Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Lietuvoje nėštumo nutraukimas nedraudžiamas. Abortas yra medicininis terminas, reiškiantis nėštumo nutraukimą. Lietuvoje (ir didžiojoje dalyje Europos Sąjungos) jis gali būti atliekamas pagal nėščiosios pasirinkimą iki 12-os nėštumo savaitės.

Teisinis reguliavimas ir terminai

Lietuvoje įstatymo numatyta tvarka atlikti abortą moters pageidavimu galima iki 12-tos nėštumo savaitės, o dėl medicininių indikacijų (dėl grėsmės moters gyvybei ar dėl tam tikrų vaisiaus ligų) iki 22 nėštumo savaitės. Esant medicininių indikacijų, kai yra pavojus moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai, abortas gali būti atliekamas ir vėliau (iki 22-os nėštumo savaitės).

Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o patikslinama atliekant echoskopiją.

  • Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai (privačioje klinikoje ar poliklinikoje).
  • 6 - 12 savaičių trukmės nėštumas nutraukiamas stacionare (ligoninėje).

Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas

Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą parengė valdančiųjų atstovė, Seimo socialdemokratė B. Vėsaitė, bet kartu su ja projektą registravo ir kiti parlamentarai iš valdančiųjų ir opozicinių frakcijų. Šiame projekte reglamentuojamas šeimos planavimas, nėštumo nutraukimas, motinystė, lytinis švietimas ir lytiškumo ugdymas, taip pat pagalba lytinio smurto atvejais.

Jei Seimas priimtų Reprodukcinės sveikatos įstatymo pataisas, ir kontraceptinės priemonės (hormoninės ar barjerinės), ir nėštumo nutraukimo moteriai paslauga, ir skubios kontracepcijos priemonės bei lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos, gydymo paslaugos lytinio smurto aukoms taptų nemokamos.

Įstatymo pataisose numatoma, kad nėštumas moters apsisprendimu galėtų būti nutrauktas:

  • Nesant medicininių indikacijų - iki 12 nėštumo savaičių (11 sav.+ 6 d.), skaičiuojant nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmos dienos ir ( arba) remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis.
  • Esant medicininių indikacijų - iki 22 nėštumo savaičių (21 sav. + 6 d.), skaičiuojant nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmos dienos ir ( arba) remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis.
  • Po išžaginimo - iki 22 nėštumo savaičių (21 sav. + 6 d.), skaičiuojant nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmos dienos ir (arba) remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis.
  • Esant kraujomaišai (incestui) - iki 22 nėštumo savaičių (21 sav. + 6 d.), skaičiuojant nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmos dienos ir (arba) remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis.

Pažymima, jog nėštumo nutraukimas (abortas) galėtų būti atliekamas chirurginiu arba vaistiniu būdu. Šiuo metu atitinkama nėštumo nutraukimo tvarka yra reglamentuota sveikatos apsaugos ministro įsakymu, jis priimtas 1994 metais.

Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekte taip pat numatoma, kad nėščioji ir gimdyvė turėtų teisę į psichologo konsultacijas, nėščiosioms turėtų būti užtikrintos prenatalinės diagnostikos paslaugos (tyrimų atlikimas, siekiant nustatyti dažniausiai pasitaikančių vaisiaus genetinių bei sklaidos anomalijų riziką), nėščioji galėtų laisvai pasirinkti gimdymo stacionarą (išskyrus atvejus, kai dėl nėštumo rizikos būtina specializuota aukštesnio lygio akušerinė pagalba), taip pat galėtų laisvai pasirinkti lydintį asmenį per gimdymą.

Įstatymo projektu norima reglamentuoti ir sterilizaciją - savanorišką chirurginį šeimos planavimo metodą, kuriuo siekiama ilgalaikio apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo.

Politinės diskusijos

Parlamente antradienį žengtas pirmas žingsnis, siekiant nėštumo nutraukimą įteisinti įstatyme ir numatyti, kad ši paslauga būtų teikiama nemokamai. Už Reprodukcinės įstatymo projektą po pateikimo balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 44, dešimt parlamentarų susilaikė.

Pataisų iniciatorei socialdemokratei Birutei Vėsaitei jas pristatinėjant, Seime kilo karšta diskusija.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos Seime atstovė Rita Tamašunienė oponavo siūlomiems pakeitimams. „Labai liūdna, kad jūs kaip šeimos planavimo priemonę pristatote, ir jaunimui palankią priemonę, nėštumo nutraukimą - tai vienas dalykas. Antras dalykas, kodėl jūs nemanote, kad žmonės, kurie šiandien edukuojami nuo pradinės mokyklos <...>, neturėtų būti atsakingi už pasekmes ir neturėtų susimokėti už tas pasekmes. O mes dabar už abortus planuojame išleisti valstybės lėšas, kai tuo tarpu nevaisingos šeimos patiria daug išlaidų norėdamos susilaukti vaikų <...>. Dabar jūs dar numatote kontraceptines priemones“, - piktinosi politikė.

Atsakydama į tai, B. Vėsaitė vertino, jog nėštumo nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir teigė, kad nemokamos kontracepcijos užtikrinimas sumažintų nėštumo nutraukimo skaičių. Ji taip pat paminėjo, kad nemokama kontracepcija garantuojama kitose Vakarų šalyse.

Nacionalinio susivienijimo Seime atstovas Vytautas Sinica, kuris vertino, jog B. Vėsaitė „judina laivą bereikalingoje vietoje“, nes nėštumo nutraukimas jau seniai yra įtvirtintas ministro įsakymu. Radikalu, jo matymu, yra tai, kad nėštumo nutraukimą siūloma kompensuoti mokesčių mokėtojų lėšomis.

B. Vėsaitė akcentavo, jog tai - medicininė procedūra, o juk daugelis medicininių procedūrų yra kompensuojamos iš sveikatos biudžeto. „Tai kodėl mes norime bausti moteris, kurios pasirenka kitą kelią?“ - kėlė klausimą parlamentarė.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Savo ruožtu demokratų atstovas Linas Kukuraitis kėlė klausimą, ar iš viso dabar, vertinant geopolitinį kontekstą ir verdant vertybinėms diskusijoms, laikas judinti reprodukcinės sveikatos klausimus.

Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis teigė, jog demokratų frakcija dėl Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto sutarė balsuoti laisvai. Jis pats per balsavimą dėl projekto susilaikė. Tuo metu išrinktasis Socialdemokratų partijos pirmininkas, premjeras Gintautas Paluckas teigė, jog didesnė dalis socialdemokratų frakcijos palaikys teikiamas pataisas dėl reprodukcinės sveikatos, tikino, kad ir jis pats yra už.

Lietuvos vyskupų konferencija jau išsakė skeptišką požiūrį apie Reprodukcinės sveikatos įstatymo pataisas.

Nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumas

Aiškėja, kad Lietuvoje šios paslaugos prieinamumas nėra tolygus. Apklausoje anonimiškai pasisakiusios moterys išskyrė tokias problemas:

  • „Lietuvoje nekalbama apie abortus, kainynuose nėra net nurodyta tokių paslaugų“.
  • „Ieškant šios paslaugos, galima rasti paprastai prieinamą informaciją tik apie chirurginio aborto paslaugas. Apie medikamentinį abortą, net tuomet, kai tapo legalus, rodės, neįmanoma rasti informacijos“.
  • „Paskambinus į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo priimti. Nesulaukta nei pagalbos, nei nukreipimo ten, kur ją galima būtų gauti“.

Skirtingos moterų patirtys rodo, kad ir toliau pacientai dėl prasto paslaugos prieinamumo gali atsidurti pavojuje. Mat net po procedūros legalizavimo internetiniuose forumuose vis dar pasirodo žinučių apie nelegalią vaistų prekybą. Tokia praktika gali sukelti rimtą pavojų žmonių sveikatai.

Remiantis surinkta informacija, šioje lentelėje vienoje vietoje pateikiamos viešosios įstaigos, teikiančios vaistinį ir chirurginį nėštumo nutraukimą pacientės pageidavimu skirtinguose Lietuvos regionuose. Dalis apklaustų gydymo įstaigų teikia abi nėštumo nutraukimo formas, tačiau dalis teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą ir neišrašo receptų vaistiniam metodui. Kai kurios įstaigos neteikia paslaugos dėl gydytojų teisės atsisakyti atlikti nėštumo nutraukimą pacientės pageidavimu.

Pacientės turi teisę žinoti, ar gydymo įstaiga teikia šias paslaugas, o gydymo įstaigos yra įpareigotos viešinti savo teikiamas paslaugas.

Jei gydymo įstaiga negali suteikti pageidaujamos paslaugos, pacientė turi būti nukreipta į įstaigą, kurioje ši procedūra atliekama. Taip pat dalis įstaigų teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą, o dalis išvis atsisako teikti procedūrą.

Nors privačiose gydymo įstaigose vaistinio nėštumo nutraukimo kaina gali skirtis, viešosiose įstaigose, pavyzdžiui, Šeškinės poliklinikoje, recepto išrašymas nekainuoja, o pacientė pati įsigyja vaistus vaistinėje su jai išrašytu receptu.

Jei pacientei nepavyksta rasti paslaugos ten, kur gyvena, - savivaldybės administracija yra įpareigota padėti.

žymės: #Nestumo

Panašus: