Nėštumas - tai laikotarpis, kai moters organizme vyksta daugybė pokyčių. Turbūt nerastume žmogaus, kuris bent kartą gyvenime nebūtų pajutęs galvos svaigimo. Gydytojų teigimu, galva gali svaigti dėl daugelio priežasčių, svaigimas net gali būti sunkios ligos pradžia. Kalbame ne apie tą, kurį sukelia stipri meilė ar didžiulė laimė. Neretai nėščiosios skundžiasi galvos svaigimu, rankų tirpimu ir galvos skausmais. Šiame straipsnyje aptarsime galimas šių simptomų priežastis ir ką daryti, kad palengvintumėte savo būklę.
Galvos skausmai
Skausmas galvos priekyje, užpakalinėje galvos dalyje, viršugalvyje, galvos kairiojoje pusėje - kiekvienas jų gali liudyti apie skirtingą negalavimą. Taip pat savaiminiai, ne ligos sukeliami skausmai nustatomi pagal jų vietą, tipą ir sunkumo laipsnį. Norėdamas nustatyti galvos skausmo priežastį, gydytojas surenka išsamią paciento anamnezę. Jam dažnai pavyksta teisingai nustatyti diagnozę pagal paciento aprašytą skausmą ir jo vietą.
Skausmas užpakalinėje galvos dalyje
Skausmas užpakalinėje galvos dalyje yra didžiausią nerimą kelianti skausmo vieta. Nors skausmas šioje vietoje ne visada liudija apie ligą, bet gali būti ypač pavojingas, o kai kuriais atvejais netgi kelti pavojų gyvybei.
Skausmas užpakalinėje galvos dalyje dažnai būna susijęs su hipertenzija. Tokio tipo skausmą pacientai aprašo kaip nepaliaujamą, dilgčiojantį, pulsuojantį. Paprastai atsiranda ryte - tada kraujospūdis yra aukščiausias. Be skausmo gali pasireikšti spengimas ausyse, rausti veidas, rodytis dėmelės prieš akis, svaigti galva, pykinti. Patiriant tokių simptomų būtina pasikonsultuoti su gydytoju kardiologu arba bendrosios praktikos gydytoju.
Subarachnoidinis kraujavimas, kurį dažniausiai sukelia smegenų arterijos plyšimas, nustatomas pagal stiprų skausmą užpakalinėje galvos dalyje, pakaušio ir sprando srityje. Skausmas atsiranda netikėtai, pulsuoja ir didėja. Skausmą lydi fotofobija, pykinimas, vėmimas. Galimas epilepsijos priepuolis, sąmonės ir nuovokos praradimas ir net mirtis. Įtarus subarachnoidinį kraujavimą, būtina nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą.
Stiprus skausmas užpakalinėje galvos dalyje gali būti meningito požymis. Kitiems meningito simptomams priskiriamas sprando sąstingis, aukšta tempratūra, raumenų ir sąnarių skausmai, mieguistumas, pykinimas, vėmimas, o kraštutiniais atvejais - sąmonės sutrikimai. Ligos gydymas yra farmakologinis ir priklauso nuo to, ar ji buvo sukelta bakterijų, virusų, grybelių ar parazitų.
Pakaušio neuralgija - tai kita liga, kurią galima nustatyti pagal skausmą užpakalinėje galvos dalyje. Skausmas dažniausiai atsiranda pažeidus kaklinę stuburo dalį arba esant šios vietos degeneracijai, dėl kurios buvo užspaustas pakaušio nervas, einantis nuo sprando link kaukolės skliauto. Ligą gali sukelti nuolatinis stresas, lėtinė sprando raumenų įtampa, gumbas ant pakaušio.
Skausmas paprastai atsiranda vienoje sprando pusėje ir plinta į kaktą.
Skausmas užpakalinės galvos dalies kairėje arba dešinėje pusėje gali būti susijęs su ausies arba danties infekcija. Tokio tipo skausmas neturėtų kelti nerimo: išgydžius infekciją, dings ir skausmas.
Skausmas galvos priekyje
Skausmas galvos priekyje būdingas migrenai. Migreninis skausmas yra stiprus ir intensyvus, pulsuojantis. Paprastai pasireiškia akiduobių arba kaktos srityje. Be galvos skausmo, migrenai yra būdingi šie simptomai: fotofobija, pykinimas, vėmimas, silpnas regėjimas. Migrenos priepuolis paprastai trunka nuo 4 iki 72 valandų.
Labai stiprus ir pulsuojantis skausmas galvos priekyje yra būdingas klasteriniam galvos skausmui. Tai ypač stiprus galvos skausmas, bet, laimei, jis pasitaiko gana retai. Daugeliu atvejų atsiranda vienoje smilkinio arba akiduobės pusėje. Pacientai aprašo šį skausmą kaip veriantį, gręžiantį, dilgčiojantį, deginantį. Paprastai atsiranda netikėtai. Skausmo priepuolis trunka nuo kelių minučių iki dviejų valandų. Tokie priepuoliai pasireiškia kelis kartus per parą ir gali tęstis kelias savaites. Jie atsiranda periodiškai - dažniausiai du kartus per metus. Stiprus galvos skausmas sugrįžta tuo pačiu dienos metu ir metų laiku. Skausmą lydi akių hiperemija ir ašarojimas, vokų pabrinkimas, nosies užgulimas, miozė (akie vyzdžio sisitraukimas) skausmo pusėje. Klasterinio skausmo priežastis nežinoma, o gydymą turi stebėti specialistas.
Skausmas viršugalvyje
Pleištinio sinuso uždegimas yra kur kas rimtesnis nei kaktinio ar žandinio sinusų uždegimas. Jis atsiranda dėl ilgai negydomos sinusų ligos, sinusų gleivinės bakterijų superinfekcijos, mukoviscidozės, sužalojimų. Pleištinio sinuso uždegimą galima nustatyti ne tik pagal viršugalvio skausmą, kuris yra labai intensyvus ir stiprėja pasilenkiant, bet ir pagal bendrą silpnumą, nuovargį, temperatūrą. Negydomas gali sukelti meningitą, regos nervo, kaverninio sinuso uždegimą ir uoslės sutrikimų.
Galvos skausmas smilkiniuose
Skausmas abiejose smilkinių pusėse yra būdingas įtampos sukeltam skausmui. Kaip jį atpažinti? Skausmas dažniausiai atsiranda tuo pačiu dienos metu, yra bukas, pastovus ir stiprėjantis. Gali tęstis kelias dienas, o kraštutiniais atvejais net kelis mėnesius. Skausmą lydi galvos spaudimas.
Vėmimas ir pykinimas pasireiška labai retai. Skausmas labiau vargina dėl pastovumo nei dėl intensyvumo.
Galvos svaigimas
Turbūt nerastume žmogaus, kuris bent kartą gyvenime nebūtų pajutęs galvos svaigimo. Gydytojų teigimu, galva gali svaigti dėl daugelio priežasčių, svaigimas net gali būti sunkios ligos pradžia. Kalbame ne apie tą, kurį sukelia stipri meilė ar didžiulė laimė. Kada reikėtų sunerimti?
Periferinis galvos svaigimas
Gydytojai tai vadina gerybiniu paroksizminiu poziciniu galvos svaigimu ir teigia, kad jis būdingas 40 proc. žmonių, besiskundžiančių galvos svaigimu. Jis atsiranda dėl šalia vidinės ausies esančio labirinto pažeidimų, kuriuos gali sukelti patirta galvos ar kaklo trauma, insultas, išsėtinė sklerozė, vidurinės ausies uždegimas ir t. t. Svaigimas įprastai pasireiškia atliekant galvos judesius, trunka trumpai ir nesukelia klausos sutrikimų, dažniausiai praeina savaime.
Ką daryti. Jei galvos svaigimas kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų, ar tai gerybinis svaigimas, ar jį sukėlė smegenų pažeidimai, tarkime, Menjero liga ir kt. Be to, galvos svaigimas gali signalizuoti ir širdies nepakankamumą, padidėjusį kraujospūdį. Galbūt vartojate netinkamus vaistus, kurie taip pat gali paskatinti galvos svaigimą.
Galvos svaigimas dėl kraujotakos sutrikimo
Jis atsiranda dėl įvairių priežasčių sutrikus smegenų kraujotakai ir pasireiškia prieš alpstant. Šį galvos svaigimą gali išprovokuoti staiga sumažėjęs kraujospūdis, stiprus skausmas, tarkime, susižeidus, lūžus kaului, - taip organizmas apsaugo nuo nepakeliamo skausmo. Dažniausiai trumpam netenkama sąmonės ilgai būnant saulėje, tvankioje ir karštoje patalpoje, ištikus nerviniam šokui, patyrus didelį stresą.
Ką daryti. Apalpusįjį reikia paguldyti ant nugaros (negalima dėti pagalvės), jo galva turi būti šiek tiek nuleista, o kojos pakeltos. Atlaisvinkite kvėpavimo takus spaudžiančius drabužius, apšlakstykite veidą vėsiu vandeniu, paplekšnokite delnais per skruostus ar uždėkite ant kaktos vėsų kompresą. Jeigu apalpimo priežastis nukritęs kraujospūdis, duokite atsigerti stiprios kavos, ko nors sūraus (pavyzdžiui, pomidorų sulčių su druska) - druska sulaiko vandenį ir didina kraujospūdį. Būklei negerėjant, reikėtų kreiptis į medikus.
Navikai
Pasak gydytojų, vienas galvos svaigimo simptomų gali būti smegenų vėžys. Tiesa, dažniausiai drauge pasireiškia ir kiti simptomai: galvos skausmas, pykinimas, nuovargis, mieguistumas, dvejinimasis akyse ir kt. Jeigu šie požymiai kartojasi jau kurį laiką, būtina pasikonsultuoti su neurologu ar šeimos gydytoju. Paprastai, be kitos apžiūros ir tyrimų, atliekama smegenų kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.
Ką daryti. Jei kartą susvaigo galva ar supykino, nepanikuokite, nes šie požymiai nebūtinai reiškia vėžį. Jei svaigimas kartojasi, pasikonsultuokite su gydytoju.
Orų permainos
Dauguma žmonių, kurių sutrikusi kraujotaka ar serga tam tikromis ligomis, ypač jautriai reaguoja į orų permainas. Sveikam žmogui orų kaita ligų nesukelia, tačiau gali pabloginti savijautą, sutrikdyti miegą ar sumažinti darbingumą. Daugeliui paūmėja lėtinės ligos, senos traumos, ima sukti sąnarius.
Ypač galvos svaigimas ir mieguistumas pasireiškia keičiantis slėgiui. Pavyzdžiui, staiga smarkiai atšilus orams, plečiasi kraujagyslės, mažėja kraujospūdis. Smegenys ir kiti organai prasčiau pasisavina deguonį, kepenys lėčiau šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas. Dėl to jaučiamės pavargę ir nedarbingi. Įsivyravę karšti orai gali sukelti migrenos ar astmos priepuolį, galvos skausmus, sutrikdyti širdies ritmą.
Ką daryti. Jeigu galva svaigsta dėl oro permainų, stenkitės laikytis režimo, nepervargti. Ypač padeda lengva mankšta, kontrastinis dušas (gerina kraujotaką). Keičiantis slėgiui, susidūrus šilto ir šalto oro masėms, susiformavusios oro slėgio bangos skatina nuotaikų kaitą. Tomis dienomis geriau nesiimti rimtų darbų ir nespręsti svarbių reikalų, nes toks oras labai trukdo blaiviai mąstyti ir išsaugoti emocinę pusiausvyrą. Staiga kintantis slėgis, kai temperatūra padidėja arba sumažėja 10 laipsnių, ypač stipriai veikia smegenų kraujotaką. Jeigu apėmė bendras silpnumas, ėmė mirgėti akyse, svaigti galva, tirpti galūnės, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją, nes tai gali būti insulto simptomai.
Migrena
Kaip vieną dažnesnių galvos svaigimo priežasčių medikai įvardija migreną. Ji dažniausiai pasireiškia galvos svaigimu, regėjimo sutrikimais, galūnių dilgčiojimu ar stingimu, kalbos, suvokimo sutrikimais, kurie gali trukti iki 20 minučių. Ištikus migrenos priepuoliui, įprastai skauda vieną galvos pusę, pykina. Ir tai gali trukti nuo keleto valandų iki kelių parų. Dažniausiai migrena būna paveldėta.
Jeigu migrenos priepuolis prasidėjo pirmąsyk, geriausiai pamiegoti, užtemdyti langus, nes šviesa dirgina. Jeigu labai pykina, galima užvalgyti ko nors lengvo - sumažina šleikštulį. Migrenos priepuolių profilaktika - dienos režimas (svarbu pakankamai išsimiegoti, bet nepersimiegoti, nepervargti), kasdienė mankšta gerina smegenų kraujotaką. Taip pat veiksmingi masažai, akupunktūra.
Reikėtų vengti šokolado, kakavos, riešutų, brandinto sūrio, raudonojo vyno, alaus, citrusinių vaisių sulčių, kofeino turinčių ir gazuotų gėrimų, nes jie sukelia migreną. Pasak natūropatų, šią ligą įmanoma palengvinti taikant kompleksinį gydymą: homeopatiją, detoksikacines procedūras, kvėpavimo terapiją ir keičiant mitybą.
Ką daryti. Jei stiprūs galvos skausmai vargina dažniau nei kartą per du mėnesius, pasikonsultuokite su gydytoju. Paprastai atliekama magnetinio rezonanso tomografija. Migreninį skausmą kartais sukelia paūmėjęs cukrinis diabetas, infekcinės ligos, lėtiniai uždegimai.
Anemija
Vienas anemijos simptomų - galvos svaigimas, greta kurio neretai jaučiamas bendras silpnumas, nuovargis, galvos skausmai be priežasties, tirpstančios ir šąlančios galūnės. Mažakraujystė - tai organizmui pavojinga geležies trūkumo pasekmė. Ypač ji pavojinga per nėštumą, nes geležies stoka gali sukelti persileidimą, raumenų funkcijos, miego ir elgsenos sutrikimus, net depresiją.
Nenumokite ranka ir pasikonsultuokite su gydytoju, jeigu ėmė dažnai svaigti galva, be priežasties tapote dirglūs, sunku susikaupti, mokytis ir dirbti, jaučiate bendrą silpnumą ir nuovargį, padažnėjo pulsas, nusilpo raumenys, pakito uoslės ir skonio receptoriai, pykina arba norisi valgyti aštraus, pikantiško ar rūgštaus maisto. Taip pat gali svaigti galva arba ją skaudėti, tirpti ir šalti galūnės.
Ką daryti. Anemija išduoda ir išbalusi oda, dažnai kylantys spuogai, votys ir nusilpęs imunitetas. Reikėtų ištirti kraują. Geležies gali trūkti, jei dažnai laikotės dietų, valgote nevisavertį maistą, aktyviai sportuojate, gausiai kraujuojate per mėnesines, rūkote, laukiatės arba maitinate krūtimi, sergate skrandžio ar kitomis virškinimo trakto ligomis, dažnai vartojate virškinimą gerinančių ar skrandžio sulčių rūgštingumą mažinančių vaistų.
Išsėtinė sklerozė
Anot gydytojų, ši liga paprastai vystosi lėtai, retai kada greitai progresuoja. Kartais būna tokia lengva, kad žmogus visą gyvenimą nugyvena net neįtardamas ja sergąs. Išsėtinės sklerozės simptomai dažniausiai yra panašūs į kitų ligų, todėl žmonės dažnai į juos nekreipia dėmesio arba palaiko pervargimu, išsekimu. Išsėtinei sklerozei būdinga nuovargis, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas (eisena tampa netvirta), vienos ar daugiau galūnių silpnumas, tirpumas, sutrikęs regėjimas, nevalingi akių judesiai, vienos akies skausmas. Taip pat gali padažnėti šlapinimasis, drebėti galūnės, susilpnėti seksualiniai pojūčiai, klausa, atsirasti ūžimas ausyse ir kt. Ypač šie simptomai išryškėja po fizinės veiklos ar karštos vonios.
Anot gydytojų, sergant išsėtine skleroze, vargina reguliariai pasikartojantys galvos skausmo priepuoliai, ypač pavasarį ir rudenį. Paskui ligos simptomai vėl susilpnėja arba visai išnyksta. Žmogus mano, kad yra sveikas, bet po kiekvieno priepuolio atsiranda vis daugiau pažeidimų. Ilgainiui būklė blogėja: sergančiajam darosi sunku ne tik vaikščioti, bet ir apsirengti.
Ką daryti. Specialistų teigimu, išsėtinė sklerozė - labai klastinga, progresuojanti lėtinė ir nepagydoma centrinės nervų sistemos liga, kuria susirgęs žmogus tampa neįgalus. Taigi, jei vargina minėti simptomai, šeimoje yra sirgusiųjų išsėtine skleroze, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju.
Rankų tirpimas
Jeigu rankos tirpsta jas laikant vienoje padėtyje arba miegant buvo pasirinkta netinkama poza ir taip užsispaudė nervai - tai laikina ir lengvai praeina, tačiau vertėtų sunerimti, kai tirpimas ilgalaikis.
Vitamino B trūkumas
Jį išduoda vis tirpstančios galūnės, pasikartojantys raumenų skausmai, tvinkčiojimas. Paprastas kraujo tyrimas gali jums padėti išsiaiškinti ar jūsų organizmui trūksta vitamino B - jo atsargas galite papildyti pakoregavę mitybą. Į mitybos racioną įtraukite patiekalus iš galvijų kepenų, taip pat - sardines, austres, tuną ir varškę. Tik svarbu atsiminti, kad šiuose produktuose esantis vitaminas B, ilgai juos verdant, troškinant ir/ar laikant aukštoje temperatūroje, praranda savo vertę.
Kalcio trūkumas
Kalcis - svarbiausias mineralas, gyvybiškai svarbus visoms organizmo funkcijoms. Be šio mineralo raumenys negalėtų susitraukinėti, kraujas nekrešėtų, nervų sistema neperduotų informacijos. Jei valgiaraštyje gausu maisto produktų, kuriuose apstu sočiųjų riebalų, augalinės kilmės baltymų, rafinuotų miltų ir cukraus, veikiausiai jums stinga kalcio. Net ir tuo atveju, jei valgote daug šviežių vaisių ir daržovių, tikriausiai kalcio negaunate tiek, kiek reikia jūsų kūnui. Dažniausiai pasitaikantis kalcio trūkumo simptomas - tirpstančios galūnės.
Norint padidinti kalcio atsargas organizme, reiktų vartoti produktų, turinčių daug kalcio: pieną, varškę, sūrį, jogurtą, vaisius, grūdinius produktus, taip pat gerti apelsinų sultis.
Cukrinis diabetas
Vienas iš šios ligos simptomų - tirpstančios galūnės. Diabetas - tai anksčiau ar vėliau užankančios arterijos - tarp jų ir tos, kurios maitina nervus. Ir jeigu tai įvyksta, nervai, esantys kojose ir rankose, pažeidžiami ir galūnėse atsiranda tirpimo jausmas.
Kitos galimos priežastys nėštumo metu
Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV)
- Lengvas: pykina ne nuolat, vemiama 3-4 k.
- Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 k. per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc.
- Sunkus: vemiama ne mažiau kaip 10 k. per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenka daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (g. netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė. Elektrolitų disbalansas (netenkama elektrolitų: kalio, natrio, chloro, magnio), dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs), sutrinka medžiagų apykaita (metabolinė acidozė).
Temparatūra padidėja iki 38 °C, dažnas pulsas (iki 110 k./min.), ryški hipotonija, oligurija, šlapime randama baltymo, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Nėščioji blogai miega, yra vangi ir apatiška. Jei SNV užsitęsia: išsekimas, lėtėja vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais pasireiškia: gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys).
Preeklampsija ir eklampsija
Jeigu šie požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertezija (po 20 nėštumo sav. du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS), lėtinė hipertenzija (prieš nėštumą, iki 20 nėštumo sav., ilgiau kaip 6 sav. Lengva preeklampsija. Sunki preeklampsija (užtenka vieno kriterijaus). Eklampsija.
Negimdinis nėštumas
Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje).
Dirgliosios žarnos sindromas
Pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėjė pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus, skausmas pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje (gali nebūti taip aiškiai juntama skausmo vieta), sutrikęs tuštinimasis: vidurių užkietėjimas (pasituštinus lieka nevisiško pasituštinimo jausmas), viduriavimas (nedidelis vandeningų išmatų kiekis, kelis kartus per parą, dažniau rytais, tuoj po valgio, susijaudinus) arba abu pakaitomis, daug dujų ir gleivių; taip pat migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas.
Gastritas
Apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, raugėjimas, spaudimo pojūtis pilvo viršutinėje dalyje, nemalonus skonis burnoje, dehidratacija ir elektrolitų disbalansas, oda ir gleivinės sausos, blauzdų raumenų skausmas, traukuliai, bendras silpnumas.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)
Kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 proc.). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę (per kitus gimdymus pasikartoja iki 70 proc., šeiminis paveldėjimas apie 36 proc.). Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 proc.
Kada kreiptis į gydytoją
- Pasirodė kraujo. Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją.
- Susilpnėjo vaisiaus judesiai.
- Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
- Vargina galvos skausmai, svaigimas?
- Tirpsta galūnės?
- Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai?
Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai - nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant.
Apibendrinimas
Galvos svaigimas, rankų tirpimas ir galvos skausmai nėštumo metu gali būti susiję su įvairiomis priežastimis. Svarbu atidžiai stebėti savo savijautą ir, esant nerimą keliančių simptomų, kreiptis į gydytoją. Tinkama mityba, poilsis ir streso valdymas gali padėti sumažinti šių simptomų pasireiškimą.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Sportas Nėštumo Metu: Nauda, Saugumas ir Rekomendacijos
- Antidepresantai ir nėštumas: rizika ir nauda
- Nėštumas ir soliariumas: rizika, patarimai, alternatyvos
- Nepraleiskite! Visa tiesa apie vienkartinę išmoką gimusiems vaikams Lietuvoje
- Nepraleisk Šių Svarbių Patarimų: Kaip Ilgai Laikyti Kiaušinius Šviežius ir Saugiai Vartoti!

