Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Sigitos pasakojimas - viena iš tūkstančių „jeigu“ istorijų. Už kelių sausų faktų - didžiulė drama. Moteriai pirmas nėštumas buvo nesėkmingas ir baigėsi gydytojų rekomenduotu valymu. Antrasis nėštumas baigėsi gerai, moteris augina dukrelę Eveliną. Sigita iki šiol graužiasi, kad nuo pat šios istorijos pradžios buvo neryžtinga ir patikli.

Sigitos Patirtis: Nuo Baimės Iki Džiaugsmo

Dar tą pačią dieną, kai nėštumo testas parodė šią puikią naujieną, man prasidėjo kraujavimas. Nėštumas tada buvo 6 savaičių. Pati esu medikė, todėl susivokiau, kad taip neturėtų būti, ir nedelsdami su vyru nuvažiavome į vieną Vilniaus ligoninę. Jokio skausmo nejutau, o ir kraujo nebuvo daug. Išgirdusi teigiamą atsakymą gydytoja paguldė mane į skyrių nėštumui sulaikyti.

Kitą rytą per vizitaciją skyriaus vedėja išrėžė, kad tokio mažo nėštumo niekas nesulaikinės, nes greičiausiai šis vaikelis yra apsigimęs. Ji net supyko ant mane priėmusios gydytojos: „Kodėl šitą moterį guldėte? Netrukus vedėja apžiūrėjo mane ultragarsu per pilvo sieną (kaip žinia, tokie maži nėštumai per pilvo sieną silpnai matomi). Sukrėtė jos žodžiai, kad ji nieko nematanti, tik hematomą (išsiliejusio kraujo sankaupą), kuri greičiausiai viską išstums, todėl nedelsiant reikia daryti valymą.

Labai verkiau, bet net nekilo mintis prieštarauti gydytojai. Aklai ja pasiklioviau: kas kitas geriau gali išmanyti šį darbą, jei ne ji, be to - nejau linkės man blogo ir tyčia patarinės neteisingai. Svarsčiau - o gal tikrai šis vaikelis apsigimęs, jo apsigimimas yra per didelis, kad jis galėtų išgyventi. Buvau tokia priblokšta, kad nesugalvojau pasitarti su kokiu nors labiau patyrusiu žmogumi, atvirkščiai - norėjosi niekam nieko nesakyti, slėpti.

Viską žinojo tik vyras, bet jis mane galėjo tik paguosti, o ne racionaliai ką nors patarti - buvo dar labiau sutrikęs už mane. Ilgiems apmąstymams nebuvo laiko - tą pačią dieną man atliko valymą. Ėjo lakas, ir mano skausmas prisimiršo. Po metų aš vėl pastojau. Praėjus 8 nėštumo savaitėms vėl pradėjau kraujuoti, bet jau daug gausiau nei aną kartą, lyg per menstruacijas. Galite įsivaizduoti, kaip pasijaučiau.

Mano ginekologas pasiūlė man kreiptis ne į tą ligoninę, kurioje buvau apžiūrėta prieš metus. Patarė kreiptis tiesiai į Vilniaus gimdymo namus. Važiavau labai bijodama ir galvodama tik apie blogiausia, bet nusprendžiau laikytis tvirtai ir pačiai priiminėti sprendimus dėl šio nėštumo nutraukimo. Vaikutis buvo gyvas. Kitą dieną kraujavimas sustojo. Lovoje praleidau 3 savaites, hematoma po truputį išsivalė. Likęs nėštumo laikas praėjo kuo puikiausiai. Dabar auginame nuostabią sveiką dukrytę, o blogi prisiminimai lieka tik šiame mano pasakojime.

Kai mintimis grįžtu atgal, norisi sustabdyti laiką ir viską daryti kitaip. Galų gale - jei būčiau išdrįsusi pasitarti su giminaičiais, draugais - galbūt kuris nors būtų pataręs nedaryti valymo, ieškoti kito gydytojo. Šitie „jei“ mane labiausiai slegia. Bet kai pats atsiduri paciento vietoje, išgaruoja visas loginis mąstymas, aklai atsiduodi į gydytojų rankas, nepasinaudoji savo teisėmis, pamiršti, kad ir pats, žmogau, esi atsakingas už savo gyvenimą, o ne gydytojas, kuris mato tave pirmą ir paskutinį kartą gyvenime.

Jokiu būdu neagituoju nepasitikėti gydytojais, tik noriu palinkėti visoms esamoms ir būsimoms mamoms labiau pasikliauti savo nuojauta, kovoti už save ir savo vaikus, nebijoti reikšti savo nuomonę, prisiminti savo teises.

Kraujavimas Nėštumo Metu: Kada Nerimauti?

Mums Sigitos pasakojimas padiktavo dvi temas. Normalaus nėštumo metu kraujavimo neturėtų būti. Kartais negausus kraujavimas ar tepimas nėštumo pradžioje nėra rimtos ligos požymis. Toks gali būti implantacinis kraujavimas (labai trumpalaikis ir neskausmingas). Jis atsiranda, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės.

Daug rimtesnis būna kraujavimas dėl persileidimo. Jei persileidimas tik gresia, kraujingų išskyrų nebūna arba jos negausios. Tokį nėštumą galima išsaugoti, jei taikomas tinkamas režimas ir gydymas. Jei persileidimas jau prasidėjo, moteris jaučia sąrėmių pobūdžio skausmus, kraujuoja gausiau. Įvykus persileidimui, embrionas ir dangalai atsiskiria nuo gimdos sienelių.

Vaisius žūsta, o susitraukinėjantys gimdos raumenys jį išstumia pro pravirą gimdos kaklelį. Atsiranda sąrėmių pobūdžio pilvo skausmai. Kraujavimo priežastis gali būti genetiniai apvaisinto kiaušinėlio defektai. Dažna nežymaus kraujavimo antroje nėštumo pusėje priežastis - lytiniai santykiai.

Kraujuoti gali dėl prasidėjusio priešlaikinio gimdymo, kurio požymiai: nereguliarūs gimdos susitraukimai (daugiau nei 3-4 per valandą), sukietėjusi gimda, maudimas pilvo apačioje ir tamsiai rudos arba rožinės spalvos kraujingos išskyros. Antroje nėštumo pusėje gali pasitaikyti kraujavimų dėl placentos pirmeigos - tai tokia patologija, kai placenta prisitvirtina prie apatinės gimdos dalies ir dengia gimdos kaklelio angą. Nėštumo pradžioje placenta dažnai prisitvirtina žemai, bet, augant gimdai, ji dažniausiai pakyla į viršų. Kraujuojama ir prieš laiką atsiskyrus placentai.

Paciento Ir Gydytojo Santykis

Leidžiant „Mamos žurnalą“ tokių istorijų, kaip ši teko išgirsti daug. Parašius straipsnį atrodo, kad nuo širdies nusirito akmuo - visi pasimokys iš svetimų klaidų, taps drąsesni, išmoks bendrauti su gydytojais, o ne tik linksėti galvomis, kai šie rašo receptą. Tačiau praeina mėnuo kitas ir rankose - vėl koks nors liūdnas laiškas: „Gailiuosi, bet tada neišdrįsau gydytojų paklausti“, „Mano vaiką vežė operuoti, bet nepaaiškino kodėl“ ir t.t. Deja, niekas mokyklose nedėsto kurso „Kaip elgtis medicinos įstaigose“.

Bet juk nėra ir pamokų apie tai, kaip bendrauti su darželio auklėtojomis, kad jos būtų geros jūsų vaikui arba apie tai, kaip išvengti konfliktų visuomeniniame transporte. „Kai mes bendraujame su aplinkiniu pasauliu, mūsų mintys ir elgesys visada atsispindi kituose žmonėse. Sveikatos sutrikimas kiekvienam mūsų, be išimties, yra stresas. Kaip ir bet kurioje kitoje srityje, medicinoje dirba žmonės. Žmonės su savo intelektu, patirtimi, emocijomis. Žmonės - geranoriški ar nelabai. Žmonės - įsigilinantys arba skubantys. Tik visada paskutinis žodis gali (ir turi) būti mūsų.

Panašiose situacijose visada skubame nuteisti gydytoją. Tačiau kaip pacientai gali papasakoti visokių istorijų apie gydytojus, taip ir gydytojai, jei prakalbėtų apie pacientus, tai maža nepasirodytų. Gaila, kad negalime patupėti musele gydytojo kabinete per visą dieną - kiek įvairiausių tipažų gydytojas turi priimti, kiek turi išklausyti keisčiausių pretenzijų, tuščiai diskutuoti su ligoniais, kurie „kažkur kažką skaitė“.

Kad ir koks gydytojas bus emociškai svetimas, atgrasus, jis niekada nepriims neteisingo sprendimo tyčia, nes kasdien rizikuoja savo darbo vieta ir net laisve. Tad jei pajutote, jog gydytojas Jums nepatinka, jo sprendimai - nepriimtini, visada turite galimybę pasakyti jam „viso gero“ ir ieškoti kito specialisto. Kartais, kai diagnoze ir gydymu abejojate, verta tai padaryti tiesiog dėl to, kad pasitikrintumėte. Visada laimi tie ligoniai, kurie apie savo ligą pasako artimiesiems, draugams.

Hematoma: Forumo Patirtys

  • Sveikos, Noriu paklausti apie tuos kraujo krešulius. Man jis buvo 7 sav, tai gulėjau ligoninėje, grįžus truputėlį patepliojo paskiau nebe . Gydytoja sakė, kad ji sumažėjusi, bet dar yra.
  • Man 7 savaite buvo susidariusi hematoma, gulimas rezimas (1 savaite) ir duphaston padare savo - viskas susitvarke. Svarbiausia, kad ji nedidetu, nes bet kokiu atveju hematoma reiskia gresianti persileidima. Pasisalina ji 2 budais - arba iseina per tepliojimus, kraujavimus arba issivaiksto viduje.
  • Sveikos, pas mane irgi hematoma, jau dvi savaites, kaip laukiu kol issivalys, na gera zinia, kad jau sumazejo. Gal dar kam nors kazkas panasaus yra, ar yra buve...
  • per pirma nestuma irgi turejau hematoma apie 10 savaite. Tik man ja atrado per apziura, gydytoja uzciuope kazkoki guza, iskart dare echoskopa ir atrado hematoma per puse gimdos, aciu dievui, kad neuzkabino lialiaus, nes butu tada liudniau. Kraujavimo jokio nebuvo. Trys savaites stengiausi mazai judeti, kuo daugiau guleti, ir viskas gerai - hematoma issivaiksciojo.
  • Man irgi rado hematoma 7 savaite, sake ateiti 10 savaite ir visiskai nic nieko nesake apie gulejima.... dabar mums 8 sav su trupuciu.
  • Man buvo hematoma, anot gydytojos didelė. Tepliojo nuo 5 savaitės su keliomis pertraukėlėmis. Apie 10-tą savaitę pradėjau kraujuoti šviežiu krauju labai gausiai ir staiga, tiosiog upeliu srūveno. Nulėkiau į priimamajį ten nuėjau į tualetą ir tada iškrito tikrai didžiulis juodas krešulys, baisiai išsigandau. Tuoj padarė echo - leliui viskas gerai Taigi paaiškėjo, jog išsivalė ta hematoma.
  • Aš taip pat turiu hematomą, dabar jau 17 sav., bet gydytoja apie tai net neužsimena. Per pirmą nėštumą prieš kelis metus, kuris pasibaigė nesivyst.nėštumu, tą hematomą aptiko privatus gydytojas, kažkaip tik sakė, kad negerai tai,lyg vaistų išrašė, tačiau tada nepasisekė.
  • Dabar, kai antrą kartą pastojau, poliklinikoj,kai gydytoja 5 sav. darė echoskopiją net nesuprato, kas tai, tai aš pati turėjau paaiškinti,jog tai hematoma. Tada išrašė nukreipimą į ligoninę, nors ten manęs nepaguldė, ir dar pasakė, kad nemato jokios hematomos. Tik sakė, kad gulėti namie. Ta hematoma vis yra, ji neišsivaikščiojo.
  • Pas mane 5 sav. buvo. Papuoliau i ligonine del kraujavimo, tai savaitele gulimo rezimo ir viskas baigesi sekmingai. Kai ziurejo 8 sav. tai buvo gimdoje kraujosruva, o 12 sav. jau nieko nebuvo ne zenklo. Svarbiausia nieko sunkiai nekelti, maziau judeti ir nedirbti pasilenkus.
  • Sielvartas yra tikras. Kai man buvo 6 sav., pradejau kraujuoti...Labai issigandau, kad mano zirniukas pabego, o ir pas gine nestumui patvirtinti ruosiausi tik po savaiteles. Nuejus pas gyd., echoskopiskai aptiko hematoma, o kadangi pamate ne viena, o du zirniukus, issiunte i ligonine. Ten man buvo skirtas apsauginis rezimas, duphaston. Po savaites ligonineje gulejau namuose dar daugiau nei menesi. Hematoma buvo lyg ir sumazejusi, bet..13-os sav. vel prasidejo kraujavimas, vel ligonine Sikart kraujavimas buvo stipresnis, salinosi kresuliai. gydytojai sake, kad gerai, jog ji valosi...Israsant is ligonines, hematoma vis dar buvo...Po ligonines kuri laika tepliojo rudai, man sake, kad cia taip tri buti. 17-os sav. vel pradejau kraujuot nei is sio, nei is to. Ir vel ligonine...Tik sikart hematomos neberado. Dabar mums 31 sav. ir kraujavimu daugiau jokiu nebuvo.

Kitų Nėštumo Komplikacijos

Turbūt pati grėsmingiausia ir viena dažniausių ankstyvojo nėštumo komplikacijų yra jo nutrūkimas arba persileidimas. Pasak gydytojos, tarp sveikų moterų nėštumas persileidimu baigiasi vienai iš penkių arba 20 proc.: „Žinoma, pasitaiko taip, jog viena vaisinga moteris gali neturėti per gyvenimą nė vieno persileidimo, o kitai moteriai iš trijų nėštumų, deja, gali pasitaikyti net du persileidimai.“

Būna, jog persileidimai įvyksta labai anksti, t.y. kartais moteris net nežino, kad laukėsi. Ji galėjo kreiptis į ginekologą dėl gausesnio kraujavimo, pamaniusi, jog galbūt tai susiję su mėnesinėmis, o paaiškėjo, kad buvo pastojusi ir iškart įvyko persileidimas. Daugumos persileidimų priežastys yra neaiškios kilmės.

Ektopinis nėštumas

Kita grėsminga nėštumo komplikacija pirmajame trimestre - ektopinis nėštumas. Tai būklė, kai nėštumas vystosi ne gimdoje, t.y. apvaisinta kiaušialąstė nenukeliauja iki gimdos, tačiau implantuojasi ir pradeda augti kiaušintakyje, prie kiaušidės, pilvaplėvėje ir kt. Deja, akušerės ginekologės S.Tumėnės teigimu, šis nėštumas negali baigtis sėkmingai, nes vaisiui saugiai vystytis ir būti sėkmingai išnešiotam yra skirta gimda, o kiti organai tam nėra pritaikyti.

„Jeigu nėštumas pradeda vystytis, tarkime, kiaušintakyje, augdamas gemalas sukelia stiprius pilvo skausmus, taip pat kiaušintakis gali plyšti, sukeldamas kraujavimą į pilvo ertmę ir iš makšties. Nediagnozuotas ir negydomas ektopinis nėštumas gali baigtis moters mirtimi“, - paaiškino gydytoja.

Dažniausios jo priežastys: įgimtos kiaušintakio ir kiaušidžių anomalijos, pvz., kiaušintakis labai ilgas, siauras, vingiuotas ar persisukęs, netaisyklinga kiaušintakio ar kiaušidžių padėtis, forma, dydis; persirgtos infekcinės dubens organų ligos, pvz., lytiškai plintanti infekcija ar dubens uždegiminė liga, dėl kurios kiaušintakis gali užakti, susidaryti sąaugų ar pakisti dubens organų padėtis; jatrogeninės priežastys: po buvusių apatinio pilvo aukšto ar ginekologinių operacijų; invazinių manipuliacijų dėl galimų sąaugų; organų padėties pasikeitimo; hormonų disbalansas; rūkymas; intrauterinė spiralė.

Kraujavimas

Jis gali būti dviejų tipų - fiziologinis ir patologinis. Fiziologinis kraujavimas, anot gydytojos akušerės-ginekologės, yra nepavojingas, vyksta tuomet, kai apvaisinta kiaušialąstė implantuojasi, t.y. „įsiskverbia“ į gimdos gleivinę pažeisdama kraujagyslių vientisumą. Tačiau, jeigu gydytojas tiek echoskopijos metu, tiek atlikęs kraujo tyrimus mato, kad nėštumas vystosi normaliai, tuomet nėra ko nerimauti - galiausiai nėštumo eigoje viskas susitvarko.

„Toks kraujavimas dar vadinamas pseudomėnesinėmis, kurios įvyksta maždaug tuomet, kai turėtų būti tikrosios menstruacijos, t.y. 28-30-ą dieną nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos arba, jei moteris žino pastojimo datą, po 14 dienų nuo apvaisinimo. Fiziologinis kraujavimas tęsiasi kelias dienas ir dažniausiai sustoja savaime, kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti kraujagyslių sieneles stiprinančių vitaminų“, - teigė akušerė ginekologė S.Tumėnė.

Patologinis kraujavimas nėštumo pradžioje gali signalizuoti, kad nėštumas nesivysto, gresia persileidimas arba formuojasi hematoma, t.y. kraujosruva tarp gemalo dangalų. Gydytojas echoskopu gali pamatyti embriono augimo neatitikimą, pvz., nėštumas yra 6-7 savaičių, o vaisiaus širdelė neplaka arba nematyti paties vaisiaus.

„Ar galima išgelbėti nėštumą, priklauso nuo situacijos. Jei persileidimas vyksta dėl nėštumą palaikančių hormonų stokos, kartais pavyksta išvengti persileidimo, laiku ištyrus ir paskyrus šių hormonų. Yra įrodymų, jog stabdyti savaiminių persileidimų nereikėtų, nes, pirma, nėra stebuklingų priemonių padėti tokiu atveju, antra, pats organizmas genetiškai atstumia pakitusį vaisių, tarsi norėdamas „ištaisyti klaidą“, - pasakojo gydytoja S.Tumėnė.

Vieno mokslinio tyrimo metu buvo tiriami gemalai po savaiminių persileidimų. Paaiškėjo, kad dauguma jų turėjo genetinių pakitimų. Žinoma, gydytojos teigimu, jeigu matyti aiški priežastis, kodėl organizmui nesiseka išlaikyti nėštumo, pavyzdžiui, yra per žemas progesterono kiekis arba sutrikęs folio rūgšties aktyvavimo mechanizmas, tuomet skiriamas atitinkamas gydymas ir stebima tolimesnė nėštumo eiga. Patologiniai kraujavimai kartais gali įvykti ir dėl gimdos ar makšties ligų, tačiau visgi daugeliu atvejų priežastys nėra aiškios.

Pasak genetikės S.Tumėnės, moteris gali norėti atlikti genetinius vaisiaus tyrimus prasidėjus persileidimui. Tai įmanoma, deja, tyrimai mokami ir jie ne visada pavyksta, tačiau, jei moteris patyrė du ar daugiau persileidimų, jai ir jos partneriui bus rekomenduotas genetinis ištyrimas dėl galimo chromosomų persitvarkymo ar kitos genetinės patologijos.

Pūslinė išvisa, arba trofoblastinė liga

Tai gana reta būklė, kuri įvyksta, kai vieną kiaušialąstę apvaisina du spermatozoidai arba apvaisinama kiaušialąstė, kuri neturi branduolio, t.y. neturi chromosomų rinkinio. Kaip teigė akušerė ginekologė, toks gemalas dėl vystymosi sutrikimų niekada netaps vaisiumi ir yra panašus į daugybines pūsleles, užpildančias gimdos ertmę: „Ši liga gali turėti ir piktybinę formą, panašią į vėžį, tačiau dažniausiai tai lėtai augantis navikas, kuris sukelia skausmą pilvo apačioje, kraujavimus iš gimdos, bendrus negalavimus, padidėjusį kraujo spaudimą, galūnių tinimus ir pakitimus šlapime bei kraujyje. Ši nėštumo komplikacija yra gydoma medikamentiniu arba chirurginiu būdu“.

Nėščiųjų toksikozė su intoksikacija

Tai viena dažnesnių nėštumo komplikacijų, kurios metu moterį lydi nuolatinis pykinimas ir vėmimas, tokiu būdu nėščiosios organizmas nepajėgia įsisavinti būtinų maisto medžiagų. Šią būklę, anot gydytojos, dažniausiai sąlygoja tam tikrų nėštumo hormonų pokyčiai. Intoksikacija daugeliui besilaukiančiųjų praeina savaime arba gydoma vaistais, kurie padeda sustabdyti pykinimą. Jei moteris negali valgyti pagrindinių maisto produktų dėl nuolatinio pykinimo, tuomet taikomas intraveninis maitinimas, kurio metu moters organizmas aprūpinamas reikalingomis maisto medžiagomis, vitaminais ir mikroelementais. Pasak akušerės ginekologės S.Tumėnės, intoksikacija paprastai tęsiasi iki antro trimestro pradžios, tačiau itin retais atvejais kai kurias nėščiąsias stiprus pykinimas gali lydėti net iki gimdymo dienos.

Anemija

Anemija, arba mažakraujystė, dažniausiai pasireiškia pirmajame nėštumo trimestre, bet gali tęstis viso nėštumo eigoje. Anemija nėštumo metu gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl nepakankamo geležies įsisavinimo žarnyne ir padidėjusio jos poreikio, pasikeitus moters mitybai (ją supykina net pažiūrėjus į mėsos gaminius, arba galbūt moteris yra vegetarė). Esant anemijai, anot gydytojos S.Tumėnės, nėščiosios kraujyje mažėja pagrindinės eritrocitų sudėtinės medžiagos - hemoglobino (o jų pagrindinė sudedamoji dalis yra geležis), tad blogėja deguonies išnešiojimas po organizmą, todėl moteriai gali būti silpna, spengia ausyse, svaigsta galva, jaučiamas nuolatinis dusulys ir nuovargis.

Mažėjant deguonies įsisavinimui mamos organizme, savaime jo mažiau patenka vaisiui per placentą, todėl tai yra pavojinga būklė abiem. „Net ir tuo atveju, jei nėščioji valgo pakankamai mėsos, reikia nepamiršti, kad didžioji dalis geležies yra skiriama naujos gyvybės formavimuisi ir augimui, todėl pasitelkiamos ir geležies atsargos moters organizme. Jeigu geležies atsargų nepakanka ir vystosi nežymi anemija, moteriai rekomenduojama speciali dieta. Esant vidutinei anemijai, ši gydoma geležies papildais arba vaistiniais geležies preparatais. Esant sunkiai anemijos formai, gali būti skirti intraveniniai geležies preparatai“, - paaiškino gydytoja akušerė-ginekologė.

Mažėjant deguonies įsisavinimui mamos organizme, savaime jo mažiau patenka vaisiui per placentą. Norint, kad geležies preparatus organizmas geriau įsisavintų, patariama juos vartoti ryte, esant tuščiam skrandžiui, ir pusryčiauti tik po valandos (mat maistas tik truko geležies įsisavinimui). Gydytoja primena, jog pagrindiniai geležies šaltiniai: raudona mėsa (liesa jautiena ir kiauliena), kepenys, kiaušinių tryniai, tamsiai žalios daržovės (brokoliai, špinatai ir kt.), džiovinti vaisiai, riešutai, pupelės, granatai, jų sultys ir kt.

žymės: #Nestumo

Panašus: