Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai itin svarbu pasirūpinti tinkama mityba tiek savo, tiek būsimo kūdikio sveikatai. Dietos nėštumo laikotarpiu nėra rekomenduojamos, nes tai gali pakenkti negimusio kūdikio sveikatai. Valstybinių įstaigų pozicija ir Lietuvoje, ir visoje Europos Sąjungoje yra griežta - vaikų mityba negali būti vegetariška. Vegetariškame racione trūksta daugelio komponentų, kurie būtini augančiam organizmui.
Mitybos svarba nėštumo metu
Per didelis svoris yra susijęs su tokiomis komplikacijomis, kaip preeklampsija - būklė iki viso kūno traukulių, kuriai būdingas aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime. Net ir valgant mėsą gali organizme jos trūkti, o valgant subalansuotą vegetarišką maistą to nebus. Daug geležies yra ne tik mėsoje, ypač jautienoje bei avienoje, bet ir žalios spalvos lapinėse daržovėse, burokėliuose, grikiuose, rugiuose, ankštiniuose augaluose, džiovintuose vaisiuose.
Svarbu ir tai, kad geležį trukdo įsisavinti kava, žalioji arbata, didelis suvartojamų pieno produktų kiekis, taigi, pavyzdžiui, grikių košės nereikėtų balinti pienu.
Galimos nevalgymo pasekmės
Kai nevalgome, mūsų medžiagų apykaita nesustoja ir organizmas vis tiek pasiima gliukozę, tik ne iš riebalinio audinio, kaip įprastai, o iki aminorūgščių ardydamas raumenis. Dėl to susidaro toksinas amoniakas, kurį organizmui reikia pašalinti. Be to, badavimo metu riebalai virsta ketonais, acetonu ir panašiomis medžiagomis, kurios yra lakios ir išsiskiria su išmetamu oru, todėl iš badaujančio žmogaus burnos kartais galima justi acetono kvapą. Taigi organizmas gyvena gana įtemptomis sąlygomis.
Badaujantys žmonės kurį laiką gali jaustis geriau, tačiau tai linkusi vadinti iliuzija. Mat badas - didžiulis stresas organizmui, todėl badavimo metu įsijungia jo apsauginės reakcijos. Kuriam laikui organizmas sutelkia visas savo jėgas: smegenyse gaminasi daugiau laimės hormonų endorfinų, dėl kurių atsiranda euforinė būsena. Taip pat atsiranda daugiau jėgų, paaštrėja rega, klausa.
Specialistų nuomonės
Gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės-Ingelevičienės teigimu, organizmas turi visas reikalingas sistemas, kurios pašalina iš jo kenksmingas medžiagas, todėl papildomai valyti organizmo nereikia. Jei organizmas sveikas, nesutrikusios jo funkcijos, toksinų pertekliaus jame paprastai nebūna. Mat į kiekvieną mūsų žingsnį jis reaguoja prisitaikydamas. Todėl didžiausią dėmesį reikėtų teikti ne dietoms, bet tam, kad mityba būtų pilnavertė. Tuomet organizmas turi daugiau galimybių kovoti, pavyzdžiui, su laisvaisiais radikalais, nes valgydami sveiką, įvairų maistą turime daugiau antioksidantų.
Paklausta, kaip paaiškinti fenomeną, kad visgi žmonės pasakoja badavimu išsigydę sunkias ligas, dietologė sakė, kad atskiri atvejai dar nepatvirtina taisyklės. Be to, yra ir kitokia patirtis: pavyzdžiui, Steve'o Jobso atvejis. Jis sirgo išgydomu vėžiu, tačiau, pasikliovęs badavimu ir dietomis, mirė.
Valgymo sutrikimai
Valgymo sutrikimai pasireiškia perdėtu dėmesiu savo svoriui, kūno formoms bei maistui ir lemia žalingų valgymo įpročių išsivystymą bei nepakankamą mitybą. Dažniausiai susiduriama su nervine anoreksija, nervine bulimija bei persivalgymu. Anoreksija yra valgymo sutrikimas dažniausiai atsirandantis paauglystėje ir ankstyvojoje suaugystėje ir dažniau paveikia moteris nei vyrus. Asmenys, turintys šį sutrikimą, mato save kaip turinčius viršsvorį, net kai jie sveria per mažai, laikosi intensyvių dietų, stipriai sumažina suvartojamų kalorijų kiekį, stebi savo svorį.
Nervinė bulimija pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo žymiai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo seka bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svorio augimui (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi). Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su nervine anoreksija, tačiau asmuo, sergantis nervine bulimija nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka nervinės anoreksijos kriterijų.
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys atsisako anksčiau valgytų patiekalų, vengia valgyti kartu su šeima ar draugais, ženkliai mažina maisto porcijas, pradėjo itin daug sportuoti, slepia savo kūną po laisvais drabužiais.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Vaikų Darželio Auklėtojo Kvalifikaciniai Reikalavimai: Viskas, Ką Turite Žinoti!
- Efektyvūs Nugaros Skausmo Nėštumo Metu Sprendimai: Reabilitacija ir Pagalbos Būdai