Kraujo grupė - tai svarbus biologinis veiksnys, turintis įtakos sveikatai, medicininiams sprendimams ir kraujo donorystei. Nors daug žmonių yra susipažinę su savo kraujo grupe, nemaža dalis vis dar nežino, kokią įtaką ji daro jų kasdienybei. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra kraujo grupė, kaip ją sužinoti ir kodėl ji yra svarbi.
Kraujo grupė yra unikalus klasifikavimo būdas, paremtas specifiniais antigenais, esančiais raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje. Kraujo grupė yra labai svarbi žmogaus sveikatos būklei, pavyzdžiui, lemia suderinamumą transfuzijoms, nėštumui ir net turi įtakos tam tikroms ligoms: kai kurios kraujo grupės žmonės gali turėti didesnę riziką susirgti širdies ligomis, o kitos - būti labiau atsparūs tam tikroms infekcijoms.
Kaip sužinoti savo kraujo grupę?
- Kraujo tyrimai medicinos įstaigose.
- Kraujo donorystės metu. Kraujo bankai tikrina donorų kraujo grupes, siekdami užtikrinti tinkamumą kitų žmonių gydymui.
- Paveldimumo analizė. Kartais kraujo grupę galima numatyti pagal tėvų kraujo grupes.
Žinodami savo kraujo grupę, galite tinkamai reaguoti skubiais atvejais arba dalyvauti kraujo donorystės programose.
Kraujo grupės dažniausiai skirstomos į keturis pagrindinius tipus: A, B, AB ir O. Tačiau taip pat labai svarbus ir Rh faktorius, kuris lemia, ar jūsų kraujo grupė yra teigiama ar neigiama.
Pagrindiniai kraujo grupių tipai:
- 0 kraujo grupė: žinoma kaip universali donoro grupė, ypač, jei ji yra Rh- (0-). Tokia kraujo grupė gali būti perpilama bet kuriam recipientui.
- B kraujo grupė: retesnė nei A ar 0, taip pat svarbi transfuzijų metu.
- Egzistuoja ir labai retos kraujo grupės, turinčios specifinių genetinių variantų. Rečiausia pasaulyje kraujo grupė, vadinama „Auksinis kraujas“ (Rh null), neturi Rh antigenų raudonuosiuose kraujo kūneliuose.
Kraujo grupė paveldima pagal genetinius dėsnius. Ją lemia du genai, kuriuos po vieną gauname iš kiekvieno tėvo. Šis paveldimumo mechanizmas aiškiai parodo, kodėl svarbu žinoti šeimos narių kraujo grupes, ypač planuojant nėštumą arba ruošiantis medicininėms procedūroms. Dar išsamiau šią informaciją padeda suprasti genetiniai tyrimai.
Kraujo grupės svarba medicinoje
Kraujo grupė yra kritinė informacija medicinos kontekste.
- Skubios pagalbos atvejais.
- Kraujo donorystė. Kraujo grupė lemia, kam galite duoti savo kraujo arba iš ko galima jo gauti.
- Nėštumas. Rh faktorius ypač svarbus, nes Rh- motinai ir Rh+ vaisiui gali kilti komplikacijų.
- Sveikatos priežiūra.
Kraujo perpylimas yra gyvybiškai svarbus procesas, kuriame kraujo grupių suderinamumas atlieka lemiamą vaidmenį. Todėl labai svarbu, kad ligoninėse ir kraujo bankuose būtų pakankamai visų kraujo grupių atsargų, ypač retų.
Rezus faktoriaus neatitikimas ir nėštumo planavimas
Koks kyla pavojus mamai ir vaisiui, jei nėščiosios kraujo grupė yra neigiama, o kūdikio tėčio - teigiama? Pavojus atsiranda nėštumo metu ir dažniausiai ne pirmojo, o vėlesnių, jei įvyksta taip vadinamasis rezus konfliktas. Tai yra, jei moteris, kurios kraujyje nėra rezus D faktoriaus, tai yra, ji - rezus neigiama, nešioja kūdikį, kurio kraujyje yra rezus D faktorius.
Esant tam tikriems veiksniams - persileidimui, nėštumo nutraukimui, kraujavimui nėštumo metu, negimdiniam nėštumui, pilvo traumoms ar procedūroms nėštumo arba gimdymo metu, į motinos kraujotaką patenka rezus teigiamo vaisiaus eritrocitų. Kadangi moters organizme nėra D antigenų, imuninė sistema tuos eritrocitus atpažįsta kaip svetimkūnius, kaip bakterijas ar virusus ir ima kurti imuninį atsaką, kad juos nugalėtų.
Dažniausiai pirmojo nėštumo metu tas konfliktas didelių problemų nesukelia, tačiau susiformuoja „imunitetas“ rezus D faktoriui ir pasigamina specialūs antikūnai prieš rezus D faktorių. Šie antikūnai yra labai smulkūs ir praeina pro placentą į vaisaus kraujotaką, todėl jei vėlesnių nėštumų metu moteris nešioja rezus D teigiamą vaisių, mamos imuninė sistema ima naikinti vaisiaus eritrocitus, išsivysto vaisiaus mažakraujystė, atsiranda pakitimų visame organizme - pakenkiami vidaus organai, organizme ima kauptis skysčiai, sutrinka širdies veikla, pažeidžiamos vaisiaus smegenys. Kuo anksčiau prasideda pažeidimas, tuo blogesnė išeitis, vaisius gali žūti.
Jei tėčio grupė yra rezus teigiama, dalis vaisių bus rezus neigiamos kraujo grupės, kita dalis - teigiamos. Iki gimimo negalime to nustatyti. Todėl visoms moterims, kurių kraujo grupė rezus neigiama, įvykus minėtiems nelaimingiems atsitikimams, arba po gimdymo nustačius naujagimio kraujo grupę ir jeigu yra rezus D teigiama, profilaktiškai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas.
Jei nieko panašaus nenutiko, ištiriame antikūnus nėštumo pradžioje, jei jų nėra, pakartojame tyrimą apie 28-32 nėštumo savaitę, jei vėl nerasta, reiškia šio nėštumo metu imunizacija neįvyko, jokių problemų nebuvo. Vaisiaus eritrocitų patekimo į moters organizmą tikimybė didėja kartu su nėštumu, todėl trečiame trimestre bet kokiu atveju suleidžiamas anti-D imunoglobulino profilaktiškai visoms rezus D neigiamos grupės nėščiosioms.
Jeigu nėštumo metu nustatoma, kad yra antikūnų, profilaktiką taikyti beprasmiška, tada belieka stebėti vaisių ir jo būklę, gydyti jį dar gimdoje, kiek įmanoma, kad vėliau būtų išvengta sunkių pasekmių. Jei gydymas nepadeda, matome, kad būklė blogėja, galvojama apie nėštumo užbaigimą ir gimdymą. Tas pats ir jei randama antikūnų prieš rezus D antigeną nėštumo pradžioje - profilaktika nebetaikoma, vaisius stebimas, nėštumas tampa labai didelės rizikos.
Ne, bet kaip minėjau, suleidžiama per trečia trimestrą ir po gimdymo. Kai naujagimis gimsta, nustatoma jo kraujo grupė ir jei ji yra rezus D teigiama, moteriai suleidžiamas imunoglobulinas.
Jei jam viskas gerai - nieko. Kūdikiui, kuris gimsta su teigiama kraujo grupe, ir visą nėštumą buvo stebėtas, nes buvo prasidėjęs rezus konfliktas, be abejo, taikomas gydymas ir dažniausiai toks nėštumas užbaigiamas anksčiau. Kartais reikia labai sudėtingų veiksmų ir procedūrų, kad būtų išgelbėta kūdikio gyvybė. Bet jei nėštumo ar juo labiau ankstesnių nėštumų metu moteris nebuvo imunizuota, rizika minimali.
Nuo 1968 metų pradėjus taikyti visuotinę anti D imunoprofilaktiką, rezus imunizacijos rizika yra sumažėjusi iki 0,2 proc. Galima sakyti, kad taikant šiuolaikines priemones laiku ir vietoje, rizika yra labai maža.
Rezus imunizacija nustatoma tada, jeigu nėščiosios kraujyje nustatomi antikūnai prieš rezus D faktorių. Rezus neigiamų žmonių dažnis priklauso nuo rasės: tarp baltaodžių neigiamą kraujo grupę turi apie 15 proc. žmonių, tarp aziejiečių ir amerikos indėnų apie 1-2 proc., afroamerikiečių 7-8 proc. Rezus D faktoriaus imunizacija yra pati dažniausia ir rimčiausia, tačiau egzistuoja dar apie 50 įvairių eritrocitų antigenų galinčių sukelti nėščiosios imunizaciją.
Tai yra kraujo grupių rezus faktoriaus neatitikimas, kuris kelia pavojų tik tuomet, jei neigiamą kraujo grupę turinti moteris nešioja vaisių, kuris teigiamą kraujo grupę paveldėjo iš savo tėčio. Taip nutinka iki 50 proc. atvejų, tačiau tam tikros komplikacijos moteriai ir vaisiui iškyla antrojo nėštumo metu. Pavojus vaisiui iškyla, jeigu dėl įvairių priežasčių moters kraujyje atsiras antikūnai.
Tai reiškia, kad vaisiaus kraujas, turintis rezus teigiamą faktorių, pateko į motinos kraują. Motinos imuninė sistema pagamina antikūnus prieš vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius. Antikūnai iš motinos kraujo, patekę į vaisiaus kraujotaką, suardo vaisiaus eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Vaisiui, dar esant gimdoje, pradeda vystytis mažakraujystė.
Jeigu moters, kuri turi neigiamą kraujo grupę, kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, imunoprofilaktika tampa neefektyvi, nes vaisius turi jau padidintą mažakraujystės išsivystymo riziką. Ši priežiūra moteriai nesukelia papildomo diskomforto, nes atliekami tik neinvaziniai tyrimai. Moteriai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojama vaisiaus kraujotaka. Jei matome, kad mažakraujystė progresuoja ir nėštumo trukmė nėra didelė (vaisius dar neišnešiotas), tuomet perpilame kraują vaisiui dar jam esant gimdoje.
Kraujo perpylimai vaisiui Lietuvoje atliekami dviejuose perinataliniuose centruose (Kaune ir Vilniuje). Džiaugiamės, kad ši procedūra Kauno klinikose atliekama sėkmingai ir pavyksta užauginti sveiką vaisių. Jei nėštumo pabaigoje atsiranda vaisiaus mažakraujystės požymiai, vaisiaus kraujo perpylimo gimdoje neatliekame.
Nėštumo planavimas iš anksto nereikalauja jokio papildomo pasiruošimo. Tačiau pasitaiko ir baimių: moterys galvoja, kad jei su pirmu nėštumu viskas buvo gerai, tai antrasis nėštumas tikrai bus su komplikacijomis. Dar vienas mitas - esant rezus faktoriaus neatitikimui, dažniau įvyksta persileidimai. Bet mokslinių įrodymų nėra, kad persileidimas susijęs su rezus faktoriaus neatitikimu.
Remiantis nėščiųjų priežiūros protokolu, jei moters kraujo grupė yra rezus neigiama ir yra nustatomas antikūnų titras, rodantis, jog kraujyje jau yra antikūnų, moteris atsiunčiama į perinatologijos centrą, pavyzdžiui, Kauno klinikas. Jei moters kraujyje antikūnai nenustatomi, tuomet moteris sėkmingai prižiūrima gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Gydytojai akušeriai ginekologai žino, jog 28-30 savaitėmis moteriai reikia taikyti imunoprofilaktiką - suleisti imunoglobuliną. Ši paslauga Lietuvoje yra nemokama ir prieinama kiekvienai nėščiajai.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Nėštumo pradžios simptomai: kada kreiptis į gydytoją?
- Vaikiškų kostiumų nuoma Vilniuje ir Jeruzalėje – Spindėkite šventėse su stilingais vaikų kostiumais!
- Vigamox nėštumo metu: svarbiausia informacija būsimoms mamoms!