Šiuo metu medikamentinis abortas taikomas keliose dešimtyse pasaulio šalių, tarp jų ir Norvegijoje. Pasak Santaros klinikų akušerio-ginekologo Vytauto Klimo, Lietuva greičiausiai bus paskutinė Europos šalis, kuri įteisins medikamentinį abortą.
Medikamentinis Abortas: Alternatyva Chirurginei Intervencijai
Pasak sveikatos apsaugos ministro, medikamentinis abortas bus saugesnė alternatyva. Tai būtų dar viena paslauga, kaip alternatyva chirurginei intervencijai. Anot žmogaus teisių gynėjos, medikamentinis abortas yra saugus ir veiksmingas, leidžia išvengti anestezijos ir chirurginio įsikišimo.
Medikamentinio aborto metu išgeriamos dvi tabletės - mifepristonas ir misoprostolis. Tai yra pažangesnė ir mažiau rizikinga procedūra. Nereikia narkozės, nereikia gultis į ligoninę, viskas įvyksta pacientės namuose, taigi sukeliama mažiau streso.
Teisiniai Aspektai ir Įstatymų Iniciatyvos
Grupė valdančiųjų ir opozicinių frakcijų atstovų pasiūlė įteisinti abortus įstatymu, tuo pačiu numatant, kad ši paslauga būtų teikiama nemokamai. Tai numatyta balandžio 7 d. įregistruotame Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekte, kurį pateikė devyni parlamentarai. Seimo nariai taip pat siūlo įstatyme apibrėžti aborto tvarką nustatant, kad nesant medicininių indikacijų nėštumas gali būti nutrauktas iki 12-os, esant - iki 22-os nėštumo savaitės. Iki šio laiko nėštumą būtų galima nutraukti ir tais atvejais, kai moteris pastojo po išžaginimo arba dėl kraujomaišos.
Šiuo metu aborto tvarka apibrėžiama sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Aborto terminai jame yra tokie patys, bet galiojantis teisės aktas, anot projekto teikėjų, yra painokas. Įstatymo projekte siūloma, kad abortas gali būti atliekamas chirurginiu arba vaistiniu būdu. Pastaruoju atveju paslauga nėščiosios prašymu galėtų būti teikiama nuotoliniu būdu.
Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekte numatyta, kad nėštumą galima nutraukti iki 12-os savaitės (11 sav. ir 6 d.). Iki 9-os savaitės tai galima padaryti vaistais, vėliau - chirurginiu būdu. Įtariant, kad pacientė serga liga, dėl kurios (ar dėl paskirto gydymo) kyla pavojus pacientės ir (ar) vaisiaus sveikatai ar gyvybei, ar dėl tam tikros pacientės būklės, arba jei vaisius serga viena iš įsakyme paminėtų ligų, nėštumą galima nutraukti ir vėliau - iki 22-os savaitės.
Visuomenės Nuomonė
Gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, 30,2 proc. respondentų mano, kad abortai turėtų būti finansuojami visais atvejais, 32,4 proc. - tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, pastojus po išprievartavimo arba esant medicininėms indikacijoms. Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 24,1 proc. apklaustųjų. Likusieji pasisakė prieš. Nepalankiau - žemesnio išsilavinimo apklaustieji, pensininkai, mažesnių miestų gyventojai.
Viena iš projekto iniciatorių socialdemokratė Birutė Vėsaitė teigė, kad apklausos rezultatai atspindi visuomenėje vykstančius pokyčius. Anot B. Vėsaitės, dalis nurodžiusiųjų, jog šiuo klausimu neturi nuomonės, galbūt tiesiog nenorėjo atskleisti savo požiūrio į nėštumo nutraukimą. Tuo metu prieš šias pataisas balsavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė tikino, kad apklausoje dalyvavusių žmonių požiūris galbūt pasikeistų, jei būtų plačiau kalbama apie galimas procedūros medicinines komplikacijas ir kitas pasekmes.
Už nėštumo nutraukimo kompensavimą palankiau pasisakė didžiųjų miestų gyventojai bei jaunesni žmonės. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės teigimu, tarp šių dviejų grupių - aiški koreliacija. Tuo metu B. Vėsaitė pridūrė, kad šalies sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose įsikūrę aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės. Tyrimo duomenimis, už abortų kompensavimą pasisakė 30,1 proc. respondentų, kurie balsuotų už socialdemokratus, prieš - 17,1 procento. Tarp konservatorių rinkėjų tarpe už buvo 34,6 proc., prieš - 5,8 procento.
Reprodukcinės sveikatos organizacijos ir įmonės pastebi, kad JAV prezidento rinkimus laimėjus Donaldui Trumpui, išaugo „ryto po“ tablečių, intrauterinių aparatų ir vazektomijų paklausa. Tai tiesiogiai siejama su D. Trumpo politika.
Dirbtinių Abortų Skaičius Lietuvoje
Lietuvoje mažėja dirbtinių abortų skaičius, rodo Statistikos departamento paskelbti Higienos instituto duomenys. Dirbtiniu laikomi abortai, kai nėštumas nutraukimas chirurgine operacija ar kitaip veikiant moters organizmą arba gemalą. Tokių nėštumo nutraukimų, tenkančių tūkstančiui 15-49 metų amžiaus moterų, nuo 2017 metų sumažėjo maždaug trečdaliu.
Higienos instituto duomenimis, nuo 1997 metų abortų Lietuvoje nuosekliai mažėja - tais metais jų buvo 30,6 tūkst. (22,7 tūkst. dirbtinių), o pernai registruota 5349 (2735 dirbtiniai).
Visuomenės nuomonės apklausos rezultatai
| Atsakymo variantas | Procentas |
|---|---|
| Taip, turėtų būti kompensuojama | 30,2% |
| Ne, neturėtų būti kompensuojama | 13,3% |
| Turėtų būti kompensuojama tik išimtiniais atvejais | 32,4% |
| Neturiu nuomonės | 24,1% |