tai gali būti šeima, kuri yra savivaldybės įdarbinta kaip namai, arba barnevern institucija. Į šeimą krizės atveju vedami vaikai 0-18 metų amžiaus, o į instituciją 13-18 metų. Tokiuose krizių namuose vaikai būna tam tikrą laikotarpį, dvi savaites, mėnesį, kol vyksta tyrimas ir esant sprendimui paimti vaiką iš biologinių tėvų, ieškoma globėjų šeimos arba institucijos, kurioje vaikas gyvens. Paprastai laikinuose krizių namuose vaikai būna iki trijų mėnesių.
Statistika
Šioje lentelėje pateikiama informacija apie vaikų teisių apsaugos sistemas įvairiose šalyse:
| Šalis | Vaikų Apsaugos Sistemos Tipas | Ypatybės |
|---|---|---|
| Norvegija | Orientuota į šeimos aptarnavimą | Teikia įvairiapusę pagalbą šeimai prieš įsikišdama į jos gyvenimą ir panaudodama jėgą. |
| Suomija | Orientuota į šeimos aptarnavimą | Teikia įvairiapusę pagalbą šeimai prieš įsikišdama į jos gyvenimą ir panaudodama jėgą. |
| Švedija | Orientuota į šeimos aptarnavimą | Teikia įvairiapusę pagalbą šeimai prieš įsikišdama į jos gyvenimą ir panaudodama jėgą. |
| Vokietija | Orientuota į šeimos aptarnavimą | Teikia įvairiapusę pagalbą šeimai prieš įsikišdama į jos gyvenimą ir panaudodama jėgą. |
| JAV | Orientuota į riziką | Įsikiša į šeimos gyvenimą tik tada, kai akivaizdžiai kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai. |
| Rytų Europa | Orientuota į riziką | Įsikiša į šeimos gyvenimą tik tada, kai akivaizdžiai kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai. |
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Šokiruojanti tiesa apie Norvegijos vaiko teisių sistemą: ką privalote žinoti?
- Šokiruojantis EŽTT sprendimas: Abu Zubaydah byla prieš Lietuvą – ką turite žinoti?
- Libero Sauskelnės: Kodėl Jos Tapti Mamos Pirmuoju Pasirinkimu – Išsamios Apžvalgos ir Privalumai
- Kaip Mokėti Už Socialines Globos Paslaugas Lietuvoje: Viskas, Ką Reikia Žinoti!
- Neįtikėtini gimtadienio sveikinimai 9 metų vaikui, kurie sužavės kiekvieną!