Šis tekstas gimė iš skaitytojų laiškų. Vis daugiau besilaukiančių moterų kreipiasi į gydytoją genetiką, norėdamos išsklaidyti savo nerimą ar sužinoti tikslią diagnozę.
Moters patirtis su genetiniais tyrimais
Skaitytoja Regina prieš porą metų praėjo visas genetinių tyrimų pakopas. Kai pradėjo lauktis vaikelio, abiem su vyru buvo arti keturiasdešimties.
„Apie genetinius tyrimus pradėjau galvoti iškart, kai tik supratau, kad laukiuosi. Jau anksčiau žinojau, kad tėvų amžius turi reikšmės vaikų apsigimimams. Pradėjusi domėtis, kaip patekti pas genetikus, sužinojau, kad tai nėra taip paprasta, ypač jei gyveni ne Vilniuje ar Kaune. Genetikų kituose miestuose vos vienas kitas, o ir eilės nemažos.
Pirmą kartą pas genetikę apsilankiau 9-ąją nėštumo savaitę. Vizito metu parodyta statistinė moters amžiaus-vaisiaus apsigimimo rizikos lentelė tik sustiprino mano norą išsitirti. Iki tol maniau, kad pakanka vieno kraujo tyrimo, bet vizito metu sužinojau, kad daromi keli kraujo tyrimai skirtingais nėštumo periodais, kai į kraują išsiskiria skirtingi hormonai ir kad jų rezultatai gali kardinaliai skirtis. Tiriama ir ultragarsu, matuojama vaisiaus kaklo kremzlė, išimtiniais atvejais daroma amniosintezė, t.y. vaisiaus vandenų tyrimas. Esmė tai, kad kiekvienas tyrimas turi būti atliktas griežtai tam tikrą nėštumo savaitę, nes kitaip jis bus netikslus.
Pirmąjį kraujo tyrimą (PRISCA) man atliko, kai nėštumas buvo 12 savaičių. Šis tyrimas rodo tik apsigimimų rizikos tikimybę. Rezultatas buvo geras, rizika maža - 1 iš 354. O šio atsakymas buvo pribloškiantis: trisomijos 18 (EDVARDO sindromo) skriningas 1:50 - padidėjusi rizika; trisomijos 21 (DAUNO sindromo) skriningas irgi 1:50 - rizika virš ribos. Tai reiškia, kad vienos iš mažiau nei 50 moterų su tokiais pat duomenimis vaisius turi 21 chromosomos trisomiją, o mano atveju dar ir 18 chromosomos trisomiją.
Gavusi tokį tyrimų rezultatą vos sulaukiau vizito pas gydytoją. Ši šiek tiek nuramino sakydama, kad labai retai pasitaiko tokie rezultatai ir galima įtarti, kad jie klaidingi. Patarė juos pakartoti jau kitoje laboratorijoje. Atsakymas šiek tiek kitoks, bet vis tiek rizika išliko didelė. Dabar jau genetikė siūlė atlikti amniosintezę 18-19 nėštumo savaitę, skyrė siuntimą.
Atėjo skirtoji tyrimams diena, ir su vyru nuvykome į Kauno klinikas. Diena išaušo puiki ir saulėta, o aš tikėjau - tai geras ženklas. Pati vaisiaus vandenų paėmimo procedūra man nebuvo skausminga, greičiau nemaloni ir bauginanti. Turiu paminėti, kad ją atlikusi gydytoja ir sesutė buvo labai atidžios, ultragarsu stebėjo vaikelį, kad jo nepažeistų ir neišgąsdintų, stengėsi padėti man nors šiek tiek atsipalaiduoti, ramino. Po procedūros reikėjo 10-15 min. pagulėti ir galima buvo vykti namo.
Pasirodo, imant vaisiaus vandenis, į juos pateko ir kraujo, todėl tyrimas nepavyko. Bet kur garantija, kad jis pavyks, juk mėginys su kraujo priemaiša… Pralaukus dvi savaites jau ir procedūros nebus įmanoma pakartoti, nes bus praėjęs tinkamas laikas. Labai abejoju, ar ji išvis būtų kartojama dėl persileidimo tikimybės. Nebuvau ir įspėta, kad taip gali nutikti.
Visa ši tyrimų istorija baigėsi tuo, kad 22 nėštumo savaitę sužinojau, kad jokių struktūrinių pakitimų chromosomose neaptikta.
Dabar kiekvienai draugei ar pažįstamai, kuri teiraujasi apie genetinius tyrimus, aš siūlau nuo pat pradžių nuspręsti, ar ji ryžtųsi nutraukti nėštumą, pavyzdžiui, 22 savaitę. Lietuvoje tai įmanoma, rodos, iki 24 savaitės, jei gresia pavojus moters gyvybei ar yra patvirtintas apsigimimas. Aš pati nėštumo pradžioje buvau nusiteikusi nutraukti nėštumą, jei tyrimai rodytų ligą, tačiau nėštumo terminui didėjant, o ypač pajutus vaikelio judesius po širdimi, ėmiau suprasti, kad tikriausiai neišdrįsiu jo atsisakyti, nežiūrint į nieką. Su vyru irgi nesvarstėme, ką darytume, jeigu… Tiesiog laukėme tyrimų finalo.
Per visą tą įtampos pilną 7 savaičių laikotarpį mane labai palaikė vyras ir mama. Abu vijo man iš galvos niūrias mintis, o ir pati stengiausi būti kuo daugiau užimta. Kartais nusiteikdavau filosofiškai mąstydama, kad viskas gyvenime vyksta ne šiaip sau. Viskas turi savo priežastį ir prasmę, todėl reikia tai priimti be priekaištų sau ar likimui. Brandi motinystė ir tėvystė turi daug privalumų, juk gyvenimiška išmintis ir kantrybė yra aukso vertės auginant vaikus.
Gydytojo genetiko komentaras
Apie nerimą laukiant tyrimo rezultatų, tyrimų subtilybes, tikimybes, genetinių ligų riziką bei pagarbą nežinomybei kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoju genetiku mokslų daktaru Danieliumi Serapinu.
„Džiugu, kad moterys domisi ir išmano, kokie genetiniai tyrimai atliekami, ką jie reiškia. Pacientės per pastaruosius metus labai pasikeitusios - jos skaito, ieško informacijos, domisi. Dabar didelė problema laiku patekti pas genetikus. Kartais eilėje tenka laukti 5-6 mėnesius.
Kada kreiptis į genetiką?
Nors eilės pas gydytoją genetiką yra nemažos, lyginant su kitais specialistais, tačiau tikrai nesiekia 5-6 mėnesių. Vidutiniškai eilės yra nuo 2 savaičių iki 2-3 mėnesių, vidurkis yra mėnuo-pusantro. Trukmė skiriasi, priklausomai nuo genetikos centro ir nuo miesto, kuriame jis yra. Iki pastojimo galima konsultuotis su genetikais tais atvejais, jei giminėje yra pasitaikę genetinių ligų. Tačiau jei moteris tik dėl amžiaus rizikos planuoja eiti pas genetiką, tai iki pastojimo registruotis nebūtų racionalu. Taip suplanuoti pastojimą, kad pataikytų tiksliai į laiką nėščiųjų tyrimams, būtų sunkoka. Moteris sužino, kad ji laukiasi, maždaug šeštą septintą savaitę, kai nesulaukia mėnesinių. Jei tada ji registruosis pas gydytoją genetiką ir jai laukti reikės pusantro mėnesio - kaip tik ir sueis dvylika savaičių. Tai yra pirminiams genetiniams tyrimams tinkamas laikotarpis.
Ar PRISCA tyrimo pakanka?
PRISCA (arba dvigubas ir trigubas testai) tyrimas yra atrankinis nėščiųjų tyrimams iš kraujo, įvertinant tam tikras medžiagas ir pagal jas vertinant tam tikrų ligų tikimybę. Šis tyrimas neatstoja gydytojo genetiko konsultacijos. Nes jei yra tam tikrų parodymų genetiniai konsultacijai, egzistuoja tam tikra genetinės konsultacijos eigos seka: genetinio medžio sudarymas, specialūs tyrimai, kurie neapsiriboja vien tik PRISCA tyrimu. Neigiamas PRISCA tyrimas neatstoja genetiko konsultacijos. Nes genetinės konsultacijos metu išsiaiškinama dėl kur kas daugiau genetinių ligų, negu tik PRISCA tyrimo metu. Kartais PRISCA tyrimo net nėra reikalo skirti, nes reikia visai kitų tyrimų.
Kada atliekami genetiniai tyrimai?
Tam tikrais nėštumo mėnesiais iš tiesų nustatoma tikimybė dėl tam tikrų būsenų ir ligų. Pirminiai genetiniai tyrimai atliekami nuo vienuoliktos savaitės iki trylikos savaičių ir šešių dienų. Šiuo laikotarpiu skiriamas pirminis kraujo tyrimas, dvigubas testas ir atliekamas tyrimas ultragarsu, matuojant sprando raukšlytės storį (sprando raukšlytės storis matuojamas nuo vienuolikos savaičių iki trylikos savaičių ir šešių dienų - vėliau jos dydis nevertinamas). Iš tiesų tai pirminis tyrimas. Jei moteris kreipiasi vėliau arba pirminis tyrimas jau yra atliktas, yra antrinis tyrimas - nuo keturioliktos savaitės iki dvidešimtos.
Kokios ligos tiriamos?
Genetiniai tyrimai atliekami ne dėl visų ligų. Pirmiausia atliekamas plačiai visuomenei žinomas biocheminis kraujo tyrimas (dvigubas arba trigubas testai, įvertinant pagal PRISCA arba kitokią rizikos apskaičiavimo kompiuterinę programą). Jis įvertina trijų dažniausiai pasitaikančių ligų riziką: dėl dviejų chromosominių patologijų - dvidešimt pirmos chromosomų poros trisomijos (Dauno sindromo) ir aštuonioliktos poros trisomijos (Edvardso sindromo) bei nervinio vamzdelio defekto - tai yra skelto stuburiuko ir anencefalijos. Tyrimo ultragaru metu galima įvertinti vaiko išvaizdą ir nustatyti, ar nėra matomų anomalijų, kurios priskiriamos prie kitų ligų. Nėra konkretaus sąrašo, kokios ligos tiriamos. Genetinių ligų gali būti labai daug, virš tūkstančio, būna pačių rečiausių, pasitaikančių vienam iš 100 000 žmonių. Ultragarsinio tyrimo metu ligas galima pamatyti, tačiau tikrai ne visas. Nežinomybė visada lieka, net ir atlikus visus Lietuvoje ar pasaulyje įmanomus tyrimus.
Genetinių tyrimų eiga
Įprastiniai tyrimai iš tiesų prasideda nuo tyrimo iš kraujo, kaip jau ir buvo minėta, nuo vienuoliktos savaitės, tuo pačiu metu atliekamas ultragarso tyrimas sprando raukšlytei matuoti. Paskui atliekamas antrinis tyrimas - nuo keturioliktos savaitės ir ultragarso tyrimas apie aštuonioliktą-dvidešimtą savaitę. Amniocentezė turi savo komplikacijų riziką - galimas maždaug vienas procentas komplikacijų, įskaitant ir persileidimo riziką.
Padidėjusi Dauno ligos ar Edvardso sindromo tikimybė
Tikimybę sirgti įvertina biocheminiai kraujo tyrimai, pagal medžiagas, kurias gamina pats embrionas ar vaisius. Tikimybę vertina kompiuterinė programa, kuri atsakymą duoda skaičiais - vienas iš šimto, vienas iš penkių šimtų. Sutartinė Europos sąjungoje riba 1 iš 250. Pavyzdžiui, jei tyrimas parodo tikimybę Dauno sindromui 1 iš 150, pacientei sakome, kad tikimybė Dauno sindromui yra padidėjusi. Bet ji pasitaikys tik vienam iš šimto penkiasdešimties. Jei moteris pakliūna į padidėjusios rizikos grupę, visada reikia žinoti, kad tai - tik statistiniai tyrimai.
Moteris ne tik turi turėti vilties, kad vaikas gims sveikas, bet greičiausiai jis ir bus sveikas. Tyrimas parodo tik tikimybę. Reikia toliau tirtis, galbūt atlikti vaisiaus vandenų tyrimą.
PRISCA tyrimai be genetiko konsultacijos
Jei atliekamas PRISCA tyrimas be genetiko konsultacijos ir paaiškinimo, o taip dažniausiai ir nutinka, moteris paskatinama be pagrindo nerimauti. Šį tyrimą turėtų paaiškinti gydytojas genetikas. Net jei tyrimas ir parodo padidėjusią riziką, yra vertinamas ir moters amžius, ir genetinis medis, kitos aplinkybės.
Daug kas priklauso nuo genetinės ligos tipo ir nuo šeimos požiūrio bei vertybių. Jei vaikui patvirtinta genetinė liga, chromosominė liga, nesuderinama su gyvybe patologija, yra tam tikras procentas šeimų, kurios ryžtasi nėštumo nebetęsti. Kitos šeimos ryžtasi priimti nėštumą ir išnešioti iki galo, o vėliau, jei vaikas žūsta po gimdymo, jį palaidoti su visais laidojimo ritualais bei pereiti natūralų gedėjimo procesą. Tikslios statistikos, kokį sprendimą pasirenka šeimos, mes neturime.
Ar gydytojai liepia nutraukti nėštumą?
Šiais laikais tokių atvejų, kad gydytojai lieptų nutraukti nėštumą, nėra. Tiek gydytojas genetikas, tiek akušeris-ginekologas supažindina šeimą su liga, kurią turi vaisius iki gimimo, paaiškina ligos padarinius, įtaką tolesniam gyvenimui, paaiškina pasirinkimo galimybę šeimai, o sprendimą priima pati šeima. Gydytojo genetiko konsultacija yra vadinama nedirektyvi - tai yra gydytojas nenukreipia, nepataria, ką daryti.
Ar verta atlikti tyrimus vėliau negu po 3 nėštumo mėnesių?
Po trečio nėštumo mėnesio verta atlikti genetinius tyrimus, jei buvo tam tikrų rizikos veiksnių. Jei visi genetiniai tyrimai bus geri, gali būti išsklaidytas nepagrįstas nerimas. Jei moteris nešioja vaiką su skeltu stuburiuku, tai žinant šią ligą moteris ruošiama gimdyti cezario pjūvio būdu, taip apsaugojant vaiką nuo stuburo smegenų traumos.
Ar genetiniams tyrimams riba pasistūmė tolyn?
Laikoma, kad nuo 35 metų moterims tikimybė pagimdyti vaiką, sergantį chromosomine liga, yra kiek didesnė. Ir tai yra ta amžiaus riba, kai rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus. Jei moteris nori, ji gali tyrimus atlikti ir būdama jaunesnė nei 35 metų, tačiau, nesant parodymų, tyrimai nebus kompensuojami.
Visame pasaulyje moterys gimdo vyresnės. Laiko riba, kada galima tirtis, nepasistūmėjo. Yra daug žalingų veiksnių - stresas, negatyvios mintys, aplinkos užterštumas. Riba kaip tik gali pasistumti į priešingą pusę. Tačiau iš mano patirties jau grįžtama šiek tiek atgal, mada keičiasi, ir pastaraisiais metais gimdo vis daugiau jaunų moterų.
Su amžiumi tikimybė sirgti Dauno sindromu didėja, tačiau ne milžinišku greičiu. Šis didėjimas nėra toks ženklus, kad reikėtų nerimauti. Jeigu 25-30 metų moteriai tikimybė pagimdyti tokį vaiką yra vienas iš 700, tai 40 metų moteriai - jau vienas iš 100. Rizika padidėja apie 7 kartus, tai yra vienu procentu.
Kiekviena lazda turi du galus - nors genetinių ligų rizika didėja, tačiau su metais auga ir genų „brandumas“. Todėl tikimybė pagimdyti ypač gabų vaiką irgi išauga. Buvo atlikti tyrimai - išanalizuotas įžymių žmonių tėvų amžius. Nustatyta, kad daugybė įžymių žmonių tėvai buvo vyresni. Ir Enšteinas, ir Bethovenas, ir Dostojevskis yra gimę tėvams vyresniems nei 35 metų.
Tėvo ir motinos amžius
Dėl chromosominių ligų, tokių kaip Dauno sindromas, tikimybė didesnė ir susijusi su moterimi, jos amžiumi. Moters organizmas ir lytinė sistema taip sukonstruoti, kad yra jautresnė ir daugiau pažeidžiama vidinių ir aplinkos neigiamų faktorių. Vyro organizmas atsparesnis, tai priklauso nuo lytinės sistemos. Vyro organizme kas 3 mėnesiai visiškai atsinaujina lytinės ląstelės. Jeigu buvo kokių neigiami veiksnių, po 3 mėnesių jų galimas poveikis išnyksta. Tačiau su vyrų amžiumi, jei vyrui yra daugiau nei 42 metai, padidėja genetinių ligų, už kurių atsiradimą yra atsakingas vienas genas, rizika.
Pagrindiniai tyrimai nėštumo metu
Renkantis tyrimus, svarbu žinoti, kuo jie skiriasi ir ką gali parodyti. Prenataliniai tyrimai skirstomi į atrankinius ir patvirtinamuosius.
Laisvos vaisiaus DNR (cfDNA) tyrimas
Vienas naujausių ir pažangiausių metodų - vaisiaus laisvos DNR tyrimas atliekamas paėmus būsimos mamos kraujo. Šis testas jau nuo devintos nėštumo savaitės gali nustatyti Dauno, 18-osios (Edvardso) ir 13-osios (Patau) chromosomų trisomijas. Dažniau šių chromosomų pakitimų pasitaiko vyresnėms nei 35 metų moterims, nes su amžiumi kiaušialąsčių kokybė mažėja.
Integruotas (sekvencinis) atrankos testas
Integruotas atrankos tyrimas sudarytas iš dviejų etapų. Pirma dalis atliekama tarp 10 ir 13 nėštumo savaitės: ultragarsu matuojamas vaisiaus kaklo srityje esantis skysčio kiekis, imamas pirmasis kraujo mėginys. Antrame etape, tarp 15 ir 22 savaitės, daromas antrasis kraujo tyrimas, nustatoma rizika Dauno sindromui ir nervinio vamzdelio defektams, tokiems kaip spina bifida.
Trigubas ir keturgubas testas
Antrojo trimestro metu, paprastai 15-22 savaitę, atliekami trigubas arba keturgubas testas (priklauso nuo tiriamų medžiagų skaičiaus). Šie tyrimai įvertina įvairių hormonų ir baltymų, kuriuos išskiria vaisius ir placenta, koncentraciją. Jų kiekiai leidžia nustatyti riziką tam tikriems apsigimimams ar genetiniam sutrikimui.
Patvirtinamieji diagnostiniai tyrimai
Atrankinių tyrimų rezultatai nėra galutiniai - jie parodo tik riziką. Jei testas rodo didesnę tikimybę sutrikimui, gydytojai gali pasiūlyti tikslesnius diagnostinius tyrimus.
Amniocentezė
Amniocentezės metu plona adata paimamas vaisiaus vandenų pavyzdys. Laboratorijoje tikrinama, ar nėra genetinių ligų ar apsigimimų. Ši procedūra šiek tiek padidina persileidimo riziką - tai nutinka maždaug 1 iš 300-500 moterų.
Chorioninio gaurelio mėginys (CVS)
Chorioninio gaurelio mėginys atliekamas paimant nedidelį placentos fragmentą - per pilvą adata arba plonu vamzdeliu per makštį. Testas padeda nustatyti Dauno sindromą ir kitus genetinius sutrikimus. Dažniau šis tyrimas skiriamas moterims, kurioms rizika didesnė dėl šeiminės istorijos ar atrankinių tyrimų rezultatų. Procedūra, kaip ir amniocentezė, šiek tiek didina persileidimo riziką.
Kaip elgtis gavus rezultatus?
Prenatalinių tyrimų rezultatai padeda planuoti tolimesnę gydymo eigą ar sprendimus dėl nėštumo. Svarbu suprasti, kad dauguma atrankinių tyrimų tik nurodo tikimybę, o ne tikslią diagnozę. Nė vienas testas nėra visiškai tikslus.
Gydytojo konsultacija leis tinkamai įvertinti rezultatus - jei atrankinis tyrimas parodo reikšmingą riziką, gali būti siūlomi galutiniai diagnostiniai tyrimai, pavyzdžiui, amniocentezė. Genetikos specialistas taip pat gali padėti priimti sprendimus ir paaiškinti, ko tikėtis, jei diagnozuojamas tam tikras sutrikimas.
Prenataliniai tyrimai: klausimai gydytojui
- Kodėl siūlote būtent šiuos tyrimus?
- Kokios informacijos suteiks tyrimo rezultatai? Ko jie negali parodyti?
- Ką daryti, jei atsisakysiu tyrimo?
- Kaip elgtis gavus rezultatus?
- Kokia tyrimų tikslumo tikimybė?
- Kokie galimi pavojai?
- Kiek truks laukti atsakymų?
- Koks jausmas atliekant tyrimą?
- Kiek tai kainuos? Ar tyrimą kompensuos draudimas?
- Kas turės prieigą prie mano genetinių tyrimų rezultatų?
- Ką rezultatai reikš mano šeimai?
- Ar galiu atsisakyti sužinoti rezultatus po tyrimo?
- Kur atliekami šie tyrimai?
Kiti prenataliniai tyrimai
- PAPP-A testas (Dvigubas testas) - atliekamas prieš pat pirmojo trimestro echoskopiją.
- Trigubas testas - atliekamas nuo 16 iki 18 nėštumo savaitės.
- Antrojo trimestro ultragarsas - atliekamas nuo 18 iki 22 nėštumo savaitės.
- Doplerio echoskopija atliekama po 26 nėštumo savaitės.
- Trečiojo trimestro echoskopija - atliekama nuo 28 iki 32 nėštumo savaitės.
Aukščiau išvardyti neinvaziniai prenataliniai tyrimai užtikrina sklandų nėštumo stebėjimą, kuris yra privalomas bet kuriai besilaukiančiai moteriai. Jei turite abejonių dėl vaisiaus sveikatos, galite kreiptis ir į privačias klinikas.
Neinvaziniai prenataliniai tyrimai (NIPT)
Neinvazinius prenatalinius tyrimus (NIPT) iš nėščiosios kraujo ėminio galima atlikti nuo 10-ies nėštumo savaičių arba vėliau, kai besivystančiam vaisiui reikia atlikti tam tikrų genetinių būklių atrankinius tyrimus.
VERACITY tyrimai skirti aptikti papildomos chromosomos buvimą - genetinę būklę, vadinamą trisomija - 13-oje, 18-oje ir 21-oje chromosomose. VERACITY taip pat galima atlikti pagalbinius tyrimus, skirtus nustatyti X ir Y chromosomų skaičiaus pokyčius (lytinių chromosomų aneuploidiją) bei sub-chromosomines delecijas (dalies chromosomos netekimą).
Kada rekomenduojami genetiniai tyrimai?
Genetiniai tyrimai nėštumo metu atliekami, jei vieno iš būsimų tėvelių šeimoje yra paveldimų genetinių ligų, taip pat jei būsimuosius tėvelius sieja giminystės ryšys. Genetinis vaisiaus tyrimas rekomenduojamas ir toms poroms, kuriose buvo mažiausiai du persileidimai.
Pasiruošimas genetiniam tyrimui
- Svarbu įvertinti, ar yra medicininės indikacijos: vyresnis amžius, ultragarsinio ar PRISCA tyrimo pakitimai.
- Tyrimo pasirinkimas priklauso nuo medicininės situacijos: nėščiosios amžiaus, genetinių susirgimų giminėjė, atliktų tyrimų (ultragarso, PRISC tyrimo, kuris nėra būtinas NIPT atlikimui). Taip pat galime pasiūlyti labai platų tyrimą „Veragene“, kuris be minėtų ligų dar apima 100 monogeninių ligų (sunkios eigos susirgimų).
- Siuntimo nereikia, specialiai ruoštis taip pat nereikia.
- Dažniausiai atlieka aneuploidijų su mikrodelecijomis - tai didžiąją dalį atsitiktinių naujų genetinių pakitimų (t.y. kai nėra genetinių susirgimų šeimoje) apimantis tyrimas.
- Jei pageidaujama, vaisiaus lytis nustatoma, jei ne - galima rinktis tyrimą be lyties nustatymo.
Kardiotokografija
Kardiotokografija (KTG) - metodas vaisiaus būklei įvertinti. Tai susitraukimų registravimas specialiu aparatu - kardiotokografu, leidžiantis įvertinti vaisiaus hipoksiją. Kardiotokogramoje vertinami akceleracijos (padažnėjimas) ir deceleracijos (suretėjimas). Kardiotokograma vertinama balais.
Amniocentezė
Amniocentezė atliekama 14-18-ąją nėštumo savaitę kūdikio apsigimimams, paveldimoms ligoms nustatyti. Ištraukiama šiek tiek skysčio, supančio vaisių (vaisiaus vandenų).
Choriono gaurelių biopsija
Choriono gaurelių biopsija atliekama 10-12-ąją nėštumo savaitę.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Nėštumo pradžios simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
- Geriausias Miegmaišis Kūdikiui – Užtikrinkite Jaukų ir Šiltą Poilsį Savo Mažyliui!
- Almos Adamkienės Gimimo Data ir Įkvepiantis Gyvenimo Kelias – Sužinokite Daugiau!