Emigrantai keliauja po įvairias Europos Sąjungos ir jai nepriklausančias šalis. Išvykstant į kitą šalį su šeima, vaikais, kitataučiams tenka susidurti su kitos šalies įstatymais, kitaip veikiančia politine sistema, skirtingais šeimos modeliais, kultūrų skirtumais ir pan., kurie skiriasi nuo mūsų įprastinių savo šalyje - Lietuvoje.
Didelį ažijotažą sukėlė tiek visuomenėje, tiek politikų tarpe kitokia, galbūt mūsų valstybei priešinga vaiko teisių apsaugos sistema bei jos administravimas Norvegijoje. Reiktų paminėti, kad šios dvi valstybės skiriasi: Lietuva priklauso Europos Sąjungai, tuo tarpu Norvegija nėra prisijungusi prie šios sąjungos. Tai šalis turinti griežtas vaiko teisių apsaugos vykdymo gaires, kuriomis siekia visapusiškos vaikų gerovės savo šalyje nepaisant, vaikų tautybės ar pilietybės.
Vaiko teisių apsaugos sistemos ypatumai Norvegijoje
Visuomenėje vis netylant kalboms apie Norvegijoje vykdomą kitokią šalies vaiko teisių apsaugą, ji buvo pasirinkta sąmoningai siekiant išsiaiškinti kaip vykdoma vaiko teisių apsaugos politika šioje šalyje. Norvegija nėra prisijungusi prie ES. Tai sukelia papildomų problemų dėl dviejų šalių bendradarbiavimo vaiko teisių apsaugos srityje, o tai liečia mūsų valstybės mažiausius piliečius - vaikus, kurie yra paimami iš savo tėvų.
„Barnevernet“, „Vaikų gerovės tarnyba“, (norv. Barnevernet) pagrindinis tikslas - užtikrinti vaikams ir jaunuoliams geras vystymosi ir ugdymo sąlygas, tinkamą priežiūrą ir rūpybą. Barnevernet siūlo įvairias pagalbos šeimai priemones, taikomas pagal poreikį. Didelė šių priemonių dalis (apie 60 %) yra šeimai pačiai norint ir sutinkant teikiama pagalba.
Pirmasis Norvegijoje vaikų teises reglamentuojantis Patarimų globėjams įstatymas (dar vadinamas Vergerådsloven) buvo priimtas 1986 (įsigaliojo 1990). Šį įstatymą pakeitė 1992 07 17 priimtas (tikslintas 1992, 1999) Vaikų apsaugos paslaugų įstatymas (Lov om barneverntjenester, arba Barnevernloven). Įstatymas užtikrina vaikams ir jaunuoliams gyvenimo sąlygas, nežalojančias jų sveikatos ir vystymosi, t. y. teisę į būtinąją pagalbą, priežiūrą ir apsaugą.
Vaikų apsaugos paslaugų įstatymas taikomas remiantis dviem pagrindiniais principais: mažiausio kišimosi ir vaiko gerovės (iki 2012 įstatymas rėmėsi ir biologiniu principu, t. y. Įgyvendinant Vaikų apsaugos paslaugų įstatymą t. p. Regioninei Barnevernet gavus pranešimą (skundą) apie įtarimus dėl vaiko teisių ar gerovės nepaisymo arba šeimai, kuriai reikia pagalbos, kreipusis pačiai, užvedama byla.
Gavusi skundą Barnevernet atlieka tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti vaiko priežiūros ir vystymosi sąlygas šeimoje. Daugeliu atvejų pagalba teikiama esant šeimos sutikimui. Pagalbos priemonės yra patarimai šeimai, finansinė parama vietai darželyje ar pomokyklinės veiklos grupėse, padėsiančio rūpintis vaiku asmens suradimas ir apmokėjimas už rūpinimąsi, vaiko laisvalaikio organizavimas ir tam reikalinga piniginė parama, t. p.
Bylos, kuriose šių priemonių nepakanka arba jas taikant norimas rezultatas nepasiekiamas, arba jei šeima atsisako pagalbos, siunčiamos į regioninę Apskrities komisiją (Fylkesnemnda). Jei Apskrities komisija priima sprendimą teikti priverstinę pagalbą, jis vykdomas nepaisant tėvų, globėjų ar vaiko sutikimo. Apskrities komisija t. p. Tais atvejais, kai yra įtarimų ar požymių, kad prieš vaiką naudojamas smurtas arba jei tėvai ar globėjai negali pasirūpinti vaiku dėl svaiginimosi (kvaišinimosi) ar kitų aplinkybių, Barnevernet priima sprendimą dėl vaiko neatidėliotino paėmimo.
Toks sprendimas priimamas tik tam tikram periodui (laikinai). Apskrities komisija nagrinėja bylas dėl vaikų paėmimo iš šeimų esant neatidėliotinai grėsmei, vaiko globos perėmimo, tėvų teisių atėmimo, priverstinio apgyvendinimo reikiamoje institucijoje, t. p. Aukščiausioji valstybinė Barnevernet institucija yra Vaikų ir lygių galimybių ministerija (Barne- og likestilligs departementet) ir Vyriausybės atstovai apskrityse (Fylkesmenn).
Ministerijai pavaldus Vaikų, jaunimo ir šeimos direktoratas (Barne-, ungdoms- og familiedirektoratet, dar vadinamas Bufdir). Direktoratas vadovauja Vaikų, jaunimo ir šeimos tarnybai (Barne-, ungdoms- og familieetaten, dar vadinamai Bufetat), kurią sudaro centrinė Barnevernet ir 5 regioninės Barnevernet. Apskrities komisija (2019 buvo 12) atsakinga už sprendimų priėmimą vaikų teisių bylose. Ji yra nepriklausoma valstybinė administracinė institucija, dirbanti pagal reglamentą, galiojantį teismuose.
Apskrities komisiją sudaro 5 asmenys: pirmininkas arba teisėjas (profesionalus teisininkas), 2 profesionalai (ekspertai) ir 2 liaudies tarėjai. Vyriausybės atstovai apskrityse (Fylkesmenn) kontroliuoja Barnevernet darbą ir jiems galima teikti skundus dėl Barnevernet priimtų sprendimų.
Kritika ir kontroversijos
Ne visi tėvai Norvegijoje palankiai žiūri į Barnevernet, ypač į priverstinę pagalbą šeimai. 2014-16 Norvegijoje ir kitose Europos šalyse kilo protestų banga prieš Norvegijos Barnevernet. Tai siejama su nuo 2005 ženkliai didėjusia imigracija į Norvegiją. Barnevernet buvo kritikuojama dėl nepagrįsto vaikų paėmimo iš užsieniečių šeimų. 2016 Norvegija ratifikavo 1996 Hagos konvenciją Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo, bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje.
Norvegijos žmogaus teisių specialistas Marius Reikerosas (Marius Reikerås) šioje srityje dirba nuo 1999 m. Beveik dešimt metų besispecializuojantis vaiko teisių srityje M. Reikerosas jau ne kartą dalyvavo Europos Žmogaus Teisių Teismo procesuose, gindamas tėvus, iš kurių Norvegijoje buvo paimti vaikai. Apie tai, kas darosi Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemoje specialistas nepatikėjo, kol su ja nesusidūrė pats. M.Reikerosas buvo iš tų, kurie padėjo norvegei Trudei Strand Loben (Trude Strand Lobben) paduoti Norvegiją į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir laimėti šią bylą.
Į Norvegijoje veikiančios vaiko teisių tarnybos „Barnevernet“ akiratį Trudė Strand Loben pateko, kai jos naujagimiui buvo vos trys savaitės. Tada mama nusprendė palikti valstybinę šeimų prieglaudą, kurioje gyveno. Vaikui reikėjo specialios pagalbos. Tarnybos kažkodėl suabejojo motinos auklėjimo gebėjimais ir kūdikis iš mamos buvo atimtas. Tai įvyko dar 2008 m. Tada vaikas buvo atiduotas globai, o mamai su juo leista matytis vos po 12 valandų per metus.
M.Reikerosas ėmėsi padėti ir lietuvių mamoms, iš kurių paimti vaikai vis dar gyvena Norvegijoje pas globėjus. Keturių lietuvių šeimos pradeda kelią Europos Žmogaus Teisių Teismo link, į kurį ketina paduoti Norvegiją dėl pažeidžiamų žmogaus teisių.Neseniai M. Kalbėdamas su „Vakaro žiniomis“ jis neslėpė Lietuvoje, kuri bando sekti Norvegijos vaiko teisių sistemos pritaikymo pavyzdžiu, matantis pavojingus signalus.
Vaiko teisių situacija Norvegijoje kelia didelį nerimą. Dėl to Norvegija šiais metais buvo du kartus pasmerkta Europos Žmogaus Teisių Teisme. Dar 30 su vaiko teisių pažeidimais susijusių bylų taip pat yra nagrinėjamos arba laukia nagrinėjimo Europoje. Tai didžiausias rekordas Europoje. Labai daug metų stebėjau lietuvės Gražinos Leščinskienės šeimos istoriją. Matau, jog jos ir jos šeimos žmogaus teisės buvo aiškiai pažeistos. Šiuo metu bandome situaciją spręsti politiškai.
Deja, manau, kad kai kurios lietuvių šeimos Norvegijoje susiduria su paslėptu rasizmu. Pavyzdžiui, 2011 m. aštuonerių metų Monika Sviglinskaja buvo rasta negyva Bergeno užmiestyje. Iš pradžių policija pateikė savižudybės versiją, tik po kurio laiko byla buvo perkvalifikuota į nužudymą. Manau, kad pirminis policijos abejingumas tirti bylą buvo pagrįstas tuo, jog mirusioji mergaitė buvo lietuvė. Tikėtina, panašiai nutiko ir Gražinos atveju.
Žinau šimtus šeimų, iš kurių buvo paimti vaikai be jokių svarių priežasčių. Visais tais atvejais, su kuriais dirbau, aš mačiau tik gerų šeimų gerus tėvus. Esu matęs tėvų, kurie bandė žudytis, buvo apiplėšti arba tiesiog praradę viltį.
Mano nuomone, Norvegija nesilaikė žmogaus teisių standartų tiek iki T. Loben istorijos, tiek po jos. Nors teismas sprendimą priėmė rugsėjo 10 d., Norvegija iki šiol atsisako vaiką grąžinti Trudės šeimai, taip ir toliau pažeidinėdama šios šeimos žmogaus teises. Taip pat yra pažeidžiama Vaiko teisių konvencija, kurios 8 straipsnis sako, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.
Dažniausiai tokios istorijos yra taisyklė nei išimtis. Gruodžio viduryje Europos Žmogaus Teisių Teismas Norvegijos vykdomą vaiko teisių sistemos politiką pasmerkė dar dviejose naujose bylose. Tai reiškia, kad per kelis mėnesius toks susirūpinimas teismo buvo pareikštas jau keturis kartus.
Lankantis skirtingose šalyse panašumų pastebėti galima. Tačiau yra ir skirtumų. Esu įsitikinęs, kad jokia kita šalis neturi tokios pačios sistemos, kokia veikia Norvegijoje. Galima pamatyti panašumų kitose Skandinavijos šalyse, tokiose kaip Švedija ar Danija, tačiau niekur padėtis nėra tokia gąsdinanti kaip Norvegijoje. Atminkite, kad vien 2019 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas išnagrinėjo 25 bylas, susijusias su vaiko teisių pažeidimais Norvegijoje.
Manau, didžiausias pavojus yra tai, jog Norvegija yra finansiškai labai stipri šalis, todėl nemažai valstybių seka jos pavyzdžiu. Siekiant perimti socialinės gerovės modelį - taip pat. Tačiau šis paveikslas nėra toks gražus, kaip gali pasirodyti.
Pasakysiu tik tiek, kad Norvegijoje dirba daugybė advokatų, psichologų, teisėjų, socialinių darbuotojų, taip pat ir verslo korporacijų, iš šios sistemos uždirbančių daugybę pinigų. Apie tai kalbėjau viešėdamas Lietuvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje. Pasakiau tada, pasakysiu ir dabar: nekopijuokite Norvegijos sistemos, nesekite mūsų pavyzdžiu. Tai sukels negrįžtamos žalos tūkstančiams lietuvių šeimų.
Niekas nesiginčys dėl to, kad mes visi norime apsaugoti vaikus. Tai yra svarbiausias prioritetas. Tačiau laikas suprasti, kad nėra geresnės vietos vaikui augti, kaip jo biologinė šeima. Linkiu Lietuvai kurti tokį vaiko teisių apsaugos modelį, kuris atlieptų lietuvių kultūrą ir mentalitetą.
Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnyba: lyderė ar pavyzdys?
Po šio sprendimo tarp norvegų netyla kalbos apie Norvegijos vaikų apsaugos tarnybą ir jos elgesį su vaikais bei jų šeimomis. Kyla klausimas: ar Norvegijos vaikų apsaugos tarnyba iš tikrųjų labai skiriasi nuo kitų šalių vaikų apsaugos tarnybų.
Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnyba yra plačiai kritikuojama už tai, kad lyderiauja perimant vaikų globą iš tėvų. Tačiau Norvegijos mokslininkų nuomone daugelis šalių elgiasi panašiai arba greit paseks Norvegijos pavyzdžiu.
Europos Žmogaus Teisių teismas šiuo metu yra gavęs 30 bylų susijusių su Norvegijos vaiko teisių apsaugos „Barnevernet“ sistemos elgesiu. Daugelyje iš šių bylų vaikai iš šeimų buvo paimti iš karto po gimimo.
Profesorė Marit Skivenes iš Bergeno universiteto Diskretiškumo ir Paternalizmo tyrimų centro (Centre for Research on Discretion and Paternalism) teigia, kad norvegų vaikų apsaugos tarnyba turi daugiau panašumų su kitų šalių tokiomis tarnybomis nei skirtumų. Tarptautinis Diskretiškumo tyrimų centras tiria vaikų teisių apsaugą, vaikų teises ir jėgos panaudojimą prieš individą gerovės valstybėje.
„Norvegijos vaikų apsaugos tarnyba yra kritikuojama už tai, kad aktyviai perima rūpinimąsi vaiku krizinėje situacijoje. Tačiau yra ir daugiau šalių, kurios elgiasi panašiai kaip ir Norvegija. Tai yra Suomija ir Švedija“, - pasakoja profesorė.
Pasak profesorės, pasaulyje egzistuoja dviejų tipų vaiko teisių apsaugos sistemos: orientuotos į šeimos aptarnavimą ir orientuotos į riziką. Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistema priklauso pirmai kategorijai. Tai sistema, kuri teikia įvairiapusę pagalbą šeimai prieš įsikišdama į jos gyvenimą ir panaudodama jėgą. Viena iš priemonių šioje sistemoje yra tėvų konsultavimas. Šioje kategorijoje yra ir Vokietijos vaikų teisių apsaugos sistema.
Vaikų teisių apsaugos sistema, kuri yra orientuota į riziką, įsikiša į šeimos gyvenimą tik tada, kai akivaizdžiai kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai. Rizikuojanti vaikų teisių apsaugos sistema yra įsivyravusi pavyzdžiui JAV ir Rytų Europoje. Tai sistemos kurioms labiau rūpi sankcijos ir juridinės priemonės. Šioje sistemoje nėra stengiamasi bandyti pakeisti šeimos padėtį iš vidaus.
Pirmojo tipo vaikų teisių apsaugos sistemoje vaiko poreikiai ir teisės yra pagrindas. Toks modelis yra paplitęs socialdemokratiškose šalyse. Rizikuojančioje apsaugos sistemoje praktikuojamoje JAV yra visiškai priimtina kad vaikas auga šeimoje, kurioje tėvai turi problemų su svaigalais.
Nieko nestebina, jeigu vaikas tokioje šeimoje yra išvežamas pagyventi pas kitą giminaitį, kai svaiginimosi priemonių vartojimas šeimoje paūmėja. Toks netikrumas vaiko gyvenime nebūtų toleruojamas Norvegijoje arba kitoje šalyje kur vaiko teisių apsaugos modelis yra orientuotas į šeimos aptarnavimą.
Profesorė M.Skivenes atkreipia dėmesį, kad visose šalyse, kur valstybė aktyviai kišasi į šeimą ir gina vaiko teises, kils įtampa tarp tėvų ir vaiką ginančios institucijos. „Šiuo metu daugelis šalių yra susirūpinę dėl vaikų padėties. Norvegija šioje srityje lyderiauja, - sako profesorė. - Todėl ir esame kritikuojami. Norvegija pakilo į kovą ir nusvilo.“
Buvusi Norvegijos vaikų apsaugos ministrė Linda Hofstad Helleland duodama interviu „Aftenposten“ laikraščiui sakė, kad Norvegijos vaikų apsaugos tarnyba lyderiauja ir greitai kitos šalys paseks jos pavyzdžiu. „Būtent taip ir yra. Vis daugiau šalių draudžia taip vadinamą „auklėjamąjį smurtą“. Vaikai jau nėra laikomi tėvų nuosavybe. Jie turi savo teises. Reikia džiaugtis galimybe skųstis“, - tikino sociologė.
Europos Žmogaus Teisių Teismo vaidmuo
„Tai, kad yra tiek daug skundų, rodo, kad Norvegijos sistema sudaro palankias sąlygas skųstis. Tai taip pat rodo, kad Norvegijos tėvai ir jų advokatai išmoko skųstis Strasbūrui. Jie turi pakankamai žinių ir resursų kad galėtų pasinaudoti EŽT teismu. Ir tai nereiškia, kad klaidingi sprendimai yra priimami tik Norvegijoje“, - M.Skivenes.
„Bylose, kur tėvai apskundžia sprendimą Europos Žmogus Teisių Teismui, dažnai nieko nežinome apie vaikus, - teigia V.Adolfsen. - Mano manymu, tėvų teisės yra iškeliamos aukščiau vaikų, o vaikų teisės yra pažeidžiamos. Tai kelia susirūpinimą.“
Jos manymu, svarbu atkreipti dėmesį į pastarąjį EŽTT sprendimą, kuris rodo, kad vaikų teisių apsaugos tarnyba gali įvelti rimtų klaidų. „Mes baiminamės, kad prieštaringa diskusija apie šią instituciją gali sukelti nepageidaujamą reakciją ir mažiau žmonių norės tapti pakaitiniais tėvais bei mažiau kas ryšis pranešti apie vaiko gerovę šeimoje, - mano V.Adolfsen. - Kai vaiko teisių apsaugos sistema nuskamba iš blogosios pusės, niekas nenori turėti su ja reikalų.“
Konkrečios bylos ir jų pasekmės
Byloje, kurioje Norvegija lapkričio 22 dieną pralaimėjo Strasbūro Europos Žmogaus Teisių Teisme, vaikas iš tėvų buvo paimtas tiesiai iš gimdymo namų, praėjus vos dviem dienoms po gimdymo. Vos gimęs vaikas buvo paimtas iš tėvų, nes buvo suabejota motinos psichine sveikata, jos ankstesniu svaiginančių priemonių vartojimu ir vaidais su mergaitės tėvu.
Ši pergalė prieš Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą yra dalinė. Byloje EŽTT nusprendė, kad Norvegija pažeidė žmogaus teises apribodama dukros ir tėvų susitikimus po vaiko paėmimo iš šeimos, bet nepažeidė teisių paimdama dukrą. Tėvai galėjo pasimatyti su dukterimi šešis kartus metuose, o susitikimas kartu su policijos ir vaikų teisių apsaugos darbuotojais galėjot tęstis dvi valandas.
Tai, kad EŽTT nusprendė, jog buvo pagrindo paimti mergaitę iš tėvų, jos tėvų nenudžiugino, ypač turint galvoje, kad po trijų metų tėvai atgavo mergaitės globą.
Tėvų manymu, vaiko apsaugos sistema nepagalvojo, kad žmonės keičiasi, atsisako žalingų įpročių, atsiradus vaikui surimtėja. Be to visi aplinkiniai matė, kad jie yra geri tėvai. Šiuo metu jie vėl yra visi kartu ir vienintelis likęs šeimos skausmas yra tai, kad nepamatė kaip mergaitė augo pirmus trejus metus.
P. Šimtus žmonių, smerkiančių Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnybų savivalę, įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, sutraukusi akcija sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. Iš pradžių mandagiai klausę ambasadoriaus pasisakymo, susirinkusieji vėliau jo kalbą nutraukė, nes pageidavo išgirsti ne bendras frazes apie puikią Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą, o atsakymus į konkrečius klausimus: kodėl Norvegija nuolatos pažeidinėja Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvenciją, kurią yra ratifikavusi? Kodėl vaikai atskiriami ir slepiami nuo tėvų, brolių, seserų, senelių? Kodėl iš šeimų atimtiems vaikams nesudaromos sąlygos išsaugoti savo tautiškumą, kalbą, papročius? Deja, į šiuos klausimus ambasadorius atsakyti negalėjo arba nenorėjo.
Anot K.Paulikės, tai, kad šioje tarptautinėje akcijoje dalyvauja šitiek Europos valstybių, įrodo, jog nuo Norvegijos vaikų teisių tarnybos kenčia ne tik į Norvegiją atvykusios lietuvių šeimos, - visoje Europoje didėja nepasitenkinimas minėtos tarnybos savivale svetimų valstybių šeimų ir vaikų atžvilgiu. Norvegija raginama kaip įmanoma skubiau ratifikuoti 1996 m. Hagos konvenciją.
Skaudžiausia, kad Lietuvos valdžia nieko nedaro - Lietuvos piliečių šeimos paliekamos kovoti vienos. Ambasadoje mane ramina - laukite Hagos konvencijos, nepažeidinėkite įstatymų. Tačiau kai paklausiau, kokius įstatymus aš pažeidžiau, atsakymo nesulaukiau.
Moteris netiki, kad Norvegijos parlamentas peržiūrės šalyje galiojančią vaikų paėmimo iš šeimos tvarką, - nors parlamentas pripažįsta, kad problema yra, jie tam dabar neturi laiko, nes vyksta savivaldybių reforma. Vienintelė G. Gabrieliaus močiutė R.Stašienė, kuriai Lietuvos institucijos paskyrė anūko globą, jau kreipėsi į visas įmanomas Lietuvos ir Norvegijos institucijas, tačiau su anūku neturi galimybės nei pasimatyti, nei pasikalbėti.
Nusivyliau Lietuvos politikais, ypač Užsienio reikalų ministerija, - susidaro vaizdas, kad ten dirba „Barnevernet“ statytiniai. Visi šneka tą patį: eikite teisiniu keliu. Ir kas? Nulis. Tai ką belieka daryti? Badauti prie prezidentūros ar Užsienio reikalų ministerijos? Ar reikia antro Romo Kalantos?
Metus šeima darė viską, ko reikalavo Norvegijos tarnybos, kad atsiimtų savo vaiką. Vis dėlto šiemet sausį L. Daškevičė pasiryžo dukrą „pagrobti“, nes akivaizdžiai matė, kad „Barnevernet“ net nesiruošia jai jos grąžinti. „Pamačiau, kad ta tarnyba visiškai negina vaikų teisių, - tai, ką jie daro, neturi nieko bendra su vaiko gerove. Akivaizdžiai matėsi, kad jie traumuoja vaiką.
L.Daškevičė su dukra dabar ramiai gyvena nedideliame kaimelyje. Greitai į Lietuvą grįš ir jos vyras. Mergaitė eina į mokyklą, kur ją visi labai myli, tačiau vis dar prisimena metus, praleistus pas globėjus, ir toli gražu ne geruoju. Norvegijoje iš lietuvių šeimų paimtų vaikų, neoficialiais skaičiavimais, šiuo metu yra daugiau nei dvidešimt, tačiau dauguma tėvų vengia apie tai viešai kalbėti. 2015 gegužės 30 d.
Tyrimai ir ekspertų nuomonės
Darbo tikslas - ištirti vaiko teisių apsaugos administravimo ypatumus Norvegijoje ir Lietuvoje. Atliekant kokybinį tyrimą buvo pasirinktas ekspertinės apklausos metodas. Tyrime naudota tikslinė atranka, buvo pasirinkti su vaiko teisių apsaugos sistema susiję informantai, ekspertai. Pasirinkimui įtakos turėjo tai, kad dažniausiai ekspertai turi sukaupę daug tiek teorinių, tiek praktinių žinių, gali remtis intuicija. Ekspertų kaip išskirtinumą galima įvardintti, kad jie neturėtų pasiduoti vyraujančiai problemos tendencijai, esančioje visuomenėje. Turi išlikti kritinis, racionalus mąstymas.
Atliekant tyrimą buvo taikomas pusiau struktūruotas interviu, kuriuo buvo siekiama ištirti kaip vaiko teisių apsaugoje srityje dirbantys darbuotojai, ekspertai, vertina Lietuvoje ir Norvegijoje vykdomą vaiko teisių apsaugos politiką. Klausimai iš anksto buvo nusiunčiami respondentams į elektroninius paštus, sutikus pasikalbėti buvo tariamasi dėl susitikimo. Kiti informantai dėl didelio užimtumo susitikti negalėjo, todėl interviu vyko telefonu. Su Norvegijoje gyvenančiais informantais interviu vyko Skype. Informantų citatos pateikiamos autentiška, netaisyta kalba.
Pagal pateiktus informantams klausimus, buvo siekiama išsiaiškinti tyrime keliamus uždavinius:
- Atskleisti vaiko teisių apsaugos sistemų kontekstą, kuriose vykdoma vaiko teisių apsaugos politika informantų požiūriu;
- Išskirti vaiko teisių apsaugos sistemų problemiškumą;
- Lietuvos žiniasklaidos vaidmens įtaka formuojant nuomonę apie vykdomą vaiko teisių apsaugos politiką Norvegijoje.
Vaiko teisių apsaugos sistemas nuolat veikia aplink esančios sistemos, kurios tarpusavyje sąveikauja ir tai atsiliepia vaikų teisių apsaugai vykdomoje šalyje. Vaiko teisių apsaugos sistema glaudžiai siejasi su šalyse vykdoma socialine politika, sveikatos apsaugos, švietimo politika. Visuomenėje vyraujantis požiūris supratimas į vaiko teises, kultūriniai skirtumai tarp šalių, ekonominis išsivystymas, valstybių formavimosi raida ir pan., turi įtakos vaiko teisių apsaugos efektyvumui.
Darbas suskirstytas į 4 pagrindines dalis. Pirmoje dalyje pristatomas teorinį vaiko teisių apsaugos kontekstas turintis įtakos formuojamai bei vykdomai vaiko teisių apsaugos politikai Lietuvoje bei Norvegijoje, išskiriamos esminės šių sistemų problemos. Antroje dalyje analizuojama teisinė bazė Lietuvoje ir Norvegijoje reglamentuojanti šalye vaiko teisių apsaugą bei jos formavimosi raidą. Trečioje dalyje aptariami esminiai vaiko teisių apsaugos sistemų skirtumai, išskiriami skirtingi vaiko gerovės modeliai šalyje. Ketvirtoje darbo dalyje pateikiama kokybinio tyrimo duomenų analizė.
Tyrimo duomenų analizė atskleidė pagrindines išvadas: Lietuvoje vykdoma vaiko teisių apsaugos politika susiduria su tam tikromis problemomis ir tik dalinai įgyvendina JT vaiko teisių Konvencijos principus. Šalyse vykdomos politikos efektyvumas priklauso nuo konteksto kokiama sistema veikia.
Siekiant užtikrinti efektyvią vaiko teisių apsaugą Lietuvai derėtų priimti teisės aktų pakeitimus, kuriuose būtų draužiamas, bet koks fizinis smuras prieš vaikus. Siekiant efektyvesnės vaiko teisių apsaugos politikos reiktų pradėti nuo visuomenės požiūrio formavimo vaiko teisių apsaugos srityje. Nuosekliai įgyvendinti teisės aktus susijusius su vaiko teisių apsauga šalyje ir stengtis labiau priartėti prie Jungtinių Tautų vaiko teisių Konvencijos, kad kuo geriau būtų užtikrinta vaiko teisių apsauga Lietuvoje.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Atskleista tiesa apie Norvegijos Barnevernet: Vaikų teisių apsaugos tarnyba, kuri keičia gyvenimus!
- Šokiruojantis EŽTT sprendimas: Abu Zubaydah byla prieš Lietuvą – ką turite žinoti?
- Libero Sauskelnės: Kodėl Jos Tapti Mamos Pirmuoju Pasirinkimu – Išsamios Apžvalgos ir Privalumai
- Bambuko Pluošto Indai Vaikams – Ar Tikrai Saugūs? Atsiliepimai ir Naudingi Patarimai
- LEGO® Vaikams Nuo 4 Metų: Įdomiausi Rinkiniai Ir Nepamirštamos Kūrybos Galimybės