Šiame straipsnyje aptariama neteisėto aborto sąvoka ir pasekmės.
Pagrindinės sąvokos ir principai
Baudžiamoji atsakomybė
Baudžiamoji atsakomybė yra teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmens pripažinimas kaltu padarius nusikalstamą veiką, taip pat bausmės už ją paskyrimas bei teistumas.
Kaltininkas
Kaltininkas šiame Kodekse yra asmuo, dėl kurio nusikalstamos veikos yra surinkta pakankamai įrodymų, duodančių pagrindą patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, arba asmuo, teismo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką.
Asmuo
Asmuo šio Kodekso bendrojoje dalyje yra fizinis asmuo, išskyrus atvejus, kai vartojamas terminas juridinis asmuo.
Juridinis asmuo
Juridinis asmuo yra turinti savo pavadinimą įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme arba arbitraže.
Veikos nusikalstamumas
Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu.
Nusikaltimo padarymo vieta
Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo vieta yra toji vieta, kurioje asmuo veikė arba galėjo ir privalėjo veikti arba ta vieta, kurioje kilo baudžiamojo įstatymo numatytos pasekmės.
Atsakomybė už nusikaltimus padarytus Lietuvos teritorijoje
Visi asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Lietuvos valstybės teritoriją sudaro sausumos teritorija, gelmės valstybės sienų ribose, teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų. Lietuvos valstybės teritorija taip pat laikomi orlaiviai, jūrų ar upių laivai su Lietuvos vėliava ar Lietuvos Respublikos skiriamaisiais ženklais, jei jie nėra kitos valstybės teritorijoje.
Atsakomybė už nusikaltimus padarytus užsienyje
Asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimą, numatytą šio Kodekso 6 ir 7 straipsniuose, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir yra baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.
Nepriklausomai nuo sąlygų numatytų šio straipsnio 3 dalyje, asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jei jis užsienyje padarė nusikaltimą Lietuvos valstybės saugumui, konstitucinei santvarkai, Lietuvos piliečiams, įstaigoms, Lietuvos ekonominiams interesams ar padaręs nusikaltimą asmuo pats yra Lietuvos valstybės pareigūnas.
Nusikaltimų skirstymas
Nusikaltimas yra sunkus, jei už jį įstatyme numatyta maksimali bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, esant tyčiniam nusikaltimui.
Amžius nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus
Asmenys, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukę šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse numatyto amžiaus, pagal šį kodeksą neatsako.
Nusikalstamas nerūpestingumas
Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nesuprato nusikalstamo veikos pobūdžio, nors turėjo ir galėjo tai suprasti.
Nepakaltinamumas
Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už padarytą veiką.
Ribotas pakaltinamumas
Asmuo yra ribotai pakaltinamas, jei darydamas baudžiamuoju įstatymu numatytą veiką, jis nevisiškai galėjo suprasti nusikalstamo veikos pobūdžio ar savo veiksmų valdyti dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu.
Apsvaigimas
Asmuo, prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas, dėl ko jis nevisiškai sugebėjo suprasti nusikalstamo veikos pobūdžio, baudžiamas švelniau remiantis šio Kodekso 62 straipsnio 11 punktu.
Rengimasis padaryti nusikaltimą
Rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų suieškojimas arba kitoks tyčinis sąlygų , palengvinančių nusikaltimo padarymą, sudarymas.
Atsisakymas įvykdyti nusikaltimą
Asmuo, savo noru atsisakęs pradėtos nusikalstamos veikos, baudžiamojon atsakomybėn už ją netraukiamas. Kai nusikalstamos veikos padaryme dalyvauja keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęs pabaigti nusikaltimą organizatorius ar kurstytojas pagal baudžiamuosius įstatymus neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių sutrukdyti padaryti nusikalstamą veiką, kurią jis organizavo ar sukurstė.
Nusikaltimo vykdytojas
Vykdytojas yra asmuo, kuris baudžiamųjų įstatymų numatytą veiką padaro pats arba panaudodamas kitus asmenis, pagal įstatymą netrauktinus baudžiamojon atsakomybėn dėl nepakaltinamumo, amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, nebuvimo arba nesant jų veikoje kaltės.
Organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas
Organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas, tiesiogiai nedalyvavę nusikalstamos veikos padaryme, atsako pagal atitinkamą šio Kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį jo padarytą veiką ir šio Kodekso 26 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus.
Nusikaltama veika, padaryta organizuotos grupės pagal šio Kodekso 63 straipsnį yra aplinkybė, sunkinanti asmenų dalyvavusių nusikalstamos veikos padaryme atsakomybę, arba įstatyme numatytais atvejais nusikaltimą kvalifikuojantis požymis. Visi organizuotos grupės nariai, nepriklausomai nuo jų vaidmens nusikaltimo padaryme, atsako kaip nusikaltimo vykdytojai. Asmuo atsako už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir veiklą pagal šio Kodekso 250 straipsnį.
Nusikaltimų recidyvas
Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, pirmiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo numatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.
Asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į jo vaidmenį padarant nusikaltimą ir kitas bylos aplinkybes.
Būtinoji gintis
Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris padarė veiką, formaliai atitinkančią baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau ši veika padaryta esant būtinajai ginčiai, t.y.
Nusikaltimą padariusio asmens sulaikymas
Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kai vejantis, stabdant, neleidžiant ištrukti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikaltimą padariusiam asmeniui padaroma materialinė žala, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, o sulaikant nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia pasikėsinusi į kito žmogaus gyvybę - sunkus sveikatos sutrikdymas, jei kitaip jo negalima buvo sulaikyti.
Nusikalstamos veikos imitavimas
Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris dalyvavo nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromuose nusikaltimuose, vykdydamas teisėsaugos institucijų užduotį.
Pagal nusikalstamos veiklos imitacijos elgesio modelį padaryta veika turi būti nutraukta iš karto, kai tik surenkama pakankamai nusikalstamos veiklos įrodymų.
Neteisėtas įsakymas ar potvarkis
Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą ar potvarkį.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris užsitarnauja teismo pasitikėjimą prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Yra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, visiškai atlygins padarytą žalą. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimi giminaičiai ar kiti asmenys, užsitarnaujantys teismo pasitikėjimą. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą, laiduotojas įsipareigoja įmokėti užstatą, kurio dydį nustato teismas. Užstato dydis negali būti mažesnis, negu 10 MGL. Laiduotojas turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti laidavimo.
Baudžiamojo poveikio priemonės
Tokiam asmeniui teismas paskiria vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, numatytas šio Kodekso 56 straipsnyje ir nustato laiką, per kurį asmuo turi jas įvykdyti ar vykdyti. Jei asmuo be pateisinamų priežasčių neįvykdo ar nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, dėl ko jis buvo oficialiai įspėtas, kontroliuojančios baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą įstaigos teikimu teismas per metus nuo šių priemonių paskyrimo sprendžia klausimą dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiame straipsnyje numatytais pagrindais.
Bausmės
Asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriamos pagrindinės ir papildomos bausmės. Greta pagrindinės bausmės asmeniui, padariusiam nusikaltimą gali būti skiriamos papildomos bausmės- atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimas ir bauda. Asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama papildoma bausmė- atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimas.
Juridiniam asmeniui bausmės rūšis ir dydis už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenurodomas.
Viešieji darbai
Viešieji darbai yra pagrindinė bausmė, teismo skiriama šio Kodekso specialioje dalyje numatytais atvejais. Viešieji darbai skiriami tik teisiamajam sutinkant. Viešieji darbai nustatomi nuo 1 mėnesio iki 1 metų. Asmuo, nuteistas viešaisiais darbais, įpareigojamas per teismo paskirtos bausmės laiką neatlygintinai atidirbti visuomenės labui nuo 50 iki 500 valandų - už nusikaltimo padarymą ir nuo 25 iki 150 valandų - už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius įstatymo sankcijoje nenurodomas. Darbą nuteistajam parenka įstaiga, kurios žinioje yra viešųjų darbų bausmės vykdymas. Jei asmuo dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neatliko viešųjų darbų bausmės, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką. Jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, įstaiga, kurios žinioje yra bausmės vykdymas, įspėja nuteistąjį dėl galimų pasekmių. Asmenims, piktybiškai vengiantiems atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas, įstaigos, kurios žinioje yra viešųjų darbų bausmės vykdymas, teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
Bauda
Bauda yra piniginė nuobauda, teismo skiriama kaip pagrindinė ar papildoma bausmė šio Kodekso specialioje dalyje numatytais atvejais. Bauda gali būti skiriama kaip papildoma bausmė, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Baudos dydis už padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nustatomas baudos dienpinigiais. Minimalus baudos dydis nustatomas 10 baudos dienpinigių. Maksimalus baudos dydis už padarytą baudžiamąjį nusižengimą yra 100 baudos dienpinigių, už nusikaltimą - 1000 baudos dienpinigių fiziniams asmenims ir 100 000 baudos dienpinigių - juridiniams asmenims. Baudos dydis už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenustatomas. Vieno baudos dienpinigio dydis lygus asmens metinių pajamų dydžiui, padalintam iš 250, tačiau jis negali būti mažesnis negu 1 MGL. Nustatydamas vieno dienpinigio dydį teismas ima domėn visų rūšių pajamas, asmens deklaruotas už paskutinius metus. Jei asmuo nėra deklaravęs pajamų, teismas gali įpareigoti jį deklaruoti savo pajamas. Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdamas į materialinę nuteistojo padėtį, teismas gali nustatyti ilgesnį baudos mokėjimo terminą, bet ne daugiau 1 metų. Jei asmuo vengia savanoriškai sumokėti baudą ir nėra galimybių išieškoti ją priverstinai, teismas per šio Kodekso 82 straipsnyje nustatytą laiką gali pakeisti baudą areštu. Skiriant baudą juridiniam asmeniui, vieno baudos dienpinigio dydis lygus juridinio asmens deklaruoto pelno dydžiui už paskutinius metus, padalintam iš 250, tačiau jis negali būti mažesnis, negu 10 MGL. Nesant galimybių apskaičiuoti metinį pelno dydį, teismas ima domėn juridinio asmens pelną už paskutinius 6 mėnesius, o nesant ir tokios galimybės - už 1 mėnesį. Tokiais atvejais apskaičiuojant vieno dienpinigio dydį juridinio asmens pelnas už apskaičiuojamą laikotarpį dalijamas atitinkamai iš 125 arba iš 20. Jei juridinis asmuo pelno neturi ar dirba nuostolingai, vieno baudos dienpinigio dydis nustatomas 10 MGL.
Areštas
Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas arešto namuose. Arešto metu nuteistasis laikomas griežto izoliavimo sąlygomis. Arešto laikas už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenustatomas. Jei areštas paskirtas laikotarpiui iki 45 dienų, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis.
Laisvės atėmimas
Laisvės atėmimas nustatomas nuo 6 mėnesių iki 10 metų, o už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, taip pat skiriant bausmę už kelių nusikaltimų padarymą ( šio Kodekso 66 straipsnis),- iki 20 metų. Skiriant bausmę, kai neatlikus bausmės, padaromas naujas nusikaltimas (šio Kodekso 67 straipsnis), laisvės atėmimo bausmė gali būti paskirta iki 25 metų. Laisvės atėmimo bausmę pilnamečiai nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose.
Teisės atėmimas
Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla arba kitos specialios teisės atėmimas nustatomas nuo 1 iki 5 metų už nusikaltimą ir nuo 6 mėnesių iki 3 metų už baudžiamąjį nusižengimą. Bausmės laikas įstatymo sankcijoje nenustatomas. Jei ši bausmė paskirta kartu su laisvės atėmimu ar areštu, jos laikas pradedamas skaičiuoti nuo pagrindinė...
Minimalus gyvenimo lygis
MGL - minimalus gyvenimo lygis, nustatomas LR Vyriausybės.
Tas kas
Tas kas šio Kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje yra vyras ar moteris, jei pačiame įstatyme nepasakyta kitaip. Šio Kodekso specialioje dalyje numatytais atvejais “tas kas” apima ir juridinį asmenį.
Pirmą kartą teisiamas asmuo
“Asmuo pirmą kartą teisiamas už nusikaltimo padarymą” yra asmuo pirmą kartą teismo teisiamas dėl vieno ar kelių nusikaltimų padarymo, taip pat anksčiau teistas už nusikaltimo padarymą asmuo, jei teistumas išnykęs ar panaikintas. Pirmą kartą teisiamas taip pat laikomas asmuo ankščiau teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pirmą kartą nuteistas asmuo
“Asmuo, pirmą kartą nuteistas laisvės atėmimo bausme” yra asmuo, anksčiau neteistas ar asmuo , anksčiau teistas ne laisvės atėmimo bausme. Asmuo anksčiau teistas laisvės atėmimo bausme, jei teistumas išnykęs ar panaikintas nelaikomas pirmą kartą nuteistu laisvės atėmimo bausme.
Pirmą kartą padaręs nusikaltimą asmuo
“Asmuo pirmą kartą padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą” yra asmuo, anksčiau teismo neteistas, jei jam baudžiamasis persekiojimas pradėtas dėl vienos nusikalstamos veikos ar kelių nusikalstamų veikų padarymo, esant idealiai jų sutapčiai, arba anksčiau teistas asmuo, jei teistumas išnykęs ar panaikintas.
žymės:
Panašus:
- Neteisėtas Abortas: Rizikos, Pasekmės ir Svarbiausia Informacija
- Neteisėtas abortas: pavojai moterų sveikatai ir etiniai iššūkiai, kuriuos privalote žinoti
- Šokiruojanti tiesa apie neteisėtą vaiko išvežimą ginčuose dėl globos – ką turite žinoti?
- Specialus diržas po nėštumo: kaip jis padeda greitai atgauti figūrą ir pagerina savijautą
- Vaikų Raidos Specialistai – Atraskite, Kaip Jie Gali Pagerinti Jūsų Vaiko Gyvenimą!