Nida Vasiliauskaitė (g. 1975 m. gruodžio 21 d.) - Lietuvos filosofė ir publicistė, aktyviai dalyvaujanti visuomenės diskusijose įvairiais politiniais ir socialiniais klausimais. "Laisvė - pirmiausia," - teigia Nida Vasiliauskaitė.
Biografija ir Akademinė Karjera
- Gimė 1975 m. gruodžio 21 d.
- Baigė filosofijos bakalauro ir magistro studijas Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete.
- Nuo 2003 m. Lietuvos socialinių mokslų forumo narė ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos narė.
- 2005 m. apgynė daktarės disertaciją „Racionalumo problema šiuolaikinėje politinėje filosofijoje“.
- 2005-2021 m. naujienų portalo „Delfi“ apžvalgininkė, visuomenės gyvenimo reiškinių komentatorė.
- 2012-2013 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė.
- Dėsto VILNIUS TECH Filosofijos ir komunikacijos katedroje.
Politinė Veikla ir Pažiūros
Nuo 2020 m. N. Vasiliauskaitė pradėjo sulaukti platesnio visuomenės dėmesio dėl savo pažiūrų politiniais klausimais, susijusiais su pasirinkimo laisve, kylančiu kolektyvizmu, taip pat vis didėjančia politinio korektiškumo įtaka šalies teisinėje ir kultūrinėje erdvėje. Iš pradžių aktyviai palaikiusi Naujosios Kairės idėjas, apie 2021 metus ėmė vis dažniau pasisakyti palankiai dešiniosios politinės minties idėjoms. Vėliau jos nuomonė daugeliu klausimų tapo radikali, marginalizuota. Ji save pozicionuoja kaip konservatyvią liberalę ir yra centro kairės mažosios partijos „Antroji Lietuva“ steigėja.
Kūryba ir Idėjos
N. Vasiliauskaitė yra išleidusi knygą „Racionalumas ar teisingumas? (Post)moderni utopija XX a.
Didžiai netikėta, kad išraiška nepritarimo valstybės priekin išstumtos kompromisinės funkcionierės - apie nieką nedisponuojančios „nesuderinta“ nuomone - charakteriui ar veiksmams įgauna būtent tokį pavidalą. Mat fiureriais nei imperatoriais nebūna žmoneliai, neturintys teorijų apie pasaulį, negebantys patys sau pasirašyti kalbų ir lemenantys banalybes iš popierėlio.
Jos problema būtent tokia: ji tik užpildė vietą. Jei kažkur kažkas ir rezga diktatoriškus planus, tai ne butaforija ir ne pėstininkai.
Sveikatos Iššūkiai
Naujienų portalo tv3.lt duomenimis, sveikatos problemos N. Vasiliauskaitę ištiko prieš maždaug tris savaites. „Sveiki, štai ir aš, kaip matote, ligoninėje. Esu po komos, bet kalbu, rašau, nematote, bet netrukus pamatysite, kad vaikštau. Jokių liekamųjų reiškinių po reabilitacijos nebeliks“, - taip vaizdo įrašą pradėjo N. Vasiliauskaitė.
Filosofė teigė, jog vaizdo įrašu pasidalijo, norėdama paneigti sklindančias paskalas ir gandus, bei norėdama padėkoti RVUL reanimacijos skyriaus medikams, neurochirurgui prof. dr. Gyčiui Šustickui, atlikusiam operaciją. Pirmiausia, aukščiausios kvalifikacijos neurochirurgui, turinčiam pelnytą tarptautinę reputaciją, atlikusiam man operaciją, kuri yra jo pasididžiavimas, gal nebus perdėta pasakyti, kad tai - jo šedevras. Jis viską atliko idealiai, puikiai, jo dėka šiandien esu čia ir galiu kalbėtis su jumis“, - pasakojo N. Vasiliauskaitė.
„Noriu padėkoti ir reanimacijos skyriaus medikams, taip pat kineziterapeutui, kuris man padeda ir padės atgauti tai, kas prarasta dėl priverstinio nejudrumo. Taip pat seselėms, paramedikams, operatyviai atvykusiems ir pristačiusiems mane į ligoninę. Žodžiu, visiems tiems, kurie prisidėjo prie mano gerovės ir galimybės sėkmingai išsikapstyti iš komos ir baisios operacijos. Šie žmonės yra mūsų šalies tikras lobis. Džiaugiuosi, kad tokiomis aplinkybėmis teko susidurti būtent su jais, jų darbas vertas aukščiausios pagarbos.
Apie smegenų aneurizmą
Smegenų aneurizma - susilpnėjusi arba išplonėjusi vieta galvos smegenų sienelėje. Veikiant arteriniam kraujo spaudimui, ši vieta išsiplečia ir susiformuoja „balionas“, kuriame cirkuliuoja kraujas. Svetainės manodaktaras.lt duomenimis, apie 5 proc. Lietuvos gyventojų turi smegenų aneurizmas. Per metus smegenų aneurizma plyšta apie 300 žmonių. Neplyšusi smegenų aneurizma paprastai nesukelia jokių simptomų ir gali būti pastebėta tik atsitiktinai atliekant galvos magnetinio rezonanso tyrimą dėl kitų priežasčių. Didelės arba gigantinės aneurizmos, atsižvelgiant į jų lokaciją smegenyse, gali užspausti galvinius nervus, smegenų dangalus, aplinkinius smegenų audinius ir išprovokuoti skirtingus simptomus: dvejinimąsi akyse; skausmą virš/už akies; vienos kūno pusės rankų arba kojų tirpimą, silpnumą; kalbos ir atminties sutrikimus; traukulius.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Atrask Populiariausius Lietuvių Autorius ir Knygas Bibliotekose – Tavo Knygų Rojaus Vadovas!
- Neįtikėtini vaikystės prisiminimai ir Kuršių nerijos paslaptys, kurios privers keliauti dabar!
- Neįtikėtina Nidos Vasiliauskaitės gyvenimo istorija: Atraskite jos paslaptis ir sėkmės raktus!
- Skiepai nuo tuberkuliozės kūdikiams: viskas, ką reikia žinoti
- Kada saugu palikti vaiką vieną namuose? Įstatymai ir ekspertų patarimai