Motorinė raida yra labai svarbi kūdikiui, nuo to priklauso vaiko fiziniai, protiniai, ir socialiniai sugebėjimai, todėl yra labai svarbu stebėti ir laiku nustatyti sutrikimus.
Normalūs Naujagimio Judesiai
Gulint ant nugaros naujagimio galūnių judesiai energingi, plačios apimties, atsitiktiniai. Kojų judesiai aktyvesni, nei rankų. Plaštakos dažniausiai sugniaužtos. Sugniaužta plaštaka yra budraus sveiko naujagimio bendros fleksinės (sulenktos) pozos dalis. Ryškus plaštakos griebimo refleksas. Pasireiškia staigiu nevalingu sugniaužimu ir po to sekančiu tonišku stipriu laikymu.
Jei naujagimis pavargęs, mieguistas ir hipotoniškas (suglebęs), šių judesių nematysite arba pastebėsite tik jų užuomazgas. Judrūs, rėkiantys ar hiperetoniški (įsitempę) naujagimiai paprastai judesius atlieka spontaniškai.
Gulėdamas ant pilvo galūnes laiko visiškai suriestas, t. y. Gulėdamas ant pilvo pasuka galvą iš vidurio linijos į šoną (dažniausiai į šviesos šaltinį) ir įstengia ją akimirkai šonu kilstelėti. Gulėdamas ant pilvo turi refleksinius rėpliojimo judesius. Jei padus paremiame pakaitomis su savo plaštakomis (duodame atramą), naujagimis rėpliojimą primenančiais judesiais ant slidaus pagrindo pasistumia. Gulėdamas ant nugaros galvą laiko ant šono vienoje ar kitoje pusėje, nes neišbūna dažniausiai vidurio linijoje.
Sodinant ar laikant vertikalioje padėtyje, galvos nenulaiko. Pasodinus naujagimį, galva knapteli į priekį, tačiau iš priekio dažniausiai įstrižai per šoną vėl pakartotinai kilsteli vienai sekundei. Laikant naujagimį vertikalioje padėtyje ir suteikus kojoms atramą, stebima primityvi atsispyrimo reakcija: pastatytas naujagimis tiesia kojas per klubus ir kelius, pėdos pilnai atremtos į pagrindą. Laikant naujagimį vertikalioje padėtyje ir pakaitomis perkeliant kūno svorį nuo vienos kojos ant kitos, kartoja automatinio žingsniavimo judesius (jis turi išnykti 4-6 gyvenimo savaitę). Žingsniavimo judesiai turi pasireikšti vienodai stipriai abiem pusėms.
Su nepasitenkinimu reaguoja į ekstremalią šviesą ir garsą. Naujagimis išsigąsta ir reaguoja refleksiškai užsimerkdamas, suraukdamas kaktą ar nutaisydamas grimasą, surikdamas, arba krūpteldamas. Tokią reakciją turi sukelti tiek optinis (šviesos), tiek akustinis (garso) dirgiklis. Nepasitenkinimą išreiškia riksmu. Nurimsta paimtas ant rankų. Vaikas nurimsta, pajutęs kontaktą su šilta oda.
Parengta pagal T. Hellbruegge, F. Lajosi, D. Menara, R. Schamberger, T. Rautenstrauch. (2001). Miuncheno funkcinė raidos diagnostika: pirmieji gyvenimo metai.
Nevalingi judesiai kaip ligos požymis
Pagal keistus kūdikių judesius galima spręsti, kad jie serga lengva autizmo forma - Aspergerio sindromu, tvirtina JAV mokslininkai. Ankstyvesnė diagnozė gali leisti geriau prognozuoti vaikų su Aspergerio sindromu vystymąsi bei anksčiau skatinti bendravimą. JAV maždaug 1 iš 200 vaikų serga Aspergerio sindromu arba autizmu - abiejų ligų priežastys yra genetinės. Šių ligų simptomai yra sunkesnis bendravimas su kitais žmonėmis bei pasikartojantis tų pačių veiksmų atlikimas.
Tačiau autizmas paprastai diagnozuojamas kur kas anksčiau nei Aspergerio sindromas - iki trejų metų. Taip yra dėl to, kad autizmas stabdo kalbos vystymąsi. Aspergerio sindromas kalbos vystymąsi veikia mažiau ir paprastai nebūna diagnozuojamas, kol vaikas nesulaukia septynerių.
Tyrimai
Floridos universiteto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar iš kūdikių judesių galima nustatyti šiuos sutrikimus. Jie paprašė vaikus su Aspergerio sindromu auginančių tėvų, kad šie paskolintų vaizdajuostes, kuriose jų vaikai įamžinti dar iki vienerių metų. Tuomet mokslininkai šešiolikos vaikų vaizdo įrašus studijavo po vieną kadrą.
Išaiškėjo tam tikrų išskirtinių fizinių charakteristikų - pavyzdžiui, eidami vaikai vis krisdavo į vieną šoną. Aštuoniems vaikams pastebėtas neurologinio pažeidimo požymis, vadinamas „Mėbijaus burna“, kuomet viršutinė lūpa yra palapinės formos, o apatinė - plokščia. Kūdikiams buvo sunku sėdėti ir tiesiai stovėti. Jie krisdavo neištiesdami rankų ir nekeldami galvos - taip elgiasi apsisaugoti bandantys sveiki vaikai. „Jie neturėjo jokių normaliems vaikams būdingų apsauginių refleksų ir krisdavo kaip rastai“, sakė tyrimo vadovė ir judesių notacijos ekspertė Osnat Teitelbaum.
Ji įspėjo, kad atskiri simptomai - pavyzdžiui, Mėbijaus burna - negali būti naudojami diagnozuojant Aspergerio sindromą. Tačiau jei vaikui būdingi keli simptomai, tuomet tikėtina, kad jis serga šia liga.
Mokslininkė tėvams pataria atlikti „pavertimo testą“ - pakelti vaiką ir laikant rankose jį paversti 45 laipsnių kampu kairėn arba dešinėn. Aštuonių mėnesių ir vyresni vaikai stengsis galvą laikyti statmenai žemei, tuo tarpu autizmu ar Aspergerio sindromu sergantys vaikai galvos poziciją derins ne su žeme, o su likusiu kūnu ir todėl galvos nepavers.
Mičigano universiteto Autizmo ir bendravimo sutrikimų centro direktorė Catherine (Katerina) Lord sakė, kad šis darbas yra labai įdomus, tačiau atskleidė ir keletą šio tyrimo metodų silpnybių. Tai yra kontrolinės grupės trūkumas bei tai, kad ne visiems vaikams buvo taikomas standartinis Aspergerio sindromo apibrėžimas.
Jei tyrimo rezultatai bus patvirtinti, tuomet ankstyva diagnozė bus labai naudinga, nes vaikai bus verčiami daugiau bendrauti su aplinkiniais, o taip bus silpninami sutrikimų simptomai. „Šeimos nariai turėtų daugiau užsiimti su tokiais vaikais“, sakė C.Lord.
Tikų Priežastys ir Gydymas
Tikai - tai nevalingi, staigūs, neritmingi, pasikartojantys, netikslingi raumenų judesiai arba nevalingi ir betiksliai garsai. Tikai gali būti paprastieji ir kompleksiniai (apimantys ne vieną, o keletą raumenų grupių). Pagal trukmę jie skirstomi į trumpalaikius ir lėtinius (kai tęsiasi ilgiau nei metus).
Dažniausiai pasitaikantys paprastieji judesių tikai yra mirksėjimas, nevalingos grimasos, kaktos, viršugalvio, kaklo, pečių trūkčiojimas. Kompleksiniai judesių tikai apima keletą kūno raumenų grupių ir gali pasireikšti labai įvairiai, pavyzdžiui, kaip lenkimosi, kėlimo, sukimo, šokimo judesiai.
Paprastieji balso tikai yra nevalingas krenkšėjimas, kriuksėjimą, cypimą, lojimą primenantys garsai, šnarpštimas ir kt. Kompleksiniai balso tikai yra nuolatinis nevalingas tam tikrų garsų, žodžių ar frazių kartojimas.
Tikų eiga banguojanti: su pagerėjimais, net iki visiško jų išnykimo, ir pablogėjimais. Daugiausiai pasitaiko trumpalaikių, greitai praeinančių tikų. Kartais eiga būna lėtinė, kaitos atvejais tikai sunkėja, daugėja, keičiasi. Tais atvejais, kai reiškiasi dauginiai judesių ir vienas ar keli balso tikai (nebūtinai tuo pačiu metu), jie vadinami kombinuotaisiais balso ir dauginiais judesių tikais, arba Gilles de la Tourette sindromu.
Judesių tikus lengva atpažinti, o va kai vaikas leidžia įvairius garsus, aplinkiniai neretai mano, kad jis tai daro tyčia, erzindamas kitus, trukdydamas ir pan. Mirksintį vaiką dažniausiai veda pas akių gydytoją (okulistą), o kosčiojantį, dažnai krenkščiantį ir kitus garsus leidžiantį vaiką - pas įvairių specialybių vaikų gydytojus, manydami, kad jis serga uždegimine ar alergine kvėpavimo organų liga. Kai ligos nesiseka nustatyti, prisimenama, kad tai gali būti tikai, ir siunčiama pas gydytoją neurologą ištirti, „nes tai gali būti dėl nervų“.
Būtina įsigilinti į konkretų atvejį ir kiekvienam sutrikimą turinčiam vaikui skirti kompleksinį gydymą: sureguliuoti dienotvarkę, miego ir poilsio režimą, mitybą, numatyti pakankamą fizinį krūvį, parinkti tinkamas saviraiškos ir kūrybos veiklas. Rekomenduojama mažinti laiką televizijos laidoms žiūrėti ir žaisti kompiuteriu, ypač vengti įtampos, smurtinių, gąsdinančių laidų, filmų, žaidimų. Patartina ieškoti ramių, vaikui patinkančių, iniciatyvumą, kūrybingumą skatinančių, bendravimo įgūdžius gerinančių veiklų. Kartu aptariama auklėjimo ir tėvų bei aplinkinių reagavimo į vaiko tikus taktika. Labai tinka žaidimų, dailės, muzikos terapija, kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimai. Dažnai šių priemonių pakanka įveikti tikus.
Tais atvejais, jei tikai labai stiprūs arba lėtiniai, kartais gydoma ir vaistais. Ypač tais atvejais, kai tikai yra labai ryškūs ar neįprasto pobūdžio, kliudo vaikui, sukelia daug emocinių ir bendravimo sunkumų. Sunkių, lėtinių tikų atvejais gali būti naudingos tarpusavio paramos grupės paaugliams ir jų tėvams.
Būdinga, kad tikai trunka keletą savaičių, išnyksta ir po kurio laiko vėl atsiranda, jų eiga banguojanti. Tikai stiprėja ir plečiasi pamažu, rečiau - staigiai (pavyzdžiui, po didelio išgąsčio, infekcijos). Jeigu po kelių tikų bangų sutrikimas tęsiasi ir trunka ilgiau nei 12 mėnesių, jis tampa lėtinis. Tada neretai pavieniai veido judesių tikai plečiasi, leidžiasi žemyn, t. y. pereina iš galvos į kaklą, apima pečius, liemenį, galūnes. Be judesių tikų, gali atsirasti ir balso tikų, jų pobūdis, sunkumo lygis taip pat keičiasi, svyruoja.
Tikai paūmėja patyrus stresą ar susijaudinus, atsipalaidavus po sunkaus fizinio krūvio, nuobodžiaujant, žiūrint televizorių, pervargus, perkaitus, vartojant tam tikrus vaistus, kofeiną ir kitus stimuliatorius. Tikai mažiau vargina vaiką, kai jis išsimiegojęs, pailsėjęs, užsiėmęs įdomia, mėgstama protine ar fizine veikla. Aplinkiniams svarbu kurti vaiko poreikius atitinkančią aplinką, vengti psichosocialinių stresorių.
Tikų priežastys, arba etiologija, yra daugialypė ir iki šiol tiksliai nežinoma. Tiriama genetinių, neurobiologinių, neurocheminių, endokrininių, perinatalinių, poinfekcinių autoimuninių, psichologinių bei aplinkos (epigenetinių) veiksnių įtaka tikų atsiradimui, išreikštumui, sutrikimų eigai.
Kiekviename reiškinyje galima įžvelgti pliusų ir minusų, ir dažnai ne vieną, o visą sąrašėlį. Jei „iš simptomo“ pliusų bus daugiau nei minusų, arba naudos nei žalos, tai tikimybė, kad tas simptomas kartosis, gal kiek sumažės, bet išliks, yra didelė. Vadinamoji antrinė nauda „iš simptomo“ skatina palaikyti simptominį elgesį (arba simptomo pasireiškimą). Dažnai tai vyksta nesąmoningai, ir nei pats vaikas, nei jo aplinkiniai to nesupranta, nemato, nepastebi, neįvardina. Vaikui turėtų būti daugiau minusų „iš simptomo“ nei pliusų.
Kadangi paprastųjų, trumpalaikių judesių tikų vaikas pats nejaučia, raumenys trūkčioja nevalingai, vaikui nekliudo, tai simptomo minusas galėtų būti televizoriaus žiūrėjimo, kompiuterinių žaidimų laiko mažinimas ir pan. To tikrai reikia siekiant mažinti tikus, bet dažniausiai tai būna liūdniausia naujiena gydomam nuo tikų vaikui. Paprastai sakoma: kai tikai sumažės, vaikas galės ilgiau žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu, bet kol jie paūmėję, stipriai išreikšti, vaikas turi gyventi vadinamuoju sanatoriniu gydomuoju namų režimu: laikytis tinkamos dienotvarkės, režimo, tačiau kartu aktyviai dalyvauti įprastame šeimos gyvenime ir veiklose (atlikti pavestus darbus, užduotis, lankyti ugdymo įstaigą, būrelius, būti su draugais).
Atsižvelgiant į vaiko amžių, supratingumą, būtina ir pačiam vaikui paaiškinti apie tikus, nuraminti, parinkti tinkamą reagavimo į savo ligos požymius taktiką. Kai tikai lėtiniai arba kai vaikas jaučia, pastebi savo tikus, dėl jų smarkiai kenčia ir išgyvena, rekomenduojama prašyti vaiko tyčia atlikti kuo daugiau tikų (judesių ir (arba) garsų), kol pavargsta, o kartu ir geriau juos pajaučia, mokosi suvaldyti. Manoma, kad tada gali sumažėti tikų poreikis, vaikas išmoks juos reguliuoti, didinti, mažinti. Vaikas skatinamas kalbėtis apie tikus, natūraliai į juos reaguoti, pasidalyti savo pojūčiais ir išgyvenimais.
Rekomenduojamos „intensyvios tikų pertraukėlės“ per pamokas ar kitus užsiėmimus. Pavyzdžiui, vaikas pagal išankstinį susitarimą gali trumpam išeiti iš pamokos ar vykstančio užsiėmimo, saugioje aplinkoje „paleisti“ tikus (t. y. Kompleksinių, lėtinių tikų atvejais rekomenduojama netinkamus ir aplinkinių dėmesį labai patraukiančius staigius, stiprius tikus išmokti modifikuoti, pavyzdžiui, užbaigti netinkamą judesį ar nevalingai ištartą garsą socialinėms aplinkybėms derančiu priimtinesniu, tinkamesniu, įprastesniu judesiu ar garsu. Pavyzdžiui, staiga netikėtai pakeltą ranką lėtai ir ramiai nuleisti žemyn, lyg būtų norėta persibraukti ranka plaukus ar pasitaisyti drabužį.
Yra tokia virdulio metafora, vaizdžiai apibūdinanti tikų formavimosi emocines priežastis. Kai virdulys su vandeniu yra užkaistas ant ugnies, vanduo verda, nuolat susidaro garai, ir jie išeina per vožtuvą. Jei ta vožtuvo anga yra uždaroma, besikaupiantys garai nebeturi per kur išeiti, kelia dangtį, ir tuomet dangtis, garų stumiamas, net kilnojasi. Vaizdžia perkeltine prasme pasinaudosiu aiškindama tikų formavimosi emocinį mechanizmą.
Kiekvienam žmogui - ir vaikui, ir suaugusiajam - kasdieną kyla ir prisikaupia įvairių mažesnių ir didesnių emocijų: ne vien džiaugsmo, bet ir pykčio, liūdesio, nusivylimo, nepasitenkinimo, susierzinimo ir kt. Kai yra pakankamai tinkamų būdų (plg. su virdulio vožtuvu) nuolat besikaupiančias emocijas išreikšti, išleisti, tada jos pasišalina, nes neslopinamos, negramzdinamos, jų nebelieka, tad ir nekuria įtampos. Jei dėl vidinių (pagal įdiegtas ar išmoktas neleidimo sau arba baimės pykti saviinstrukcijas, „nes juk visuomet turiu būti ramus, pavyzdingo elgesio, santūrus) ar išorinių (aplinka nepriima, neleidžia pykti) priežasčių (o neretai ir dėl abiejų) tas virdulio vožtuvas uždaromas, tai besikaupiantys garai, neturėdami per kur prasiveržti, ima kilnoti dangtį. Besikilnojančio virdulio dangčio vaizdinys labai primena tikų sukeliamus raumenų trūkčiojimus. Todėl visi gydymo būdai, skirti emocijoms, jausmams pažinti ir išreikšti, yra veiksmingi ir reikalingi tikų atvejais.
Tikų turintys vaikai dažnai būna ramūs, stengiasi viską daryti tvarkingai, nepriekaištingai, teisingai ir gerai. Juos reikia padrąsinti būti laisvesnius, leisti sau klysti, dūkti, piešti makaliūziškai, dainuoti, groti, šokti laisvai (ne tik taip, kaip esi mokomas), improvizuoti.
Smagu stebėti ir lyginti per tam tikrą laiką tikų turinčių vaikų piešinius: iš pradžių kontūro linijos būna labai ryškios, užspaustos, o viduje daug ir smarkiai prispalvinta. Ilgainiui atsirandant daugiau vidinės laisvės ir žaismingumo, piešinio linija laisvėja, plečiasi, tampa plačiau į erdvę besiskverbianti, tolygesnė, nebe tokia užspausta.
Naujagimio Traukuliai
Naujagimio traukuliai yra neurologinė būklė, susijusi su nervų sistemos veikla. Ši liga dažniausiai paveikia smegenis, ypač tas sritis, kurios atsakingos už motorinę funkciją ir elektros impulsų perdavimą. Naujagimiams smegenys yra dar vystymosi procese, todėl bet kokie disbalansai ar pažeidimai gali sukelti traukulius.
Naujagimio traukuliai yra būklė, kai kūdikis patiria nevalingus raumenų susitraukimus, kurie gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant toninius, kloninius ar mišrius traukulius. Ši liga gali pasireikšti jau pirmosiomis gyvenimo dienomis, o jos pobūdis gali būti įvairus - nuo trumpalaikių ir lengvų iki ilgalaikių ir sunkių traukulių. Naujagimio traukulių priežasčių spektras yra platus ir apima tiek genetinius, tiek aplinkos veiksnius.
Naujagimio traukulių diagnozė apima klinikinį vertinimą ir įvairius tyrimus. Gydytojas atlieka neurologinį tyrimą ir stebi kūdikio elgesį. Naujagimio traukulių gydymas priklauso nuo jų priežasties.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof.
Cerebrinis paralyžius
Raumenų sistemos ypatumų ir raumenų įtempimo sutrikimų, kinta. Būti įvairaus sunkumo laipsnio. Priklauso nuo smegenų pakenkimo dalies ir jo dydžio. Galima paveldėti. Pakenkimo. Pirmus trejus metus po gimdymo. Kelias nėštumo (vaisiaus vystymosi) savaites (pvz. (meningitai, encefalitai ) ir kt.Genetinės ligos, kurios gali būti paveldėtos, net jei abu tėvai yra visiškai sveiki.Cerebrinio paralyžiaus tipas priklauso nuo smegenų pakenkimo vietos. Pagal raumenų pažeidimo pobūdį. Abiejų kūno pusių raumenų judesių sutrikimas. Ištiestos. Sutrikimas. Susikryžiavusios. Pirštukais. Su vyraujančiu rankos pažeidimu. Mėnesiais būna sumažėjęs. Sulaukus 1-1,5 metų amžiaus. Vaiko amžiaus, pakenkimo tipo, papildomų problemų. Vaikas. Gydymas yra ilgas ir sudėtingas.
| Tipas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Raumenų sistemos ypatumų ir raumenų įtempimo sutrikimų | Kinta |
| Sunkumo laipsnis | Būti įvairaus sunkumo laipsnio |
| Priklausomybė | Priklauso nuo smegenų pakenkimo dalies ir jo dydžio |
| Paveldimumas | Galima paveldėti |
| Pakenkimas | Pakenkimo |
| Laikotarpis | Pirmus trejus metus po gimdymo |
| Savaitės | Kelias nėštumo (vaisiaus vystymosi) savaites (pvz. (meningitai, encefalitai ) ir kt. |
| Genetinės ligos | Genetinės ligos, kurios gali būti paveldėtos, net jei abu tėvai yra visiškai sveiki. |
| Tipas | Cerebrinio paralyžiaus tipas priklauso nuo smegenų pakenkimo vietos |
| Raumenų pažeidimai | Pagal raumenų pažeidimo pobūdį |
| Judesių sutrikimas | Abiejų kūno pusių raumenų judesių sutrikimas |
| Ištiestos | Ištiestos |
| Sutrikimas | Sutrikimas |
| Susikryžiavusios | Susikryžiavusios |
| Pirštukais | Pirštukais |
| Rankos pažeidimas | Su vyraujančiu rankos pažeidimu |
| Sumažėjimas | Mėnesiais būna sumažėjęs |
| Amžius | Sulaukus 1-1,5 metų amžiaus |
| Vaiko amžius | Vaiko amžiaus, pakenkimo tipo, papildomų problemų |
| Vaikas | Vaikas |
| Gydymas | Gydymas yra ilgas ir sudėtingas |
žymės: #Naujagimio
Panašus:
- Megztas vokelis naujagimiui: šiluma ir jaukumas pirmosiomis dienomis
- Sveikinimai sulaukus naujagimio: gražiausi žodžiai ir originalios idėjos
- Dovana Naujagimio Mamai: Praktiški ir Atmintini Patarimai
- Stingas: Neįtikėtina Muzikinės Karjeros Kelionė ir Paslėpti Faktai, Kurių Niekada Negirdėjote!
- Vaikiški Polo Marškinėliai Mokyklai – Patogumas ir Stilinga Kokybė Jūsų Vaikui!